Nosinių raidžių rašyba šaknyje, taisyklės, lentelės / Jūratė Sirtautienė, Vytautas Sirtautas vadovėlis 5 klasei, gramatika

Šios dienos daina: Niall Horan - Nice To Meet Ya [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Šią dainą „Nice To Meet Ya“ išgirdau vienoje užeigoje dar gerokai prieš karantiną, berods, 2019 metų rudenį. Vėliau sužinojau, kad ši paprasta ir nuotaikinga daina priklauso airių atlikėjui Niall Horan (g. 1993) iš jo antrojo solo albumo „Heartbreak Weather“, kuris pasirodė 2019 metų spalio mėnesį.

Atlikėjui kelias švietėsi nuo pat 2010 metų, kai jis ir kiti „One Direcion‘s“ vaikinais buvo suburti bendram muzikiniam projektui per „X faktoriaus“ projektą. Tai buvo kultinė viso dešimtmečio jaunimo grupė, kurios, tiesą sakant, taip niekada neklausiau. Štai iširusi grupė ir kiekvienas pradėjęs solo karjeras savaip, man atrodo, tapo kur kas įdomesniais, drąsesni ir atviresni eksperimentuoti.

Niall Horan singlas „Nice To Meet Ya“ Australijoje ir Kanadoje pelnė auksinį singlo sertifikatą, Britanijoje – sidabrinį su 200 tūkstančių pardavimų. Billboard pasiekė aukščiausią 14 vietą, Lietuvoje – 25 poziciją, aukščiausią vietą Čekijoje – 3 tarp klausomiausių naujienų.

Linksma daina su Džeimso Bondo dainų stilistika kviečia paprastoms ir nuotaikingoms šėlionėms, laisvam bendravimui ir šokiui. Nežinau, kaip jums, bet paskutiniu metu mane ši daina priverčia kilstelėti užpakalį nuo sėdynės. Pasiklausykime.

Vaizdo klipas.

Kita vaizdo klipo versija.

Žodžiai / lyrics

Niall Horan - Nice To Meet Ya

I like the way you talk
I like the things you wear
I want your number tattooed
On my arm in ink, I swear

'Cause when the mornin' comes
I know you won't be there
Every time I turn around
You disappear

I wanna blow your mind
Just come with me, I swear
I'm gonna take you somewhere warm
You know "J'adore la mer"

'Cause when the mornin' comes
I know you won't be there
Every time I turn around
You disappear

(I got love for you, I got love for you)
Nice to meet ya
(I got love for you, I got love for you)
Nice to meet ya, what's your name?
Let me treat you to a drink

I like the way you talk
I like the things you wear
I want your number tattooed
On my arm in ink, I swear

'Cause when the mornin' comes
I know you won't be there
Every time I turn around
You disappear

(I got love for you, I got love for you)
Nice to meet ya
(I got love for you, I got love for you)

One minute you're there
The next one you're gone
Been waiting for you
All night, so come on

You know what I need
You know what I want
You know what I need now
You know what I need now

Nice to meet ya, what's your name?
Let me treat you to a drink
Nice to meet ya, where ya been?
(I got love for you, I got love for you)
Let me treat you to a drink
(I got love for you, I got love for you)

Nice to meet ya

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: realistinis paveikslas apie ekologinę švarą, žemės užterštumą (memai)

Sveiki,

Esu internetinių memų gerbėjas! Kartais aptinku tokių gerų intelektualių memų, kurie iš esmės atspindi mūsų susireikšminimą vienais ar kitais gyvenimo aspektais, kad leidžia atsipeikėti ir truputį pasižiūrėti iš šono. Kai kada memai yra tarsi protestas, labai geras protestas parodyti, kokioj baloj mes visi turškiamės. Pavyzdžiui, šitas pagal realistinį paveikslą suprojektuotas ekologinis švarinimosi memas. Aš žodžių neturiu, viską pasako nuotrauka. Taiklu.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Friedricho Vilhelmo gatvė, Klaipėda, XX a. (Tiltų gatvė, sena nuotrauka)

Sveiki,

Jau seniai nebėra šv. Jonų bažnyčios Klaipėdoje. Ji tik istorija ir galima pamatyti tik iš senų išlikusių Memelio fotografijų. Tai vaizdas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, dabartinį Tiltų gatvė, kuri anksčiau vadinosi Friedricho Vilhelmo gatve.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Graham Swift "Į dienos šviesą"

Graham Swift. „Į dienos šviesą“ – Vilnius: Alma littera, 2008. – 296 p.

Sveiki, skaitytojai,

Pernai vienas didžiausių mano literatūrinių atradimų buvo britų rašytojo Graham Swift (g. 1949) kūryba. Po Motinos sekmadienis (2019, Baltos lankos) greitai perskaičiau Vandenų žemė (2009, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), o šį, paskutinį lietuviškai dar neskaitytą kūrinį tausojau, netgi turėjau įtarimų, kad tai prastokas rašytojo darbas, nes internete nėra beveik jokių platesnių įrašų apie šią kiek daugiau nei prieš 11 metų išleistą romaną pavadinimu Į dienos šviesą (angl. The Light of Day), kuri originalo kalba pasirodė 2003 metais ir pateko į ilgąjį Man Booker literatūros sąrašą. Knygą į lietuvių kalbą išvertė Audronė Šolienė.

Istorija pasakoja apie senstelėjusį buvusį policininką Džordžą Vebą, kuris nušalintas nuo pareigų dirba privataus detektyvo darbą. Pasakojimas yra apie vieną jo gyvenimo dieną, tačiau per ją iš esmės atskleidžiamas visas jo gyvenimas. Tokį pasakojimo juvelyrinį būdą naudojo kitas garsus britų rašytojas Ian McEwan viename geriausių savo kūrinių Šeštadienis. Lėtas ir mąslus, asociacijomis ir nuotrupomis pasižymintis pasakojimas yra iš vienos pusės gana šabloniškas ir banalus, kadangi turime klasikinę žmogžudystės istoriją, kurioje viskas atskleidžiama nuo pat pradžių – moteris, isteriškai įsimylėjusi savo vyrą, nenori jo prarasti, todėl kreipiasi į detektyvą, kad šis padėtų sekti jos vyrą ir meilužę, karo pabėgėlę Kristiną iš Kroatijos. Ir be žmogžudystės, galima sakyti, daugiau nieko neįvyksta, nes pasakotojas, kuris ir yra tas pats detektyvas, prisimena savo vaikystę, tėvų laidotuves, analogišką klientės situaciją savo šeimos aplinkoje. Romanas, kuris turi iš esmės visus banaliausius pop romano siužetinius elementus, lyg ir turėtų būti pasmerktas dūlėti kokioje nors nepastebimoje knygų komiso sandėlio krūvoje, tačiau tas, kas žino, kaip rašo Graham Swift, – o rašo jis labai gerai – tas gali patvirtinti seną gerą tiesą, kad kartais nesvarbu, ką rašai, svarbiau – kaip rašai.

Romanas turi visus atbaidančius dalykus, kurių nemėgsta aštrių, dinamiškų, šokiruojančių ir populiariosios literatūros skaitytojai, kurie knygą vertina iš to, ar penki pirmieji puslapiai „užkabina“. Tokiems skaitytojams romanas gali pasirodyti „per lėtas“, „sukasi siužetas apie nieką“. Ką gi, kadangi skaitote ne šiaip romaną, o literatūriškai „svarke suvirintą“ tekstą, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas pasakojimo tonui ir poetiškai raiškai, tad nesitikėkite pataikavimo. Smagu, kad vertėjai Audronei Šolienei pavyko perteikti tą neskubaus pasakotojo išpažinties toną, kuris sudaro visos istorijos intymią atmosferą ir įspūdį, jog skaitytojas įsibrovė į vienišo vyro vidinį pasaulį, kuriame sueižėjusios sienos ir dvelkia baisia vienatve.

Pasakojimo technika – tai svarbiausias šios knygos privalumas. Koliažiniu principu sudurstyta istorija turi analogiškų situacijų žemėlapį, todėl nenuoseklumas tampa itin dideliu literatūriniu privalumu. Tarkim, Vebo istorija su padėjėja Rita ir kliente, kurią jis sužavi savo kulinariniais sugebėjimais, analogiškai lyginama su Napoleono III ir jos žmonos ištrėmimu. Istorinių įvykių ir asmeninio gyvenimo sugretinimas išryškina romano pagrindinę mintį: kas verčia mus pasirinkti ir priimti nelengvus gyvenimiškus sprendimus ir kiek tuose pasirinkimuose yra spontaniško aistringo pasirinkimo ir kiek šalto proto, apsaugančio mus nuo tragedijos?

Graham Swift

Autoriaus proza apskritai pasižymi niūriai perteikta nuotaika, jo literatūra gana gyvenimiška, egzistencialistinė. Į dienos šviesą, sakyčiau, būtų labiau panašus į Motinų sekmadienis variantą ir dėl stiliaus, ir dėl vienos dienos įvykių vaizdavimo perspektyvos. Geriausias jo romanas Vandenų žemė kur kas platesnio užmojo knyga, ji išskleidžia visuomenės pokyčių panoramą, neatsiejamą nuo britų kraštovaizdžio, epochų kaitos, todėl Į dienos šviesą atrodo kur kas paprastesnė, siauresnė knyga, tačiau toli gražu ne prasta, toli gražu.

Vienas paveikiausių romanų elementų yra autoriaus mokėjimas perteikti emocinį intelektą per pasakotojo toną. Analizuojant veikėjo biografiją, detektyvas atrodo kaip apšepęs, brutalus mačistas, bent tokį įspūdį turėtų susidaryti skaitytojas, tačiau visa jo kalbėsena liudija absoliučiai priešingus vyriško pasaulio elementus. Detektyvas ilgai svarsto apie gėlių parduotuvę, apie suolelį parke, kurį jis įrengė tėvų atminimui, nevengia kalbėti kulinarinėmis temomis ir save laiko puikiu virtuvės šefu, kur savo sugebėjimus demonstruoja  lesbietei dukrai. Tačiau jo nevaržo dukters prigimtis, kaip, atrodo, nevaržo pasaulio pokyčiai ir galimybė prarasti dar ir detektyvo reputaciją, prarasti vienintelę savo mylimąją Ritą, kuri, anot pasakotojo, ji netrukus ir paliks vienui vieną.

Viena įspūdingiausių aprašytų simbolinių scenų buvo apie miestelį, kurio niekaip pats negaliu ištarti (Čizlherstas!), kur žmonės patenka į tamsų urvą, slėpdamiesi nuo Antrojo pasaulinio karo lėktuvo atakų. 10 tūkstančių žmonių grįžta į urvus tarsi pirmykščiai žmonės ir slepiasi patys nuo savęs, nuo to, ką žmogus daro su pasauliu, kaip kad kiekvienas iš mūsų, kaip ir Džordžas Vebas, kuris turėtų pasikliauti logika, sveika nuovoka, vis vien nieko neišsaugo ir net nesistengia išsaugoti, todėl atrodo, kaip nuolat jis yra grimztantis į tamsą, į savo urvą ir apmaudą.

Labai trapus romanas, kurio grožis yra subtiliuose nutylėjimuose ir neišrašytuose pasakojimuose, kurie idėjiškai jungiasi į tylią istoriją, Dieve, tikrai ne žmogžudystės ar viską prarandančio pono Vebo istoriją, sakyčiau, jungiasi visa toji istorija į gyvenimo laikinumo ir pažinimo patyrimą: pažinti savo nuopuolį ir rasti tam pateisinimą, kad galėtum gyventi ramia sąžine, o tai tolygu kautis su savimi pačiu ir laimėti. Nepasižymėjau šįkart nė vienos citatos, nes viskas, ką paimčiau iš knygos, būtų ne tai, ką suvokiu, ir ne tai, ką autorius savo subtiliu pasakojimu sako, o sako jis viską už teksto, per jausmą, būseną, asociacijas, tai, ką sukelia šis puikus rašytojas yra literatūrinis katarsis, dėl kurio Graham Swift priimu į geriausių rašytojų panteoną.

P. S. Ir dar – išverskite daugiau šio rašytojo knygų į lietuvių kalbą, susimildami!

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Iš šešėlių" / "Out of Shadows"

Sveiki,

Jeigu žmonės iš skirtingų šaltinių, nepažinodami vieni kitų, deklaruoja tuos pačius faktus, manau, yra pagrindo suklusti, kad tam tikros sąmokslo teorijos ir konspiracijos, kurias bando sumenkinti dideli žinių portalai, turi nemenko pagrindo iš tikrųjų tapti tiesa. Netgi tokia tiesa, kurios nė vienas nenorėtume pripažinti ir pasistengti suvokti, kokioje realybėje gyvename, vis dar norisi tikėti, kad istorija buvo tokia, kokia ji „parašyta“ istorijos vadovėliuose, kad moksliniai faktai yra nenuginčijami, kad turime tik rašytinius, archeologinius šaltinius, kuriuos pateikia „mokslininkai“ ir visa tai nėra sufabrikuotas šnipštas.

Galbūt nebūčiau dalijęsis šiuo filmu, kurį pasidalino Kazimieras Juraitis, kuris YouTube savo kanale sprogdina internetą populiariais konspiracinių teorijų šalininkų pokalbiais, savo vaizdo įrašais. Aišku, Kazimieras Juraitis jau sulaukė nemažai portalų dėmesio, net bandymų „sudirbti“, tačiau tas, kas mąsto, manau, K. Juraičio kanale aptiks ne vieną įrašą, kuriame yra iš tikrųjų stebinančių dalykų. Ne su viskuo sutinku, tačiau galiausiai diskusijose tikrai randasi tai, ką teko matyti, skaityti iš skirtingų angliškų portalų, kurių autoriai persekiojami, blokuojami ir visaip kitaip cenzūruojami, o jų kanalai YouTube užrakinami be paaiškinamos priežasties. Tačiau tiesa, manau, anksčiau ar vėliau suklestės, kol kas ji tik „dygsta“ iš pogrindžio.

Filmas „Iš šešėlių“ (angl. Out of Shadows) (2020) papildo tą suklestėjusių nekomercinių dokumentinių filmų nišą, kai patys režisieriai, atsiskyrę nuo kampanijų kuria be cenzūros. Tai filmas, kuriame liudija garsus Holivudo kaskadininkas, kuris beveik 30 metų pradirbęs su garsiausiais režisieriais ir aktoriais teigia, kad Holivudas vienas didelis nusikalstomos organizacijos tinklo variklis, skleidžiantis pasauliui negatyvias žinias ir formuojantis netikro pasaulio vaizdinį. Na, tas ir taip suprantama. Tačiau filmas kalba ne tik apie TV žinių kanalų tinklą visose JAV, bet ir pasaulyje, vadinasi, vienaip ar kitaip DELFI, 15min, kur iš tikrųjų dirba nemažai gerų ir atsidavusių savo srities specialistų, net ir jie yra valdomi to paties pasaulinio tinklo. Kita baisi tema – žmonių kūnų valgymas, satanizmas ir vaikų pedofilijos pogrindis Holivude, slaptas kultas, į kurį įtraukiamos Holivudo žvaigždės, po to šantažuojami, persekiojami ir tai vyksta tiesiog atviroje dienos šviesoje.

Kai kurie filme pavaizduoti dalykai šokiruoja, ypač, kai vaikus povandeniniu laivu gabena ritualams į turčių salą, toji gelbėjimo operacija kelia šiurpą. Arba Baltųjų rūmų, Hilary Clinton laiškų kodai apie „picas“, išanuojamus vaikus. Daug žmonių tiesiog suklaidinti, daug kas vadinama tiesiog menu, tačiau menas programuoja žiūrovo smegenis, elgesį, nustato naujus jo įsitikinimus. Įdomu tai, kad šis filmas susišaukia su kitais liudijimais ir kitomis konspiracijų teorijomis apie satanizmą, žmogaus mėsos valgymą, apie reptiloidus, supuvusį Holivudą, Baltuosius rūmus, buvusius JAV prezidentus, modifikuotą maistą, taršą, išnaudojimą... Tiesiog per šį filmą perbėgama punktyrais, bet visgi tai tėra pasaulietinis tinklas, už kurio stovi kažkas išties labai galingo, kas atsakingas už visą vergovinę pasaulio sistemą. Tai šiurpu, man asmeniškai jau nebe naujiena, tačiau kai kam iš jūsų tai gali būti pirmas žvilgsnis į tiesą arba bandymą suvokti, kokia iš tikrųjų yra tikrovė. Siaučiant koronos virusui ir esant karantinui, tokie filmai ir specialios laidos tiesiog sprogdina internetą, (kai kas net apie tai negirdėjo), vadinasi, jau daug pasaulyje žmonių gali ir nori kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta. Argi tai nėra dar vienas apsivalymas prieš visuotinį pabudimą?

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb:8.0

Visą filmą lietuviškai galite pažiūrėti čia, kol jo dar neužblokavo.

Kadangi YouTube satanistai ištrynė, siūlau alternatyvią nuorodą, kur rasite šį filmą. Šokiruoja.

https://rumble.com/vbafqf-i-eli-lietuvikai.html?fbclid=IwAR3ZZJSeOowIZo9qct4-x9NxDTR5MWXfRJ5uD3j7Vdr-WUAr-DQd1sU-W44

Jūsų Maištinga Siela

Graham Swift - tai ką būtina išversti į lietuvių kalbą: Motinų sekmadienis, Vandenų žemė, Į dienos šviesą

Sveiki,

Britų rašytojas Graham Swift (g. 1949) be jokios abejonės yra vienas iš didžiausių mano literatūrinių atradimų pernai. Šiandien turime tris romanus lietuviškai „Motinų sekmadienis“ (Baltos lankos), „Į dienos šviesą“ (Alma littera) ir „Vandenų žemė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

Jau baiginėju skaityti šį nuostabų autorių ir netrukus paskelbsiu paskutinę „Į dienos šviesą“ recenziją, bet vis dar galvoju, kad galėtume šį puikų gurmaniškos kokybės autorių išsiversti į lietuvių kalbą. Visų pirma, labai trūksta Booker premija įvertinto jo romano „Last Odres“, už kurį 1996 metais autorius pelnė Booker premiją. Taip pat šiemet pasirodys jo naujausias romanas „Here We are“, kuris tikriausiai daug ką žada užkietėjusiems rašytojo gerbėjams.

Šis įrašas ne šiaip sau, o tiems, kurie ieško itin aukštos, subtilios literatūros, kur forma, literatūrinis skonis, trapumas eina išvien lėtoje pasakojimo eigoje. Galgi atsiras iš vertėjų, kas ryšis išversti dar jo knygų?

Jūsų Maištinga Siela