Filmas: "Seserys Makaluzo" / "Le sorelle Macaluso" / "The Macaluso Sisters"

 Sveiki,

Italų režisierė Emma Dante 2014 metais parašė populiarią pjesę „Seserys Makaluzo“ (ital. Le sorelle Macaluso) (2020), kuri vėliau jos pačios režisūros dėka tapo filmu, privertusiu daugelį italų atsistojus ploti. Filmas nominuotas net septyniems itališko kino apdovanojimams, o kituose festivaliuose buvo priskiriamas prie pagrindinių konkursų favoritų.

 

Istorija pasakoja apie italų penkias seseris našlaites, gyvenančias Palermo miesto priemiestyje. Jų amžius gana skirtingas, vyresnės seserys prisiėmusios motinos vaidmenį globoja jaunesniąsias, o kad išsilaikytų, palėpėje augina balandžius, kuriuos nuomoja vestuvių ceremonijoms. Tiesa, laikas filme neapibrėžtas, neaišku, koks dešimtmetis, taip pat nekalbama apie tai, kas nutiko mergaičių tėvams, todėl įspūdis toks, lyg stebėtume eilinę seserų našlaičių dieną, kurios sumanė popietę praleisti prie jūros. Deja, prie jūros atsitinka nelaimė, kuri amžiams pakeičia seserų likimą. Vėliau rodomi vaizdai maždaug po dvidešimties metų, kada susirinkusios seserys vis dar viena kita kaltina, tačiau turi poreikį laikys drauge ir išsaugoti vaikystės namus. Pagal seserų tam tikrus požymius nesunku suvokti, jog režisierė žaidžia filme teatralizuotą žaidimą, sulydydama tikrovės patirtis su magiškuoju realizmu.

 

Filmo pabaigoje vaizduojama ir trečioji seserų atkarpa – senatvė, namų pardavimas, baldų išnešimas, galiausiai dar viena mirtis... Kiekviename periode netenkama po seserį ir filme tai tiek struktūriškai, tiek naratyvine prasme pasiteisina. Nors filmas mechaniškai struktūruotas ir atpažįstami šablonai, režisierei pavyksta išvengti banalumo ir holivudinio patose. Atsisakydama viską aiškinti pažodžiui ir palikdama laisvą valią tuščias istorijos vietas užsipildyti pačiam žiūrovui, sukuriamas vienos šeimos seserų kartos pasakojimas, kuris magiškai perteikia gyvenimo tėkmę, džiaugsmus ir sunkumus.

 

Filme labai ryškus balandžių motyvas, kuris reiškia ir išsilaisvinimą, ir gyvenimo džiaugsmą, ir sunkumą. Panaudota balandžių veisykla, skrydžiai nuo stogų dangumi, jų burkavimas tampa neatsiejamu seserų pulko metafora, kai kiekviena sesuo vis savitu charakterio bruožu sukuria kitonišką visumos atspalvį. Gali pasirodyti kai kam, kad dėl balandžių filmas pernelyg schematiškai teatrealizuojamas, kad pernelyg aikštingai brukamos buities detalės (spintelė, palėpė, laiptai, virtuvė ir t.t.), bet tai būdas režisierei kalbėti apie seserų būtį, nubrėžti intymias namų ribas, neišsipildžiusias svajones. Jaunystės laikotarpio koloritas paremtas gyvumu, jaunatviška ekspresija ir natūralumu, o kitos istorijos dalys labiau metaforizuotos, dramatiškai sumenintos. Man visgi filme atrodo išlaikytas balansas tarp metaforinio kalbėjimo ir gyvumo, nes vaidyba gyva, charakteriai spalvingi, išlaikytas balansas tarp gyvenimo džiaugsmo ir gyvenimo tragedijos, todėl šis italų filmas dar atmintyje išliks ilgai.

 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 6.5

 

Jūsų Maištinga Siela

Vilnius: nuotraukos iš Lukiškių aikštės, augmenija, gėlės, fontanas, medžiai

 Sveiki,

 

Peržiūrėdamas šios vasaros susikaupusias fotografijas, kurios nukeliaus į archyvą ir galbūt daugiau jų niekas niekada nepamatys, nusprendžiau geriau pasidalyti tais kadrais viešai (gal kam pravers). Dar prieš kelerius metus Lukiškių aikštėje, Vilniuje, buvo papiltas smėlis ir čia buvo tiek daug žmonių ir gyvybės. Šią vasarą tos gyvybės buvo nelabai, žmonės Lukiškių aikštėje kur ne kur slėpėsi (nuotraukose akivaizdžiai matyti) nuo kaitros medžių paūksmėse.

 

Tiesa, jau kuris laikas netyla kalbos priešais LMTA esančius sudžiūvusius, kone akmenimis pavirtusius medžius, kurių niekas nenupjauna ir nepasodina naujų. Tie medžiai išties Gedimino prospekto nepuošia, bet kol kas yra taip, kaip yra. Per pastaruosius 15 metų aikštė, mano akimis, keitėsi net keletą kartų ir geriausia ji buvo anuomet, su papiltu smėliuku, pilna linksmų atsipūtusių žmonių, kad ir ką tuokart bekiauksėtų žalieji ir valstiečiai, norėję iš šios vietos padaryti negyvą vietą su Vytauto Didžiojo paminklu.

 

Jūsų Maištinga Siela

Jūsų Maištinga Siela

Vilnius: Užupio kavinė, Užupio g. 2, Užupio Respublika, nuotraukos, istorija

 

Sveiki,

 

Užupio kavinė, kuri Vilniuje pasitinka vos tik įvažiuoji ir įeini į Užupio Respubliką, yra tikriausiai viena iš tų legendinių vietų, be kurių neįsivaizduojamas pats Užupis ir jo fasadas prie srauniosios Vilnelės upės. Po tiltu įrengtos supynės tapo tiek vilniečių, tiek užsieniečių ir šiaip čionai besilankančių tautiečių mėgstama vieta. Apie Užupio kvartalą esu jau rašęs ne kartą ir kaskart man tai magiška menininkų ir hipsterių žemė. Aš taip pat mėgstu čia retsykiais apsilankyti, ypač, jeigu yra vietos šiltuoju metų sezonu prie pat upės, ant pastolių pastatytoje terasoje, kur sklinda įvairiomis kalbomis pokalbiai, o į Užupį vakarojant pamažu plūsta gaivi vėsa, kurią metą virš galvų tamsėjantys medžiai, gaivus upės vanduo. Tada apsvaigę po kelių bokalų alaus Užupio kavinėje ir pasisotinę užkandžių, einame gilyn į senamiestį ieškoti, kur galima tvankiomis vasaros naktimis naktinėti iki paryčių. Man Užupio kavinėje patinka net tas iš pirmo žvilgsnio baisus tualetas, pripeckiotas pačių įvairiausių inicialų, kurį galima skaityti kaip kokį sąmonės srauto žemėlapį... Tiesa, radau oficialiame Užupio kavinės puslapyje ir šios vietos atsiradimo istoriją, dalinuosi. Dalinuosi ir šiomis asmeninėmis nuotraukomis.

 

MAŽASIS MONMARTAS UŽUPYJE

 

Užupio kavinė, esanti ant Vilnelės kranto, jau seniai tapo daugelio miesto menininkų idėjų generavimo ir realizavimo vieta, dažnai vadinama "antraisiais namais".

 

Pastatas, kur įsikūrusi kavinė, įdomus savo istorine ir architektūrine charakteristika. Pirmosios žinios apie šioje vietoje stovėjusius mūrinius namus yra iš XVIII a. vidurio.

 

1748 m.  daug mažesnis pastatas priklausė auksakaliui SNITKAI ir sudegė per didijį gaisrą 1776m. Atstatytas jis kartą nukentėjo T.Kosčiuškos sukilimo metu 1794m.

 

Kepėjas HEYDAS pastatą nupirko 1796 m., ir jo vardu buvo pavadintas skersgatvis šalia namo. Kepėjas namus perstatė ir čia jau stovėjo du korpusai, sujungti tvora, galu į Užupio gatvę. Taip atsirado unikalus vidinis kiemelis. 1853 m. namą iš varžytinių nupirko pirklys S.FINAS. Tuo metu prie skersgatvio įrengė medinę daržinę, kur pardavinėjo mėsą, malkas, medieną.

 

Po II-ojo pasaulinio karo pastatas priklausė"Dailės" kombinatui, jam išsikėlus, įrengtos dailininkų dirbtuvės ir butai.

 

Ne tik pats pastatas, bet ir jo gyventojai įsilieję į Vilniaus istoriją. Vilnelės upė nuo pat Vilniaus miesto įsikūrimo įsijungė į jo gynybinę sistemą ir ūkinį gyvenimą.

 

Vilnelė buvo pagrindinis energijos šaltinis miestui, jos krintantis vanduo buvo varomoji jėga visoms didžiausioms miesto įmonėms - malūnams. XIX a. viduryje upėje buvo įrengtos viešos maudyklos.

 

Metalinis Užupio tiltas pastatytas 1881-1901 metais.

 

1994 m. čia įsikūrė Užupio kavinė.

 

2002 m. krantinę šalia kavinės papuošė skulptoriaus R. Vilčiausko  garsioji "Užupio undinė".

Užupio kavinė iš lauko terasos pusės. Pro voratinklį matosi Užupio undinėlė ir ukrainiečiams skirta fotografijų paroda po atviru dangumi.

Užupio kavinė iš senamiesčio pusės.

Užupio tiltas, o po juo įrengtos sūpynės, vyrukas skaito knygą, matosi ir Užupio kavinės terasa. 

Viduje rasite inicialais "išpuoštas" tualeto sienas ir duris.

 

Jūsų Maištinga Siela

Vilnius: Vinilinių plokštelių ir muzikos įrašų parduotuvė iMuzika, A. Goštauto gatvė 3 / Jakšto 24

 

Sveiki,

 

Jau labai ilgą laiką apsipirkinėju muzikos įrašų parduotuvėje „iMuzika“, kuri prekiauja kompaktais ir vinilinėmis plokštelėmis tiek internete, tiek Vilniuje, esančioje A. Goštauto g. 3 ir Jakšto g. 24 namo kampe įsikūrusioje parduotuvėje prie Neries upės. Čia galima rasti pačios įvairiausios muzikos, nuo ką tik išleistų itin populiarių atlikėjų pagal muzikos kategoriją iki lietuviškos šiuolaikinės muzikos. Tai viena didžiausių Vilniuje parduotuvių, kuri siūlo daugiausiai pop muzikos naujienų, nors galima nemažai rasti ir alternatyvios muzikos įrašų.

 

Jūsų Maištinga Siela

Vilnius: baras, picerija "Dėvėti", Sodų g. 3 (nuotrauka)

 

Sveiki,

 

Tam tikra prasme Vilniaus stoties rajonas yra hipsterių rajonas. Kurį laiką gyvavęs itin provokuojantis ir įdomus baras „Keulė Rūkė“ (vasarą mačiau lyg ir užsidarė, ir nebėra), tačiau vaikščiojant po siauresnes gatveles, aptikau ir daugelio tikriausiai vilniečių pamėgstą piceriją-barą bei maisto išsinešti užeigą „Dėvėti“, įsikūrusią Sodų gatvės 3 name. Šmaikštu, kai laiko sieną papuošia visu gražumu abstinentas ir didelis sveikos gyvensenos propaguotojas ex Sveikatos ministras Aurelijus Veryga.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Morgana Danielė ir jos sutikimas dėl lytinių santykių (notaras ir sutikimo forma)

 

Sveiki,

 

Neseniai internetas plyšo dėl Laisvės partijos Seimo narės Morganos Danielės siūlymo ir pareiškimo, kad lytinius santykius turėtų abi pusės užtikrinti per notarą raštišku bendru sutarimu. Plyšau juoku, nes tai absoliučiai pažeidžia bet kokį natūralų žmogiškumą į saugų ir privatų gyvenimą. Suprantu, kad politikė gyvenime patyrė daug išbandymų, tačiau esminės patirtys negali tapti primestos visiems laisviems piliečiams. Čia man primena anos kadencijos Žaliųjų ir valstiečių ambicijas uždrausti ir paskelbti cukrų narkotiku.

 

Kažkas sukūrė šią juokingą formą ir ja pasidalijo internete. Tai iš tikrųjų graudžiai juokinga, nes primena utopinius filmus, kai kiekvienas žmogaus žingsnis, net reikalai tualete yra protokoluojami. Laisvės partija turi tiek idėjų ir ambicijų, kad iš laisvės pradeda kurti tam tikrus nelaisvės apynasrius. Beveik neabejoju, kad ši nesąmonė, jeigu ji bus siūloma svarstymui, opozicija visgi pasitarnaus ir nuveiks kažką gero ir vetuos, nes... Kam patinka, kai į jūsų kelnes lenda Morgana, notarai arba visa Lietuva, prisidengusi gražiais lozungais apie saugumą arba nuotraukomis apie sumuštas moteris?

 

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Björk – Homogenic [Vinyl, LP] (1997)

 
Informacija apie albumą:  Björk – Homogenic [Vinyl, LP] (1997)

Jūsų Maištinga Siela