Sveiki, skaitytojai,
Čenelingas yra
reiškinys, kai asmuo, vadinamas kanalu (medium arba channeler),
teigia priimantis ir perduodantis žinias, patarimus ar informaciją iš neįprastų
šaltinių, kurie dažnai identifikuojami kaip dvasinės būtybės, aukštesnės
sąmonės, angelai, ateiviai ar kolektyvinės sąmonės. Šis terminas apibūdina ne
fizinę komunikaciją, bet proto būseną, kurios metu kanalas, dažnai būdamas tam
tikrame transo ar meditacinės būsenos lygyje, tampa tarsi tarpininku tarp šių
neįprastų šaltinių ir fizinio pasaulio auditorijos. Šnekamojoje lietuvių
kalboje šis reiškinys dažniausiai vadinamas tiesiogiai adaptuotu terminu čenelingas.
Kiti galimi lietuviški variantai ar sinonimai apima transavimą,
kanalizavimą arba tiesiog informacijos perdavimą per kanalą,
tačiau „čenelingas“ yra populiariausias ir labiausiai įsitvirtinęs.
Šiuolaikinė čenelingo samprata ir populiarumas
atsirado santykinai neseniai, nors pats reiškinys turi gilias šaknis.
Čenelingo, kaip specifiškai įvardinto judėjimo, ištakos siekia XIX a. vidurį,
kai JAV klestėjo spiritualizmas (tikėjimas, kad gyvieji gali bendrauti su
mirusiųjų sielomis), kurio metu mediumai per seansus priimdavo žinutes. Tačiau
terminas „channeling“ išpopuliarėjo daug vėliau, aštuntajame ir devintajame
dešimtmečiuose, Vakarų pasaulyje išplitus Naujojo amžiaus (New Age)
judėjimui. Būtent šis judėjimas suteikė reiškiniui platesnį filosofinį
pagrindą, nutolstant nuo vien mirusiųjų dvasių iškvietimo ir orientuojantis į
aukštesnių, visatos lygmens būtybių, pavyzdžiui, ateivių ar kolektyvinės
sąmonės, žinučių perdavimą.
Vieni garsiausių pasaulyje čenelingo pavyzdžių,
suformavusių šiuolaikinį judėjimą, yra Jane Roberts (1929–1984), kuri
teigė priimanti žinias iš entiteto, vadinamo „Seth“. Jos knygos, tokios kaip
„Seth Speaks: The Eternal Validity of the Soul“ (liet. „Setas kalba: amžinas
sielos galiojimas“), tapo Naujojo amžiaus klasika ir pristatė idėjas apie
paralelines realybes bei sąmonės galią. Kitas žinomas pavyzdys – J. Z.
Knight, kuri teigia kanalizuojanti „Ramtha“ (35 000 metų senumo iš
Atlantidos) žinias, o jos perduotos mokyklos mokymai sulaukė didelio atgarsio.
Taip pat paminėtinas ir Darryl Anka, kanaluojantis ateivį, vardu
Bašaras, kurio žinutės, kaip matėme, yra itin populiarios internete ir yra
išleistos knygų pavidalu.
Čenelingo reiškinys yra gyvas ir Lietuvoje, kur veikia
ar veikė įvairūs asmenys, teigiantys esantys kanalai. Nors galbūt Lietuvoje
nėra tokios pasaulinio lygio figūros kaip „Seth“ kanalas, vietos erdvėje yra
žinomų asmenų, perduodančių žinias iš aukštesniųjų šaltinių, kartais
identifikuojamų kaip Kristaus, Mergelės Marijos, angelų ar kitų kosminių
būtybių energijos. Šios žinios dažnai publikuojamos, vyksta vieši seansai,
seminarai. Viena ryškiausių čenelingų – Violeta Petraitienė, kuri
išleido ne vieną knygą lietuvių kalba. Tačiau, skirtingai nei Vakaruose,
Lietuvos čenelingo bendruomenė dažnai linkusi labiau sieti žinias su
tradicinėmis dvasinėmis ar religinėmis figūromis.
Visuomenės požiūris į čenelingą yra labai
nevienareikšmis. Naujojo amžiaus ar dvasinės literatūros bendruomenėje jis
vertinamas kaip įkvėpimo šaltinis, būdas gauti aukštesnę išmintį, paguodą.
Šiuos tekstus ir seansus vertinantys žmonės pabrėžia, kad svarbiausia yra ne
tai, kas tas būtybes siunčia, o kokia yra žinučių kokybė ir ar jos atsiliepia
žmogaus asmeninei patirčiai. Kita vertus, mokslinė bendruomenė ir daugelis
tradicinių religinių institucijų čenelingą vertina skeptiškai arba kritiškai.
Mokslininkai linkę aiškinti šį reiškinį kaip psichologinį – šių žinučių
šaltinis dažnai siejamas su kanalo pasąmone, haliucinacijomis, sapnais,
disociaciniais sutrikimais ar tiesiog sąmoningu mitų kūrimu komerciniais
tikslais, o tai kelia abejonių dėl jo patikimumo ir autentiškumo.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą