Filmas: "Išvarymas 2" / "The Conjuring 2"

Sveiki,

Holivude siaubo kinas dar nemirė, bent jau taip galėjai pasakyti 2013 metais pristatytoje siaubo juostoje „Išvarymas“. Praėjo kone trys metais ir kūrėjai pristatė antrąją dalį gana aiškiu pavadinimu „Išvarymas 2“ (angl. The Conjuring 2) (2016), kuris dar kartą kviečia pažvelgti į realių istorijų transformacijas kine. Tiesą sakant, jau darosi nuobodu, kai vos ne kiekvienas siaubo filmas remiasi realiais įvykiais, tačiau akivaizdu, kad antroji šio filmo dalis kruopščiai analizavo kiekvieną aštunto dešimtmečio įvykį, nutikusį D. Britanijoje.

Tiesą sakant, patiko. Tikrai. Filmas beveik pustrečios valandos, tačiau kažkaip sugrąžina tikėjimą siaubo kinu Holivude. Puikus aktorių duetas Vera Farmiga ir Patrick Wilson vėl imasi tyrimo ir atskrenda į Britaniją, kad išsiaiškintų, kas nutiko daugiavaikės motinos name, kad šie ramiai negali miegoti. Filmo struktūra lyg ir visai paprasta, primena vidutiniškus ir gal net visai prastus siaubo filmus, tačiau šis pasakojimas labiau remiasi ne į novatoriškus ieškojimais, kiek į siaubo klasiką. Filmas siaubo filmo grynuolis, čia nesistengiama įnešti kitų žanrų, kurti siaubo trilerio, tačiau kūrėjams pavyko sukurti svarbiausią – įtikinamą atmosferą, sukonstruoti žaismingai apgaulingą scenarijų, nors įvykių tėkmė atpažįstama, tačiau daug ką nulemia gana gera režisūra.

Po filmo seanso beveik neabejoju, kad po kelerių metų sulauksime dar vienos šios serijos siaubo filmo dalies. Tai gana rizikinga, nes nustekenti pirmtakus gana lengva. Šįkart padaryta išimtis, nes kam patiko pirmoji „Išvarymo“ dalis, tas neturėtų nusivilti ir šia. Tiesą sakant, filmai beveik lygiaverčiai ir nėra ko čia pernelyg galvoti, jeigu esate šio žanro užkietėjęs mėgėjas, tai „Išvarymas 2“ gali tapti jūsų puota, tad siūlau nepraleisti šio filmo. Mane jis įtikino ir patiko.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Plieninės magnolijos" / "Steel Magnolias"

Sveiki, skaitytojai,

Seniai ketinau pažiūrėti šį filmą, bet tiesiog kažkaip vis užkrisdavo, o ir buvau visai praradęs susidomėjimą. Tikra JAV kino klasika tapusi juosta „Plieninės Magnolijos“ (angl. Steel Magnolias) (1989) jau yra sulaukusi ir naujesnio pastatymo, tačiau mane domino būtent šis su daug kam žinomomis puikiomis Holivudo aktorėmis.

Tiesą sakant, filmas pakvipo pelėsiais ir seniena. Ne pačia prasčiausia prasme, bet tos devinto dešimtmečio pabaigos mados, šukuosenos, grožio supratimas... Tiesiog neįtikėtina, kaip viskas pasikeitė per tiek metų. Filmą gali daug kas palaikyti tiesiog „bobišku“ dėl savo kvailų įsitikinimų, kad moterų tauškalai per vestuves kirpykloje gali tikti tik moterims, o vyrams reikia smurto, sekso ir ginklo. Kvaili, aišku, stereotipai. Nepasakyčiau, kad „Plieninės magnolijos“ yra tas filmas, kurį būtina pamatyti. Istorija nelabai mane sujaudino, nors tenka pripažinti, kad scenarijus gana neblogas, intymūs ir moters gyvenimą atspindintys dialogai, bendruomeniškumas ir viena kitos palaikymas išties glaudžiai supresuotas, kad iš tikro primena magnolijų krūmą. Vyrų pasaulis, pagalvojau, kur kas uždaresnis ir vienišesnis. 

Apskritai labai džiaugiausi vėl pamatęs daugybę savo mėgstamų aktorių, įskaitant ir Julia Roberts, kuri pelnė už šį vaidmenį „Auksinį gaublį“, taip pat visada charizma spinduliuojanti Shirley Maclaine, kuri buvo puiki, tačiau tuo pačiu pernelyg bukai komiška, kažkokia dirbtina. Apskritai visas filmas yra apie gėlių sužydėjimą ir praradimą, apie dukters ir motinos ryšį, tačiau istorija pateikta balansuojant tarp komedijos ir dramos, čia liūdna, čia tuoj darosi juokinga, tarsi bijant sužeisti žiūrovą. Toks eklektiškas balansavimas sukuria filme tokią specifinę pozą, kad pasaulis yra įvairių jausmų mikstūrą, tačiau būtent dėl noro jį pavaizduoti įvairų, išėjo kažkoks netikrumas, sintetika. Šiaip ar taip filmas visai patiko, tačiau antro karto nebežiūrėčiau...

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Mes esame Orlando (We Are Orlando) ir mūsų neužpus lietuvis runkelis #WeAreOrlando

Sveiki, brangūs skaitytojai,

Šis įrašas nėra nukreiptas prieš islamą išpažįstančius tikinčiuosius, tačiau kaskart galvoju, koks svarbus geras auklėjimas ir geros religijos skatinimas eiti į pasaulį plačiai atverta širdimi. Man labai gaila, kai religija tampa sąskaitų suvedinėjimu ir politine manipuliacijos priemone. Panašiai nutiko ir po įvykių JAV, Orlando mieste, kada į gėjų barą įsiveržęs islamą išpažįstantis vyrukas nušovė 49 žmones ir daugiau nei šimtą sužeidė. Prielaidos: vyrukas dvasiškai buvo sukiršintas tarp savo homoseksualios prigimties ir griežtų auklėjimo principų, tad pyktį išliejo visapusiškai naikinančia civilizacija jėga. 

Pasaulis gedi kaip ir po visų didelių teroristinių išpuolių, o kas tuo tarpu vyksta Lietuvoje? Kažkoks juodas mazutu apipiltas džiūgavimas, kad buvo įvykdyta šis išpuolis būtent prieš LGBTQ žmones. Bet kokiu kitu atveju – ar tai būtų vaikų darželis, ar kino teatras, viskas būtų lyg ir baisu ūkanoto ir maurais apaugusio lietuvio akyse, bet tik ne gėjų klube. Primena šis džiūgavimas ir netgi genocinis „valymo“ skatinimas po socialinius tinklus ir žinių portalo komentarus – teisingo bulviakasio istoriją. Tas pats ir Rusijos portaluose. Reiškia, lyg ir širdimi mūsų tauta susipriešinusi su slavais, bet mentalitetu ir auklėjimo „vertybėmis“ tebėra vienoje plokštumoje, kur pasaulis pasibaigia ties politine valstybes siena. Gaila, apmaudu. 

Aišku tik viena, kol pas mus kažkoks pikdžiugiškas džiūgavimas dėl pralieto kraujo, pasaulis gedi ir nesvarbu, kokie maurai ir barbarai sėdi internete. Tiesą sakant, kuo mes skiriamės nuo pačių teroristų? Primena man Rugsėjo 11-osios įvykius, kada sunaikinus dvynius dangoraižius, islamistai kitoje pasaulio pusėje iškėlę automatus buvo nufilmuoti džiūgaujantys, tada mes sakėme, kokie jie šlykštūs ir laukiniai. Šiandien mūsų tauta šiuo atžvilgiu yra šlykšti ir barbariška, kuri vampyriškai mėgaujasi kraujo švente „laikindami“ vienas kito šlykštesnius įrašus šia tema. Duonos, žaidimo ir taikaus priešo. Žodžiu, galiu tik pasidžiaugti, kad ne visi. Kad mūsų žiniasklaida taikiai reaguoja į šį įvykį ir palaiko gedintį pasaulį, kad mūsų dalis visuomenės veikėjų, tokių kaip Vilniaus meras, ar Andrius Tapinas šioms susikiršinusioms jėgoms nelieka abejingi.

Savo įrašu taip pat noriu išreikšti palaikymą nukentėjusiems Orlande ir visiems LGBTQ nariams pasaulyje, visiems šių vaikų tėvams, broliams, seserims, draugams. Jūs nesate vieni, nes mes visi turime solidarizuotis, neskaidant socialinių grupių noro valdyti, politizuoti, kiršinti, įtikti kitiems, skaldyti ir pasainaudoti. #WeAreOrlando.

Jūsų Maištinga Siela