Sveiki!
Anądien
netyčia į mano „ausinukes“ pateko iš YouTube serbų atlikėjos Marios
Serifovič daina „Molitva“. Patyriau kažkokį deja vu, nuskraidino
labai toli. Tokių dainų į „Euroviziją“ nebeatveža, Balkanai nori būti kaip Vakarai
ir skambėti madingai, o ne etniškai. Šis įrašas apie atlikėją, jos įdomų ir gal
kiek komplikuotą gyvenimą Serbijoje.
Marija
Šerifović (g. 1984) tapo Serbijos muzikos istorijos legenda
2007 metais, kai su itin emocinga balade „Molitva“ („Malda“) triumfavo
„Eurovizijos“ dainų konkurse Helsinkyje. Tai buvo pirmoji ir kol kas vienintelė
Serbijos pergalė šiame konkurse, kuri atnešė šaliai didžiulį nacionalinį
pasididžiavimą ir suteikė jai statusą, prilygstantį nacionalinės didvyrės
statusui. Jos galingas balsas ir dainos jautrumas sužavėjo milijonus žiūrovų,
įtvirtindami Mariją kaip vieną ryškiausių Balkanų atlikėjų.
Kalbant
apie jos asmeninį gyvenimą, Marija visada pasižymėjo atvirumu ir tiesmuku
charakteriu, kuris dažnai skyrėsi nuo tradicinio Serbijos pramogų pasaulio
įvaizdžio. Ilgus metus tvyrojusios spėlionės dėl jos seksualinės orientacijos
buvo oficialiai patvirtintos 2013 metais pasirodžiusiame autobiografiniame
filme „Ispovest“ („Išpažintis“). Šiame filme dainininkė atvirai prabilo apie
savo homoseksualumą, taip tapdama viena pirmųjų viešų figūrų Balkanuose,
drįsusių tai padaryti, o šis žingsnis sukėlė didelį rezonansą konservatyvioje
visuomenėje.
Serbijos
visuomenės požiūris į Marijos homoseksualumą yra dviprasmiškas ir atspindi
šalies kultūrinį susiskaldymą. Nors konservatyvesnė dalis gyventojų ir
religinės grupės ne kartą reiškė nepasitenkinimą ar net atvirą priešiškumą,
didžioji dalis gerbėjų ir muzikos mylėtojų jos orientaciją vertina kaip
nesvarbų faktorių, nustelbtą jos neabejotino talento. Galima teigti, kad Marija
savo charizma ir atvirumu sugebėjo išlaikyti pagarbą, nepaisant visuomenėje vis
dar egzistuojančios stigmos.
Pastaruoju
metu daug dėmesio sulaukė ir Marijos sprendimas tapti mama pasinaudojant
surogatinės motinystės paslaugomis Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2024 metais
ji susilaukė sūnaus Mario, o šis žingsnis tapo diskusijų objektu ne tik dėl
pačios surogacijos etikos klausimų, kurie Serbijoje yra teisiškai migloti, bet
ir dėl Marijos gyvenimo būdo. Nors dalis visuomenės kritikavo tokį pasirinkimą,
daugelis ją palaikė, matydami tai kaip nuoširdų norą sukurti šeimą ir
įgyvendinti motinystės svajonę.
Marijos
Šerifović muzikinė karjera yra neatsiejama nuo jos balso tembro ir dramatiškų
interpretacijų. Ji išleido keletą sėkmingų albumų, tokių kaip „Bez ljubavi“
(2003), „Naj, najbolja“ (2005), „Molitva“ (2007) ir „Anđeo“ (2008), kurie
įtvirtino ją kaip populiariosios muzikos ir baladžių meistrę. Jos muzika
pasižymi intensyvumu, kuriame susipina šiuolaikinė popmuzika ir Balkanų
melancholijos elementai, pritraukiantys įvairaus amžiaus klausytojus.
Ar
Marija turi priešų? Kaip ir kiekviena itin ryški asmenybė, ji neišvengia
kritikos ir konfliktų. Jos tiesmukas būdas, kartais įsivėlimas į viešus ginčus
su kitais pramogų pasaulio atstovais ar nepatogūs interviu yra sugeneravę jai
nemėgėjų ratą. Visgi, tarp jos kritikų dominuoja tie, kurie kritikuoja ne tiek
jos muziką, kiek jos asmeninius pasirinkimus ar elgesį viešumoje, tačiau
profesionalumo ir vokalinės technikos jai niekas negali prikišti. Būdama projekto
„Zvezde Granda“ mentore, ji nuolat sulaukia kaltinimų favoritizmu, pavyzdžiui,
dėl itin emocingo dainininkės Džejlos Ramović palaikymo. 2013 metais pasirodęs
dokumentinis filmas „Ispovest“, kaip minėjau, kuriame ji atvirai prabilo apie
savo homoseksualumą, išprovokavo aštrias ultra-konservatyvių organizacijų
atakas.
Skandalų
jos gyvenime būta, tačiau jie retai susiję su profesine veikla. Dažniausiai tai
būdavo spaudoje eskaluojamos intrigos, asmeninių santykių detalės ar aštrūs
pasisakymai apie politinę ar socialinę padėtį šalyje. Nepaisant to, Marija
išlieka viena gerbiamiausių atlikėjų, kurios koncertai visada sutraukia pilnas
sales. Jos „gerbiamumo“ faktorius yra stiprus – net ir tie, kurie nesutinka su
jos pasaulėžiūra, pripažįsta jos muzikinį indėlį į Serbijos kultūrą.
Jos
įtaka muzikos verslui taip pat pasireiškia dalyvavimu populiariame muzikos minėtame
šou „Zvezde Granda“, kur ji ilgą laiką buvo viena iš komisijos narių. Šiame
vaidmenyje ji pasirodė kaip griežta, bet teisinga mentorė, padedanti jauniems
talentams, kas tik dar labiau sustiprino jos autoritetą muzikos profesionalų
bendruomenėje. Jos patirtis „Eurovizijoje“ ir ilgaamžiškumas scenoje suteikia
jos patarimams didelį svorį.
Asmeninis
gyvenimas, nors ir tapęs viešu, išlieka Marijai svarbia tvirtove. Ji dažnai
pabrėžia, kad jos muzika yra skirta žmonėms, o jos asmeninis gyvenimas – tai
jos pačios reikalas. Nors ji tapo simboline figūra LGBTQ+ bendruomenei
Serbijoje, pati Marija vengia tapti „politinės aktyvistės“ etikete, labiau
norėdama būti tiesiog atlikėja, kuri gyvena taip, kaip jai atrodo teisinga,
neįsisprausdama į jokius rėmus.
Taigi
Marija Šerifović Serbijoje yra daugiau nei tik dainininkė; ji yra drąsos,
talento ir prieštaringų vertinimų sankirtos taškas. Jos kelias nuo
„Eurovizijos“ nugalėtojos iki motinos ir atviros visuomenės veikėjos rodo, kaip
sparčiai (nors ir sunkiai) keičiasi Serbijos požiūris į asmeninę laisvę. Ji
išlieka viena labiausiai sekamų ir gerbiamų Serbijos muzikos ikonų, kurios
„Molitva“ dar ilgai aidės kaip jos didžiausio triumfo simbolis.
