Filmas: "Įniršis" / "Fury"

Sveiki,

Kol pasaulis aptarinėja Angelinos Jolie ir Brad Pitt skyrybas, aš visgi susidomėjau dar nematytais Brad Pitt filmais, o vienas iš tokių nematytų buvo karinė drama – „Įniršis“ (angl. Fury), kuri mus nukelia į 1945 metus ir pasakoja apie vokiečių fronto atsitraukimą bei paskutiniuosius žiaurius karo susirėmimus, į kuriuos įsivelia amerikiečių pulkas. Filmą sukūrė tas pats režisierius, kuris kūrė „Išbandymo dienos“ ir „Savižudybių būrys“, kuris žino, kas yra kokybiškas didis kinas. Nors „Savižudžių būrys“ ir vertinamas prieštaringai, tačiau „Išbandymo dienos“ buvo išties puikus filmas, o kaipgi su „Įniršiu“?

Sodri absoliučiai atmosferinė karo lauko drama, kur kraujas, patrankos, sviediniai ir kulkų kruša paverčia vyrus agresyviais gyvuliais. Tai filmas, kur žmogiškumas išgelbsti mūsų herojus, o žmogiškumo trūkumas kai kuriuos pražudo karo lauke. Žiūrovas nuo pat pradžių yra priverstas sirgti už amerikiečius ir laikyti kumščius, kad kuo daugiau būtų nugalabyta nacių. Iš esmės scenos sunkios, brutalios ir niūrios, todėl klasikinių filmų apie karo ir karo lauko strategijas iš tankų ir apkasų, manau, labai patiks karinių filmų mėgėjams, tačiau filmas nebūtų pritaikytas masėms, jeigu iš po viso to Antrojo pasaulinio karo lauko vaizdavimo tarsi kompiuterinio žaidimo nebūtų ir didaktinė pusė: žmogiškumas įveikia karo blogio nužmogėjimą. Jaunasis kareivis išgyvena, o visi karo veteranai, kurių širdys surambėjusios po arklių ir kitų skerdynių, atgula karo lauke. Galima išvesti ir Biblijinių minčių, minčių apie žiaurumą, apie karo prievolę ir įgytą karo patirtį kaip traumą, bet akivaizdu, kad filmas „sukaltas“ maigyti žiūrovų kantrybės jusles: brutalumo aktai karo lauke ir žiaurumo potyris kursto tarp pagrindinių veikėjų įtampą, todėl žiūrovui nelieka nieko kito, kaip pasirinkti taikiausią ir moraliausią herojų ir jį mylėti.

Visgi tai klasikinių bruožų filmas, kur yra geri ir blogi, kur yra brutalumas ir žmogiškumas, kur skiriama riba tarp šių pusių, ir galvoju, kiek mažai sukurta filmų apie Antrąjį pasaulinį karą, kur žiūrovas paliktų už burto, be pasirinkimo tarp gėrio ir blogio, kad veikėjai patys būtų kažkokie ne struktūriškai pagal aiškią naratyvinę mintį suskaidyti. Nepaisant to, filmas kupinas įtampos, pakankamai atmosferinės karo virtuvės, kuri leidžia mėgautis puikiu aktorių pasirodymu, vyriškais karo charakteriais, pajusti jų bendravimo įgūdžius, žargoną, vertybes, bauginamą požiūrį į pasaulį, gyvenimą ir gyvybę. Išties nors filmas ėjo pramogai, tačiau viskas „atidirbta“ kokybiškai, kad daugiau buvo ne pramogos, o tikro karo liūdesio.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dvi motinos" / "Adore"

 

Sveiki,

Šįkart noriu trumpai pakomentuoti kino juostą „Dvi motinos“ (Adore) (2013), kuri pasaulyje sulaukė nemenkų diskusijų, o kai kas filmą netgi vadina šokiruojančia dviejų motinų drama. Pakankamai australiškas filmas su savo gamta, paplūdimiais vynu ir puikiais namais, tačiau šokiruojančia drama tikrai nepavadinčiau. Filmas man kažkodėl iškilo greta juostos „Žiaurus gailestingumas“ su Julianne Moore, kuris nagrinėjo motinos ir sūnaus seksualinius nukrypimus. Šįkart dvi pagyvenusios motinos apsikeičia sūnumis ir įsimyli suvokdamos skaudžią tiesą, kad jų laimė tėra laikina, nes viskas vieną dieną pasibaigs, kai berniukai nuspręs jas palikti.

Iš esmės filmas truputį nuobodokas, viskas čia aišku nuo A iki Z, siužetas pernelyg aiškus, o ir veikėjų charakteriai buvo pakankamai blankūs, niekuo pernelyg neišsiskyrė, niekas nepadarė kažkokio šuolio. Veteranė Naomi Wats liko pakankamai vidutiniška, tikriausiai dėl to, kad pats personažas neturėjo progos pasireikšti. Bet kokiu atveju aktorių komanda gera, bet nieko įspūdingo nepademonstruoja. Ir šiaip nemanau, kad ši juosta yra iš serijos, kad ją reiktų būtinai pamatyti, netgi susidarė toks įspūdis, kad filmas truputėlį „pritemptas“, kai kurios scenos nykiai kartojasi be išskirtinio kolorito, todėl nejučia ėmiau žvilgčioti į laikrodį, kada tas filmas pasibaigs. Nors, aišku, esama ir puikių scenų, nuotaikos, vasaros romano pobūdžio dramos. Filmas ganėtinai lengvas nepaisant, kad situacija vaizduojama pakankamai komplikuota. Taigi „Dvi motinos“ pasirodė iš serijos „toks pusėtinas filmas“.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 37/100

IMDb:6.2

Jūsų Maištinga Siela