Dienos citata: Byung-Chul Han apie pasyvių žiūrovų sukurtą demokratiją ir politikų skaidrumo absurdą

 

Sveiki,

 

Beskaitydamas dar vieną vokiečių filosofo Byung-Chul Han knygą „Psichopolitika“, pasibraukiau šią citatą, kuri puikiai iliustruoja tą mūsų lietuvišką (galų gali ir kiekvienoje kitoje šalyje) triukšmingą, paviršutinišką ir itin nykiais bei nuvalkiotais skandalais nusėtą politikos foną. Paluckio skandalas, Šakalienės atsistatydinimas, čekiukų krizė ir viskas, atrodo, taip negilu, seklu, kad iš esmės perteikia, jog mes, piliečiai, politiką „išmanome“ tik tada, kai reikia mesti malką į laužą, nes visa kitam (gelmės pažinimui) neturime nei laiko, nei kompetencijų. Mes iš esmės esame skandalų stebėtojai ir kuo daugiau skandalų, tuo mums atrodo, kad išmanome ir žinome, kas vyksta politikoje, nes tai sugeria didžiausią dėmesio koncentratą. Kodėl taip yra? Nes neoliberalioji politika manipuliuoja ir kontroliuoja mūsų greitai besikeičiančias emocijas, tad cituoju:

 

„Skaidrumas, kurio šiandien reikalaujama iš politikų, yra visiškai kas kita nei politinis reikalavimas. Skaidrumo reikalauja ne politinių sprendimų priėmimo procesuose, kuriais joks vartotojas nesidomi. Skaidrumo imperatyvas visų pirma skirtas politikams apnuoginti, demaskuoti ar skandalizuoti. Skaidrumo reikalavimas suponuoja skandalizuojančio žiūrovo poziciją. Tai ne angažuoto piliečio, o pasyvaus žiūrovo reikalavimas. Dalyvavimas pasireiškia skundų ir pretenzijų forma. Skaidrumo visuomenė, kurioje gyvena žiūrovai ir vartotojai, įtvirtina žiūrovų demokratiją.“ Byung-Chul Han

 

Jūsų Maištinga Siela