2012 m. gegužės 8 d., antradienis

Mėgstamiausių kino filmų aktorių moterų sąrašas


Sveiki visi,

Taip jau būna, kad peržiūrėjus tiek filmų imi gręžiotis atgal ir pasižiūri į žmones, su kurių darbais praleidi laiką, gauni jų energetikos, spinduliuotės ir būvimo. Filmas jau tokia dėkinga meno šaka, kad ja galima mėgautis nė neišėjus iš namų, tad nutariau pasidairyti po įžymias aktores, kurių darbus visada malonu pasižiūrėti ir įvertinti. Prieš jus mano mėgstamiausių ir visada laukiamų aktorių tam tikras sąrašiukas, nereitinguotas.

Mėgstamiausių aktorių vyrų sąrašą rasite ČIA.


Amanda Seyfried – nepaprastai produktyvi aktorė, toks įspūdis, kad dirba kaip arklys, nes filmai su ja pasirodo vienas po kito. Nereikia nė sakyti, kad aktorė labai talentinga, graži ir... jauna. Labai gražių plaukų savininkė, natūrali blondinė pirmą kartą man į akį krito filme „Mama mia“, po to ją pamėgau dramoje „Kloja“ bei „Raudonkepuraitė“. Norisi tikėti, kad aktorė nepatrūks šitiek bedirbdama.



Milla Jovovich – vienas Lietuvos kritikas yra pasakė, kad iš Ukrainos kilusi amerikiečių aktorė visai nemoka vaidinti ir pavadino ją prasta. Nežinau, kaip kitiems, tačiau man ji nepaprastai žavi, savo šarmo aktorė, kuri turi dideles šviesias akis, bet neturi krūtinės, bet jos ir nereikia – mėgsta juokauti Milla interviu metu. Vienas geriausių jos darbų be abejonės yra Žanos d‘Arc vaidmuo Luko Besono filme, po kurio aktorė nebesiėmė jokių rimtesnių vaidmenų, išskyrus „Namas turkų gatvėje“ bei „Milijono vertas viešbutis“, po kurių aktorė ilgam dešimtmečiui pasinėrė į „Absoliutaus blogio“ epopėją ir tapo etatinė trilerių ir kovų prieš bloguosius zombius persona. Šiaip vis dar tikiuosi, kad Jovovich susigundys ir jai kas nors pasiūlys atlikti sunkų ir rimtą vaidmenį ir įrodys, kad geba vaidinti ne tik gudrias kekšes ir kovų menų specialistes, bet ir kažką dramatiško.



Cate Blanchett – ne tik „Žiedų valdovo“ aktorė, bet ir nepaprastai talentinga menininkė! Vienas įspūdingiausių jos vaidmenų man pasirodė filme „Skandalo užrašai“ – tai apie paauglio ir suaugusios motes meilės žaidimus. Aktorė taip pat pasirodė tokiuose nuostabiuose filmuose kaip „Babelis“, „Kava ir cigaretės“, „Keista Bendžemino Batoro istorija“, „Elžbieta. Aukso amžius“ ir kt., po tokių vaidmenų tiesiog neįmanoma ja nesižavėti.




Christina Ricci – tai viena labiausiai intriguojančiu Holivudo aktorių, kurios paauglystė garsėjo kaip ypač skandalinga, nes pastaroji be saiko vartojo alkoholį, gesino nuorūkas sau į rankas ir nuolat keldavo kaprizus filmavimo aikštelėse, bet Christina, regis, jau kadais išaugo iš maištingumo eros ir kuria puikiausius filmus ne tik banaliuose filmuose, bet ir rimtuose filmuose. Labiausiai įsiminė jos vaidmenys „Juodosios gyvatės dejonė“, „Prozako karta“, „Monstras“, „raitelis be galvos“, o šiuo metu labai laukiu pasirodant ir naujame filme „Mielas draugas“. Mažytė, didžiulėmis tamsiomis akimis, temperamentinga ir be saiko atsiduodanti savo vaidmenims, taip atsiliepia jos kolegos aktoriai.



Julianne Moore – viena mėgstamiausių aktorių, kuri dažniausiai pretenduoja tik į rimtą filmą. Įdomios išvaizdos, balso ir talento moteris, kurią pavadinčiau amžinai ryža Holivudo moteris. Ją pamėgau jau seniai, o ji atliko nepaprastai daug įdomių ir puikių vaidmenų tokiuose filmuose kaip „Toli nuo rojaus“, „Prieglobstis“, „Magnolija“, „Vaikams viskas gerai“, „Žmonių vaikai“, „Valandos“ ir t.t.




Marion Cotillar – man ji kaip temperamentinga saulė, amžino ir tikriausiai vieno vaidmens, bet genialiai stipraus atlikėja. „Edit Piaf. Rožinis gyvenas“, kuris aktorei garantavo užtikrintą „Oskarą“. Aktorė šmėžuoja ir kituose amerikiečių filmuose, tačiau didesnių vaidmenų kažkodėl nevaidina, o gal negauna. Nuostabaus balso, veido ir sukirpimo moteris, kurią visada malonu kur nors išvysti ir su gėriu prisiminti jos vaidmenį. Ji dar vaidino tokiuose filmuose kaip „Pradžia“, „Didelė žuvis“, nemažai filmų prancūzų kalba.



Mia Wasikowska – jauna aktorė, kuri dar ne daug sukūrė vaidmenų, bet stačiai krypsta į kokybiško ir rimto filmo paraštes ir tai yra nepaprastai smagu. Paskutiniuoju metu mačiau „Džeinė Eir“, kur aktorė smarkiai padirbėjo, įkūnydama naująją Šarlotės Brontė veikėją. Taip pat teko matyti „Alisa stebuklų šalyje“, „Vaikams viskas gerai“. Mia toliau nenustoja vaidinti ir kopia savo karjeros laiptais, sėkmės jai.



Natalie Portman – dar viena man patinkanti aktorė ir ne vien už „Juodosios gulbės“ vaidmenį, bet ji man visai kitokia pasirodė „Mano vaivorų naktys“, kur suvaidino aistringą pokerio lošėją. Specialiai filmų su šia aktore nežiūriu, bet kai pasitaiko, mane maloniai nustebina.



Nicole Kidman – australų kilmės aktorė, apipilta ne vienu apdovanojimu, gavusi ir „Oskaro“ statulėlę už Vidžinijos Wolf vaidmenį filme „Valandos“. Po skyrybų su Tomu Kruzu, aktorė ėmė stačiai gauti vien tik nuostabius vaidmenis, kurie tęsėsi apie 4 – 5 metus ir yra vadinami Kidman aukso era, bet pati aktorė teigė, kad tuo metu, kai vaidmenys liete liejosi, ji sirgo depresija ir beprotišku liūdesiu, o tai tęsėsi penkerius metus, kol susitiko dabartinį vyrą. Patinka man ši aktorė savo aukšta kakta, balsu, riesta nosimi ir plataus diapazono vaidmenimis, į ją malonu žiūrėti, o ir be galo talentinga, ypač kai gauna gero režisieriaus gero filmo vaidmenį. Labiausiai patikę vaidmenys: „Triušio urvas“, „Valandos“, „Kiti“, „Invazija“, „Vertėja“, „Šaltasis kalnas“, „Australija“ ir „Praktinė magija“.



 Penelope Cruz – penkerius savo metus paskyrė vien Holivudui, bet taip jo ir neužkariavo, neabejotinai Pedro Amadovaro atradimas, kuriai pirmą kartą simpatiją pajutau siaubo filme „Gotika“. Šiaip labai tinka Almodovaro filmams, o filmas „Sugrįžimas“ iš vis buvo superinis vaidmuo. Ji – pirmoji ispanų aktorė gavusi „Oskarą“, bene geriausia Salmos Hayek draugė, kurios susidraugavo vaidindamos filme „Banditės“. Daug įdomių vaidmenų atlikėja, o ir man asmeniškai labai egzotiška ir graži.


Sandra Bullock – amžina „Mis slaptoji agentė“, kuri mėgsta vaidmenis nuo trilerio iki romantinių komedijų. Šiaip patys filmai tampa mieli akiai, kai juose vaidina Sandra Bullock. „Praktinė magija“, „Piršlybos“, „Tinklas“, „Avarija“ ir kiti vaidmenys, kurie nuolatos rodomi ir per mūsų televizijos ekranus. Aktorė gyvenime nepaprastai paprastą ir miela, tuo ji „kvepia“ ir filmuose. 




Angelina Jolie – neseniai tapo režisierė, filmavo savo pirmąjį filmą Serbijoje ir Vengrijoje, pastarojo dar nemačiau, bet būtinai kada pažiūrėsiu. Man asmeniškai Jolie labiausiai patinka, kai vaidina draminiuose kūriniuose, tokie vaidmenys kaip „Laumės vaikas“, „Džia“, „Nenugalėta širdis“ ir kiti vaidmenys. Žinoma A. Jolie labiau žinoma kaip kietų moterų vaidmenų atlikėja veiksmo trileriuose „Druska“, „Turistas“, „Kapų plėšikė Lara Kroft“ ir pan. Aktorė kažko turi savyje, savo sieloje, nes skleidžia nepaprastai įdomią energetiką, na, žmogus gimęs būti aktoriumi ir viskas. Beje, ji „Sidabrinio drugio“ savininkė, pernai pripažinta geriausia „Maištingos Sielos“ aktore.



Anne Hathaway – tai aktorė, kurią pirmą kartą išvydau „Princesės dienoraštyje“ ir... ir ji man nė velnio nepatiko. Laikui bėgant teko prabėgomis susitikti ją „Kuprotas kalnas“, „Ir velnias dėvi Pradą“, „Keleiviai“, „Ieškokit gudručio“ filmuose, to užteko, kad tiesiog įsimylėčiau jos laibą kūną, nepaprastai dideles akis ir plačią šypseną. Labiausiai man patikęs vaidmuo filme „Reičel išteka“, už pastarąjį aktorė buvo nominuota „Oskarui“, filme aktorė atliko nuo narkotikų priklausomą merginos vaidmenį. Paskutiniuoju metu aktorė vaidina miuzikle, o šis vaidmuo ją verčia laikytis itin griežtos dietos ir aktorė iki pat šaknų nurėžė savo gražius plaukus. Belieka tikėtis, kad filmas bus to vertas. Aktorė nepaprastai gerai dainuoja, turi operinio dainavimo įgūdžių ir buvo viena iš pagrindinių pretendenčių į filmą „Operos fantomas“.




Cameron Diaz – nė nežinau, ar ji man patinka, nes kritiškai žiūrėjau į jos vaidmenį „Mano sesers globėjas“, nes Diaz ne to diapazono aktorė, bet visgi ji padarė ką galėjo ir padarė, sakyčiau, neblogai. Šiaip „Afigiena mokytoja“ kėlė sentimentus ir senesniems aktorės vaidmenims, tad ji man pradėjo patikti. „Čiarlio angelai“ taip pat buvo nenugalima, žodžiu, visai savos chebrytės aktorė, kuri tampa ir pritampa.



Carey Mulligan – „Auklėjimas“ buvo pirmasis filmas, kur atkreipiau dėmėsi į mergiotišką aktorės išvaizdą ir tikrai neprastą vaidybą. Smagu, kad ši britų aktorė dažnai sutinkama rimto žanro filmuose. Neseniai teko pažiūrėti jos filmą „Gėda“, kuri ji pasirodė visiškai nuoga. Taip, talentinga aktorė, nominuota „Oskarui“. Į ją taip pat pastebėjau filme „Neleisk man išeiti“, žodžiu, kad ir kur ji bepasirodytų, visada atkreipia savo dėmesį, tad pradėjau ją mėgti.




Dakota Fanning – laikoma nuo mažumės apsigimusiu Holivudo talentu, džiaugiuosi, kad išaugusi ji taip ir neapleido kino, kaip tai dažnai nutinka populiariems vaikams. Labai intensyvi, linksma, temperamentinga aktorė, kuri sakytum išaugo iš savo vaikystės ir pamažu tampa tikra kino veterane. Vienas žaviausių man jos vaidmenų buvo „The Runaways“, dar būdama 14 – 15 metų suvaidino laisvo elgesio moterį, negalėjau nesižavėti. Dakota žinoma iš tokių filmų kaip „Užtemimas“, „Brėkštanti aušra“, „Slaptas bičių gyvenimas“, „Svajotoja“, „Aš esu Semas“, „Slėpynės“ ir kiti. Šiuo metu aktorė pabaigė vidurinę ir pasinėrė į naują filmavimo sūkurį. Labai laukiu jos naujųjų darbų.



Eva Green – visai neseniai atrasta aktorė, kuri pakerėjo savo neholivudiškumu, apskritai aktorė tik visai neseniai įsivijo į Holivudo pinkles, nes pastarąjį dešimtmetį atliko vien tik keistus europietiškus vaidmenis – „Svajotojai“ (2003 m.), „Tikri pojūčiai“ (2011 m.), „Gimda“ (2010 m.). Man aktorė dėl to ir patiko, kad jai pasiūlo ir ji ima keistus vaidmenis, kurie pranokstą realybę, bet kartu išlieka ir keisto gyvenimiško kolorito. Tikiuosi dar sulaukti ir pamatyti kitų šios puikios aktorės darbų.



Kate Winslet – be proto talentinga aktorė, gal net Meryl Streep įpėdinė, nes tesulaukusi vos 26, jau buvo rekordiškai nominuota „Oskarui“, o 2008 – ais metais jai pagaliau tai padaryti už vieną nuostabiausių jos vaidmenų „Skaitovas“. Ir tikrai, aktorė nuostabi ne tik, kad ji „Titaniko“ žvaigždė, o dėl to, kad vaidina neįtikėtinai natūraliai, spinduliuoja savo energetiką ir nieko neprikibsi. Be „Skaitovo“, man labai patikę vaidmenys filmuose „Maži vaikai“ ir „Nerimo dienos“. Aktorė laikoma viena natūraliausių Holivudo aktorių ir pati tikino, kad niekada nesigulsianti po skalpeliu.




Keira Knightley – britų aktorė, sukūrusi nepaprastai daug įvairių vaidmenų per vieną dešimtmetį, bet taip iki „Oskaro“ ir neprisikasusi, ją vadinu tiesiog Natalie Portman dvyne, nes pradžioje jas labai painiodavau, aktorės identiškai panašios, kad net per „Žvaigždžių karus“ nugrimuotas jas painiojo net jų motinos. Šiaip man ji labai patinka ne tik dėl išvaizdos, bet dėl to, kokiuose vaidmenyse ji pasirodo – „Hercogienė“, „Domino“, „Neleisk man išeiti“, „Puikybė ir prietarai“, „Šilkas“, „Pavojingas metodas“, „Karibų piratai“ ir t.t. Šiuo metu laukiu jos naujausio darbo „Ana Karenina“.



Kirsten Dunst – pirmą kartą ją išvydau dar visai mažutę „Interviu su vampyru“ (1994 m.), po to sekė daug populiarių filmo vaidmenų „Džiumandži“, Jaunosios savižudės“, „Žmogus voras“, „Marija Antuanetė“ ir kt. Įdomi aktorė, tokia su duobutėmis skruostuose, apvaliu veiduku, šiek tiek mieguistomis akytėmis. Kirsten Dunst yra pabuvojusi ir Lietuvoje, kai buvo filmuojamas filmas „Velnio aritmetika“ (1999 m.) apie koncentracijos stovyklos vargus. Žinoma, vienas didžiausių ir labiausiai įvertintų vaidmenų buvo danų režisieriaus Lars von Trier „Melancholija“. Šiuo metu laukiu naujausio aktorės darbo filmo „Kelyje“.




Kristen Stewart – ne tik „Saulėlydžio“ epopėjos mergelė, bet dar ir puiki bei perspektyvi aktorė, kuriai simpatiją pajaučiau po filmo „Bėgantis kelias“ (The Runaways), „Kviečiame pas Railius“, „Atgal į gamtą“ ir t.t. Šiaip merginos idealas Angelina Jolie ir ji tvirtina, kad norinti būti į ją panaši. Nors jaunutė aktorė, tačiau jėgas bando ne tik filme, ji parašė savo pirmąjį romaną ir galbūt artimiausiu metu išvysime ją kaip rašytoją. Šiuo metu laukiu jos dviejų darbų – „Kelyje“ ir „Snieguolė ir medžiotojas“.



Michelle Williams – per paskutiniuosius penkerius metus nepaprastai išlikusi į aktorių olimpą, nominuota „Oskarui“. Vieni stipriausių jos vaidmenų „Kuprotas kalnas“, „Liūdnasis valentintadienis“ bei „7 dienos ir naktys su Merilyn Monroe“. Šiaip labai smagu, kad aktorė labiau laikosi rimtų vaidmenų diapazono ir kaskart smagu ją pamatyti vis kitokią ir kitokią. Stipri aktorė, kuri jau įsitvirtino kino industrijoje.



Salma Hayek – meksikietė aktorė ilgam įsitvirtinusi Holivude, tačiau paskutiniuoju metu aktorė visai nebesifilmuoja, o gal nebegauna rimtų vaidmenų, kurie tiktų jos išvaizdai ir tarsenai. Išgarsėjusi 1995 – ais filme „Desperado“, kur atliko Karolinos vaidmenį, po to sekė kiti vaidmenys komedijose, kol galiausiai atliko du geriausius, mano galva, kino vaidmenis – „Drugelių Metas“ (2001 m.) ir, žinoma, „Oskarui“ nominuotą vaidmenį „Frida“ (2002 m.). Vis dar viliuosi, kad Hayek vis dar išvysiu kokiame rimtame filme, nes mažutis ūgis, sodrus balso tembras, etc, man ji viena gražiausių aktorių moterų kino industrijoje.



Saoirse Ronan – labai jauna ir perspektyvi aktorė, kuri jau praktiškai užvaldė „Holivudą“. Jos tokie vaidmenys kaip „Hana“, „Numylėtieji kaulai“ bei „Kelias atgal“ yra nepaprastai stiprūs, sodrūs, skirtingi. Tai neabejotinai jauja energija ir talentas, kuris negali prapulti ir tikiuosi, kad pabaigusi mokslus, jaunoji aktorė toliau tęs tai, ką pradėjusi. Ronan išgarsėjo 2007 – ais, kada pasirodė filme „Atpirkimas“, nuo tada mergaitei ėmė tiesiog plaukti įvairūs kino pasiūlymai.



Meryl Streep – na, kaip be šios puikios aktorės, „Oskarų“ grobikės. Nepaprastai sėkminga aktorė, geniali įsikūnijanti moteris. „Geležinė ledi“, „Abejonė“, „Mama mia“, „Adaptacija“ ir kiti vaidmenys neleido pamiršti, kad ir paskutiniame dešimtmetyje aktorė nepaprastai produktyvi. Gyvenime paprasta močiutė, o prieš kameras kas tik norite. Pačiam teko matyti, kaip aktorė mini serialoe „Angelai Amerikoje“ įkūnijo net tris personažus, kuriuos nė nebūčiau įtaręs, kad jie ir yra Meryl Streep! Įdomu, ar po „Geležinės Ledi“ vaidmens aktorė besukurs rimtą vaidmenį ir beužkops iki „Oskarų“ nominacijos laiptelio? Kad ir kaip ten bebūtų, ji – nuostabi.



Tilda Swinton – „Mums reikia pasikalbėti apie Keviną“ nuostabiai paralyžiuojantis vaidmuo! Swinton labai vilioja savo išvaizda, kuri kelia keistą ateivišką jauseną. Ji laikoma viena stilingiausių moterų Holivude ir ne tik. Ne daug darbų esu matęs su šia aktore, tačiau kiek mačiau, ji tiesiog užburia savo būvimu. Moteriai jau virš 50 metų, o be makiažo vis dar atrodo kaip 35! 




Uma Thurman – pamilau ją už „Nužudyti Bilą“ vaidmenį, kurioje liesutė, gyslotomis rankomis, matomai aukšta moteris gebėjo suvaidinti neįtikėtinai vikrią ir šaltakrauję nuotaką keršytoją. Aktorė plataus diapazono, vaidina ir romantinėse komedijos, paskutiniu metu teko žiūrėti „Motinystė“, kur aktorė vargo su vaikeliais. Aktore tapau iš nuobodulio – kartą prasitarė aktorė ir tikina, kad tikrąją laimę pajuto tik perkopus 35 – ąjį gimtadienį. Įdomios išvaizdos, akių, judesio, manierų aktorė, į kurią man visada įdomu žiūrėti.




Manuela Velles – tai ispanų aktorė iš jaunosios kartos, praktiškai niekam Lietuvoje nežinoma, tačiau savo gimtinėje labai sparčiai kylanti žvaigždė. „Kino pavasaryje“ žmonės ją galėjo pamatyti tokiuose filmuose kaip „Chaotiškoji Ana“ (Caotica Ana), bei „Kelias“ (Camino). Ją atrado režisierius Julio Medem, nuo to karto ji vaidina įvairiuose serialuose bei kino filmuose. Nekantrauju ją išvysti naujuose darbuose.


Renee Zellweger – tikra Holivudo senbuvė, „Oskaro“ statulėlės už filmą „Čikaga“ savininkė, bet man ji patiko iš tokių filmų kaip „Mano vienintelis ir nepakartojamas“, „Šaltasis kalnas“, „Bridžitos Džouns dienoraštis“ ir t.t.




Belen Rueda – viena įspūdingiausių, mano galva, ispanų aktorių, kuri „atsirita“ net iki Lietuvos. Nepamirštami jos vaidmenys – „Džiulijos akys“, „Prieglauda“, „Jūros gelmėse“.




Judi Dench – mano sąraše mažai vyresnio amžiaus aktorių, jos šiuo metu pas mane tikrai nedominuoja, tačiau Dench viena iš tų, kurios neįmanoma nepastebėti, o tiksliau – neįmanoma nesigėrėti. Po tokių filmų kaip „Airisė“, „Skandalo užrašai“ ir t.t. ji užkariavo mano širdį.


Julia Roberts – Holivudo plačioji šypsena po filmo „Eirina Brokovič“ nebegalėjau pasakyti, kad ji vien tik romantinių komedijų aktorė. Iki tol ji man pasirodė pakankamai savitos energetikos aktore, nelabai ir matęs filmų su ja, tačiau po Brokovič vaidmens net pasigėrėjau Julia Roberts, tad sakau, bent dėl kvapo įtrauksiu į šį sąrašą.


Jennifer Lawrence – viena perspektyviausių jaunosios kartos aktorių, kurios pastebėti neįmanoma. Tai, kokia ji buvo filme „Vinterio kaulai“, buvo kažkas neįtikėtina, todėl nenuostabu, kad po to pasipylė daug įvairiausių pasiūlymų, šiuo metu Lawrence galime išvysti „Bado žaidynėse“.





Felicity Huffman – nuostabaus sukirpimo aktorė, kurios visada malonu klausytis. Man ji tokia žemiška, paprasta. Pats mėgstamiausias Linetės personažas iš „Nusivylusios namų šeimininkės“. O ką jau kalbėti apie jos šokiruojantį vaidmenį filme „Transamerika“? Puiki.



Jessica Chaistan – vienas paskutinių metų atradimų. Labai įdomių vaidmenų per paskutinius penkerius metus sukūrusi aktorė, kuri labiausiai patiko iš filmo „Gyvenimo medis“. Taip pat gerai pasirodė siaubo filme „Mama“, o ką jau sakyti apie puikiai kritikų įvertintą jos vaidmenį filme „Taikinys nr. 1“? Labai stulbinamo sukirpimo aktorė, kuri, tikiuosi dar pateiks ateityje daug staigmenų.  




Naomi Watts – nutariau po filmo „Pragaros rojuje“ įtraukti ir ją. Kaip ir kaip bebūtų „Skambučio“ žvaigždė man patinka ir tinka, be to, yra sukūrusi ne vieną gerą ir stulbinamą vaidmenį kine, kuris man patinka – „Pasilik“, „Motina ir vaikas“ „21 gramas“ ir kt.




Emma Thompson – legendinė britų aktorė. Net gėda, kad tiek ilgai jos neįtraukiau į savo geriausių aktorių sąrašus. Jos pasirodymai filmuose – nepakartojami, šarmingi, įsimenami. „Protas ir jausmai“ bei „Hawards End“ yra patys mano mėgstamiausi. „Išgelbėti poną Benksą“, „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“ bei daugelis komercinio ir nekomercinio kino vaidmenų neužgožia šio talento. Sakyčiau, britiška Meryl Streep versija.




Cher – galite juoktis, galite ne, bet tai puiki aktorė, pelniusi ne vieną apdovanojimą. Gaila, kad kiną ji labai apleidusi, tačiau jos vaidmenys devinto ir dešimto dešimtmečių filmuose buvo nuostabūs: „Pakvaišę“, „Kaukė“, „Karen Silkvud“, „Arbatėlė su Musoliniu“, „Undinėlės“ ir, žinoma, vienas šviežiausių „Burleska“.





Apie Skarlett Johannson iš vis reikia patylėti. Po tokių filmų kaip „Mergina su perlo auskaru“ bei „Pasiklydę vertime“ ir, žinoma, „Lemiamas taškas“ belieka patylėti. Retai tokio seksualumo aktorė dar kuria ir sudėtingus, įtaigius ir įdomius vaidmenis. Žinoma, žiūriu ir kitus jos puikius filmus. Paskutinįkart teko ą išvysti „Donžuanas“. Ką čia ir bepridursi...


<... bus pildoma...>

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com 

Filmai online. Nemokami filmai internete - džiaukimės, kol galime



Sveiki visi,

Visai neseniai per Europą nusirito pasipiktinusiųjų banga dėl ACTA, tai įstatymai, kurie apsaugo meno kūrėjus ir jų autorystės darbus nuo piratinio ir nelegalaus platinimo internete. Aišku, man toks įstatymas kvepia ne tiek noru apsaugoti autorius, kiek, savaime suprantama, pasipelnyti, o uždraudus visiškai platinti filmus ir kitus meno kūrinius, internetas nebeatrodytų toks liberalus, kaip šiais laikais. Tas pats nutiktų ir su filmų saitais. Na, legendinė istorija su „Tadas Blinda. Pradžia“, kai šis iškart buvo uždraustas platinti tiek torrent.lt ir kituose portaluose, mat kūrėjai griežtai gynė savo teises, bet aišku būta ir tų, kurie vis tiek nulaužę DVD nelegaliai platino ir gal tebeplatina filmą, o ir kažkas Seime įsivėlė į skandalą, nes naudojantis Seimo internetu, parsisiuntė „Tadą Blindą“ – nenuneigsi, „Seimūnai irgi verkia“, norėjau pasakyti, taupo.

Šiaip man šiek tiek gaila kino kūrėjų, kurie kuria, siunta, o mes lengva ranka prieiname dabar prie tų filmų ir juos žiūrime kada įsigeidę, nesumokėję nė vieno lito. Aišku, tas yra nepaprastai patogu ir gerai, tačiau sąžinė kažkaip kartais suvirpa. Na, Amerikoje ir kitose valstybėse kur kas didesnės sankcijos, ten net kompiuteryje laikyti piratinių dainų neleidžiama, o ką jau kalbėti apie nemokamus filmus online? Pamenu laikus, kai filmus galėjome gauti tik torrent.lt ir buvome pasiutusiai laimingi, bet internetas tiesiog plečiasi mano akyse ir jau šiandien galime žiūrėti ne tik kino filmus, bet ištisus serialus su visais sezonais įvairiausiomis kalbomis! Argi tai ne stebuklas? Neįvertiname savo lietuviško interneto galimybes! O ir savas laidas jau galime laisvai dėti į internetą ir bet kada pažiūrėti. Aišku, kenčia reitingai, kenčia komercija, kenčia televizija, kuri nebepritraukia tiek žiūrovų, kiek pritraukdavo prieš 10 metų ir man darosi šiek tiek neramu, kad jau imamasi griežtesnių sankcijų prieš beribę interneto ir kūrinių maskatavimą.

Kad ir kaip ten bebūtų, aš tik džiaugiuosi, jog turime laisvą internetą, o svetainių, kuriuose galima pažiūrėti filmus online tiek priviso per paskutinį pusmetį, kad net gali pasirinkti, kur ir ką žiūrėti. Aišku, saitai ėmė vienas nuo kito piratauti, dėlioti tas pačias nuorodas, bet man, paprastam žiūrovui, nė motais, kuriame saite galiu pažiūrėti filmą, svarbu – prieinama ir nemokama. Kai kurie saitai prašo registracijos, kiti laisva valia neplatina filmų, o prašo bonuso, taškų ir kitokios valiutos, bandant pažaboti besaikį žiūrėjimą ir užsidirbti šiokio tokio kapitalo.

Čia pateikiu saitus, kuriuose galima pažiūrėti filmus, serialus tiek rusų, tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis:

www.filmux.net (mano mėgstamiausias, kadangi čia vienos darbščiausių tiesioginis vertėjų komandos saitas);
www.monstras.lt (iš esmės filmai nupiratuoti iš įvairių kitų saitų, bet čia man patinka pažiūrėti ir įdomias nuotraukas, kurias kasdien saitas įdeda naujas ir supažindina su fotografijos pasauliu.)
www.filmai.in (norint pažiūrėti, reikia registruotis ir už atitinkamus taškus, galima žiūrėti filmą.)
www.pasakos.lt (tik animaciniai filmai šeimai ir vaikams)
www.dokumentika.eu (tik dokumentiniai filmai įvairiomis kalbomis)

Aišku, galima rasti ir kur kas daugiau filmų online saitų, tačiau turiu tik vieną pastabą – visur dominuoja tie patys filmai, kurių įdėti plagijatai platinami kaip Youtube, net „Maištinga Siela“, jei norėtų, galėtų laisvai sudėti šituos filmus ir virsti dar vienu nemokamų filmų kabaretu, tačiau, aišku, taip nebus. Ko aš pasigedau? Kol kas labai mažai, praktiškai tik vienetiniai atvejai (dokumentinių ir animacinių filmų) saitai buvo kryptingi, turėjo savo ideologiją ir platiko tik tai, kas patinka. Pasigedau iš saitų ne dizaino, ne kažkokios originalios filmų suskirstymų kategorijų lentelės ar sąrašo, bet kryptingos ideologijos, už ką tas saitas pasisako, ką jis skleidžia, ką propaguoja. Neaptikau nė vieno saito, kuris siūlytų tik rimtą kino filmą, kuris siūlytų tik „Oskarui“ nominuotus darbus, ar tik „Kino pavasario“, ar „Kanų“ festivalio repertuarą, galiausi visi saitai prigrūsti galybės tų pačių filmų, neturint jokios aiškios krypties, įdomesnės informacijos aprašuose, vien tik tas pats „paste copy“, žinoma, taip daug lengviau, nei kurti savo. Na, bet tikiuosi, kad ateityje tarp šių galybės gimstančių saitų atsiras ir toks, į kurį norėsis užeiti kasdien su kavos puodeliu, bus įdomu paskaityti kino naujienas, rimto, europietiško filmo ar festivalių užkulisius, komentarus, pastebėjimus, rekomenduojamus meno kūrinius ir juos, žinoma, pažiūrėti.

Ar atsiras bent vienas toks kitoks filmai online puslapis?

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

2012 m. gegužės 7 d., pirmadienis

Serialas: "Dievobaimingos kalės" / "Good Christian Bitches" (G. C. B.)



Sveiki visi,

Na, taip jau nutiko, kad mano gyvenime ir vėl atsirado televizorius, o pirmadienio vakarais ėmiau žiūrėti naują amerikiečių TV serialą „Dievobaimingos kalės“ (Good Christian Bitches) sutrumpintai šis serialas dar įvardijamas kaip G. C. B. Paspaudę ČIA galite daugiau paskaityti apie patį serialą ir pažiūrėti jau pirmąsias serijas lietuvių kalba.

O aš galiu pirmiausia pasidalyti tik savo paviršutiniška pirmąja nuomone, nes kol kas mačiau tik dvi serijas šio, kaip sakoma, „Nusivylusios namų šeimininkės“ ir „Sekso ir miesto“ įpėdiniu laikomą serialą, ir likau maloniai nustebintas, nes amerikiečių linksmųjų serialų niekada nežiūrėjau, na, vaikystėje teko žiūrėti „Eli Makbyl“, tačiau galvoje jau nieko neišliko. Taigi žiūrėjau „Dievobaimingas kales“ ir juokiausi, taip pozityviai pakėlė nuotaiką ir pagalvojau, kad kartais smagu pažiūrėti kažko lengvo, šmaikštaus, kad pasimirštum, nusiplautum kartais slogias po visų kino dramų matytas minčių dulkes, o ir laikas su šiuo naujuoju serialu pralekia kaip mat.

Tikriausiai ir Lietuvoje šį šviežutį serialą žiūri nemažai žiūrovų, nes JAV pirmoji serija pasiekė net pusaštunto milijonų žiūrovų, kai tuo tarpu koks nors serialas apie vampyrus teišspaudžia vos tris milijonus spoksotojų. Šiaip džiaugiuosi, kad pirmadienio vakarais galiu pasinerti į paprastą ir gan tiesmuką amerikietišką humorą, kuris ne tik, kad neerzina, kaip žiūrint daugelį bukų amerikietiškų komedijų, bet ir visai patinka bei kelia juoką. Nesivarginsiu atpasakoti siužeto ar personažų, nes nematau reikalo viso to analizuoti, tiesiog parekomenduosiu kaip neblogą, smagų, neintelektualų žiūralą smagiam laisvo laiko praleidimui prie čipsų ir alaus arba spragėsių ar naktipiečių. Man „Dievobaimingos kalės“ patiko, kas net pačiam keista.

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com  


Prancūzijos prezidento rinkimų atomazga: cirkas pasibaigė, Francois Hollande perima šalies vairą arba kas mums iš to?



Sveiki visi,

Pagaliau galime lengviau atsidusti, kadangi Prancūzijoje, antrai pagal ekonomikos reitingą Europos Sąjungos valstybėje, pasibaigė dramatiškas cirkas. Sakysite, kodėl cirkas? Paskutiniuoju metu bent jau į Lietuvos spaudą tiesiog plaukte plaukė įvairiausi iš Vakarų atplaukę gandai, kurie mums skambėjo kaip grasinimai. Buvo prabilta apie emigracijos stabdymą Prancūzijoje, kai tik ši prabilo, tuoj ir Vokietija paleido trimitus, kad neva tai geras sumanymas ir abi ES galiūnės net kukavo susėdusios, kad gal net reiktų pasitraukti iš Šengeno zonos, kuri paralyžiuoja jų piliečių gyvenimą.

Iš tikrųjų nereikia nė sakyti, kad visa ES stovi praktiškai ant Vokietijos ir Prancūzijos pinigų bačkos ir noriai žindo tešmenis, ypač tokios šalys kaip Lietuva, tačiau problemų mūsų šalyje vis tiek nemažėja, o Šengeno byrėjimas, manding, nieko gero taip pat nežada. Iš esmės daug sudrebinusių antraščių pasirodė dėl to, kad Prancūzijoje vyko tikras liežuvių, pažadų ir ideologijų kovų maratonas – du kandidatai varžėsi dėl naujojo prezidento posto – senbuvis Nicola Sarkozy ir rinkimus 51. 5 procentų balsų laimėjęs naujasis šalies prezidentas Francois Hollande. Tarp šių prezidentų buvo tikra įnirtinga kova, kuri iš esmės drebino visą Europą, kadangi nuo rinkimų, rodės, priklausys ir tolesnis ES likimas t.y. ir Lietuvos. Sarkozy buvo taupumo šalininkas, jis buvo už Šengeno uždarymą ir apskritai nuolat kalbėjo apie ES Prancūzijai teikiamus nuostolius, suprask, kad reikia iš jos išstoti – tai būtų šaliai gal ir dalinai naudinga, tačiau tokiai Lietuvai, kai griūva ES ir nebėra prieglobsčio, švelniai tariant, išeina tragedija. Na, bet rinkimus laimėjo Hollande‘as, kuris skelbėsi prieš taupymo politiką, kad žmonėms ir jų judėjimui pritariantis ir darysiantis viską, kad keltų ekonominį lygį ir, tikriausiai taip išeina, gelbėti ne tik šalį, bet ir ES. Kiek pats paskaitinėjau ne itin išsamius straipsnius mūsų spaudoje, taip kol kas ir neaišku, už ką nubalsavo prancūzai – už svajones  ir pažadus, kuriais barstėsi Hollande, ar realius tuoj pradėsiančius vykti veiksmus bei permainas? Nes lietuvių kalba straipsniuose buvo spausdinami tik Hollande pažadai ir nė vieno sakinėlio, kaip jis ketina įvesti šalyje pusiausvyrą?

Kad ir kaip ten bebūtų, cirkas pasibaigė, grasinimai, kaltinimai ir pažadai nuslopo, tad ir iš prancūzų pusės gal sklis mažiau kalbų apie Šengeno ir ES byrėjimą, tuokart nuraminant ir Lietuvėlės širdį. Prancūzijos likimas jau nulemtas, tuokart dalinai nulemtas ir ES, tad belieka tik kantriai laukti cirko padarinių.

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com



Filmas: "Magnolija" / "Magnolia"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti seną gerą filmą „Magnolija“ (Magnolia) (1999 m.). Jau seniai ketinau šį filmą pažiūrėti, bet kažkaip vis atidėliodavau visų filmų sūkuryje, bet neseniai teko pamatyti ir ištverti visas tas tris valandas su trapiąją „Magnolija“. Iš tikrųjų filmas iš pradžių ir nustebino, vėliau erzino, vėliau nustebino, po to vėl erzino ir galiausiai vėl stebino. „Magnolija“ – tai filmas kaip banguojanti jūra, kuris turi ne vieną emocinę kulminacijos vietą, atsipalaidavimą, ramų tekėjimą ir vėl kilimą į skaudų emocijos kalną, neveltui filmo skyriai įvardyti permainingų orų prognozėmis. Neįprastai ilgas ir įdomus garso takelis, filme labai daug visokiausių įvykių, mažų gyvenimėlių, kurie vienas su kitu susiraizgę ir viskas išsakoma ir parodama gan priimtina maniera.

Iš tikrųjų filmą, bent jau mane, mažų mažiausiai jaudino atskirų žmonių gyvenimai, man buvo nė motais, kad senukai serga vėžiu, kad moterys kankinasi, nerasdamos sielos ramybės, kad vienas personažas tauškia, kaip išdulkinti ir sužavėti merginas – viskas buvo nė motais, nors aktorių darbas ir operatoriai buvo superiniai. Labiausiai jaudino visuma, idėja parodyti ne pagrindinį personažą, ne jo charakterio koloritą, bet mūsų žmonijos visumą, mūsų silpnybes, mūsų stiprybes, mūsų gyvenimo tėkmę, kokie mes esame menki, suluošinti, žaizdoti ir kaip vis dėlto esame stiprūs, kad toliau gyventume. Daug užsimenama apie atsitiktinumo nebuvimą, kad viskas šiame pasaulyje surišta tvirta priežasčių ir pasekmių grandine ir visi mes esame vieni nuo kitų priklausomi. Personažuose daug šiuolaikinės patetikos, lengvabūdiškumo, kuris turi didelę kainą – vienatvės kainą, kurią sumoka kone kiekvienas personažas. Režisieriui Paul Thomas Anderson‘ui pavyko aktoriams įkvėpti to dvasinio ir giluminio pasigailėjimo verto jausmo personažų likimams. Po filmo atsisėdi ir pagalvoji: aha, kokie mes vieni tarp kitų esame mažyčiai, tokie trapūs, žydintys kaip magnolijos, tokie pažeidžiami ir kartu gražūs, gajūs atsitiesti po audros.

Pabaigoje filmo ėmė lyti varlėmis, tačiau niekas neklausia ir neanalizuoja, kodėl tai nutiko, visi toliau gyvena savo gyvenimuose, nė nesistebėdami, kad taip pasaulyje nebūna, o berniukas, kuris dalyvauja TV viktorinos šou net pagalvoja priešingai: taip, būna ir šitaip gyvenime. Argi? Filmas keistas, nes jis parodo kitą realybės pusę, išparceliuotą, išnarstytą ir daugiasluoksnį likimų ir galimybių mozaiką, filmas kaip vitražo koliažas, stilingas, gražus, įmantrus ir kartu šiek tiek erzinantis, nes supranti, kad ne tik gyvenime reikia pastangų konstuktyvizmui t.y. sujungti ir suvokti visumą per daleles, bet to pareikalauja ir šis filmas meno plotmėje.

Tikriausiai nereikia nė sakyti, kad filmas buvo nominuotas net trims „Oskarams“, filmas gavo „Auksinį gaublį“, jame vaidina devynios galybės garsenybių – Tom Cruise, Julianne Moore ir kt., kuriuos visada įdomu sutikti rimtame filme.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb: 8.0



Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tiranozauras" / "Tyrannosaur"



Sveiki visi,

Šiandien, toliau tęsiu kino manijos epopėją ir noriu trumpai pakomentuoti Didžiosios Britanijos vaidybinį filmą „Tiranozauras“ (Tyrannosaur) (2011 m.). Tai „Scanoramos“ – Europos šalių kino festivalio, kuris vyskta Lietuvoje, vienas iš perliukų. Filmas man iš esmės labai patiko, neslėpsiu iškart simpatijų, nors filmas gan niūrus, jo spalvos, nuotaikos, problematika ir viskas yra persmelkta gyvenimišku liūdesiu ir melancholija, tačiau jis turi ir kitokių žemės atspalvių. Vienas stipriausių filmo polių – ryškūs personažų charakteriai, ypač pagrindinio veikėjo, korio vaidmenį atliko Peter Mullan – tai piktas, bambantis dar ne senukas, bet jau prie senatvės artėjantis vyrukas, kuris turi nežabotą agresijos potencialą.

Filmas iškart deklaruoja organišką ir logišką įvykių paaiškinimą ir filmo eigoje sužinome, kad vyro agresija yra išaugusi iš vienatvės ir liūdesio vazonų. Šiaip pats filmo siužetas irgi žavus, jis kartu gyvenimiškas, bet neabejotinai gera režisūra padaro ir visai netikėtų vingių, kurių tikrai nesitiki iš tokios istorijos, po kuria dvelkia ir kriminaliniai niuansai. Filmas neabejotinai skirtas rimtesnei kino žiūrovų auditorijai, džiaugiuosi jį netyčia atradęs ir užgriebęs.

Ilgai spėliojau, kodėl filmas pavadintas „Tiranozauru“, tiesa, filmo viduryje buvo užsimenama, kad tai buvusios žmonos vaikščiojimo būvimo ir šešėlio rezultatas, prisiminimai, kurie persekioja pagrindinį veikėją ir tas būvimas, tas šniokštimas iš praeities ir buvusio laimingo gyvenimo kapo tvoskia kaip tiranozauras, jis paralyžiuoja pagrindinio herojaus esamą kasdienybę ir dėl to herojus tampa niūrus ir piktas, kitaip sakant, dvasinis tiranozauras doroja žmogaus dvasią ir niokoja jo gyvenimą. Taip, tai filmas apie dvasioje sulūžusį žmogų, kurio gyvenime pasitaiko silpna ir apsiginti negalinti moteris, kuri instinktyviai šliejasi prie jo ir bando atrasti prarastą saugumo jausmą. Galbūt tuo ir žavi, kad viskas perteikta realistiškai, žmonės viduje sutrūniję, bet iš paskutiniųjų bando būti stiprūs ir nepasiduoti, prisidengdami stiprybės ir slepiamos gėdos kaukėmis. Džiugu, kad filmas prikausto dėmesį per pirmąsias septynias minutes ir nereikia laukti, kol užuomazga imsis rutuliotis ir patrauks dėmesį, kitaip sakant, kibau kaip dinozauro nasrais į kino juostą ir jos nepaleidau. Manau, kad daugeliui šis filmas patiks, ypač kino gurmanams, kurie praleis su europietiško stiliaus kinu geras pusantros valandos. Geros žiūrėjimo!

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.6



Jūsų Maištinga Siela

2012 m. gegužės 6 d., sekmadienis

Skurstanti Europa artėja prie Afrikos - gelbėsime vieni kitus ar dairysimės kapaviečių?



Sveiki visi,

Aš visgi galvoju, kad skurdas mūsų žmonijoje yra viena iš opiausių materialiųjų problemų. Sunku kalbėti apie Europos ir Afrikos skirtumus, nes viskas ir taip akivaizdu. Vakar perskaičiau, kad amerikiečiai ketina 2014 – ais metais link Jupiterio paleisti daugiau nei 1 milijardą kainuosiantį zondą, kuris tirs Jupiterio palydovus. 1 milijardas į kosmosą, vien tam, kad gautume nuotraukų ir šiek tiek žinių. Štai tiek šiais laikai kainuoja žinios apie mūsų Saulės sistemos kiemelį, o ką jau begalvoti apie Kosmoso platybes. 1 milijardas, man vis sukosi ir sukosi vakar galvoje, nes pasidarė įdomu, koks bendras šalies produktas per metus tarkim Mozambiko, Ugandos ar Zimbabvės? Vienas milijardas į kosmosą, kai tuo tarpų mes savo žemėje nepadedame saviems, juk visi žmonės savi, nepaisant rasės, kalbos ir kitų skirtybių.

Skurdas daugelio nelaimių priežastis. Štai puikus dabartinės Europos pavyzdys – Graikija. Ten šiuo metu, kaip patys graikai pasakytų, karaliauja skurdas ir nedarbas, o mes lietuviai, nieko neišmanydami į pietiečius, žiūrime šnairomis, sakydami, kad jiems reikia dirbti daugiau, mat esame kažkodėl šventai įsitikinę, kad graikai, ispanai ir visi pietiečiai yra tinginiai, kurie už nieką nori gauti pinigus. Gal ir nieko, ar ne? Štai „tingieji“ ispanai, kuriems ale niekas negresia, nes eilinis lietuvis darboholikas išpyškins – dirbkite, ir jam nė motais, kai marokiečiai grįžta savo tėvynėn, nes jų darbus atima ispanai, o į vieną darbo vietą pretenduoja net 4 tūkstančiai bedarbių, šalyje daugiau nei 6 milijonai bedarbių, o dalis dirba tik tam, kad darbdavys sumoka jam privalomąjį sveikatos draudimo mokestį nė nesiteikdamas išmokėti paties atlyginimo. Štai jums ir merdinčioji Europa, kuria niokoja skurdas, o iš skurdo gimsta kiti dalykai, galbūt mus ir parklupdys skurdas, o ne iš Rytų atvykstančios musulmonų gretos.

Ką daro skurdas? Labai elementaru, kad artėjame prie Afrikos lygio, pažvelkime į Graikiją, šiuo metu nuo skurdo ėmė klestėti prostitucija ir narkotikai, visai kaip kokioje Meksikoje, kur skurdžiausiuose kvartaluose žmonės retai blaivomis akimis mato savo ryškiąją saulę. Negana to, kad Graikijoje ėmė plisti nelegalūs ir žmogų bei civilizaciją luošinantys faktoriai, bet ėmė plisti ir ligos ŽIV bei AIDS. Apsaugos sveikatos ministerijos nebeišmano kaip kovoti su užsikrėtusiomis prostitutėmis, kurios platina šį virusą, o apsikrėtusių Graikijoje paskutiniuoju metu sparčiai greitėja. Ką tai rodo? Manau, akivaizdu kaip du kart du. Skurstantys Europos pietūs grimzta į Afrikos prieangiuos, kur skurdas žymiai didesnis ir, žinoma, ŽIV, AIDS protrūkių pasitaiko šimtą kartų dažniau, Afrikoje jau įprasta mažiems vaikams laidoti jaunus savo tėvus, nes šie dažniausiai, o neretai ir per prievarta, miršta nuo šių ligų.

Į Europą braunasi skurdas, jis apima vidutiniškai gyvenančius žmones ir jeigu nebus imamasi kokių nors priemonių, akivaizdu, kad Europoje greitai reikės plėsti kapines, nes be materialiųjų išteklių žlunga ir smunka civilizacija. Graikai jau susirūpinę, o ar susirūpinome mes? Visai neseniai, vos tik krizei prasidėjus, buvo rodoma laida, kurioje kalbinama studentė su kauke, kuri pasakojo, kad užsiima prostitucija, kadangi ši negalinti susimokėti už mokslą universitete. Skurdas veda prie galimybių ne gyventi, bet išgyventi. Žmonės nori gyventi, todėl jie stengiasi iš paskutiniųjų, net ir perlipę per savo vertybes, moralės principus, sumokėję didelę kainą.

Kas toliau bus su Europa ir visu likusiu pasauliu, kol kas nežinoma, nes atlyginimai, bent Lietuvoje nekyla, o kainos pasiekė lubas ir jau šoka į palėpę. Aš sutinku ir tokių žmonių, kurie jau žvalgosi vietos kapinėse, tačiau ar tai išeitis? Paprastas žmogus sutvarkyti visos iškreiptos sistemos ir sunaikinti skurdo nepajėgus, tai lieka visos mūsų žmonijos problema, kaip mes paskirstome savo išteklius ir biudžetą – siųsdami metalinį zondą už milijardą dolerių į kosmosą, ar padėdami vienas kitam, kai sunku? Prioritetai, manau, ir taip aiškūs.

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com