Sveiki, skaitytojai,
Nors iki tikrosios „Scanoramos“ liko kelios savaitės,
festivalis padarė vieną išimtį ir pristatė išankstinį „apšildomąjį“ seansą
prieš kino filmų maratoną, pristatydamas tikriausiai daugelio labai laukto
graikų kilmės režisieriaus Yorgos Lanthimos filmą „Bugonija“ (angl. Bugonia)
(2025). Pastaruoju metu provokatyvusis režisierius nepaprastai produktyvus: 2023
metais pristatė „Prasti reikalai“, 2024 metais „Malonės rūšys“, o šiemet – „Bugonija“.
Reiktų paminėti, kad režisierius įsisuko dirbti išskirtinai su anglakalbe kino
kampanija ir aktoriais, o visame to centre, žinoma, nuo filmo „Favoritė“ (2018)
yra aktorė Emma Stone, kurią drąsiai galima laikyti režisieriaus mūza.
Esu didelis Y. Lanthimos gerbėjas, kiekvienas jo
filmas daugiau ar mažiau yra dirgiklis, kuris ne tik leidžia išsižioti ir būti
sudirgintam kartais itin brutaliai beprotiškų kino idėjų, bet ir apmąstyti, ką
mes patys darome savo pačių tikrovėje ir gyvenime. Pačia plačiausia prasme
Lanthimą, sakyčiau, domina socialinio nukrypimo ir monstro kūrimo aplinkybės. Kaip
nutinka, kad sukuriame ir savo socialinėje dorovinėje terpėje leidžiame atsirasti
monstrui. Ar tai būtų Frankenšteino prototipė Bela „Prastuose reikaluose“, ar
žmones valganti moteris, išgyvenusi negyvenamoje saloje „Malonės rūšyse“, o gal
depresija serganti ir proto ribų nepaisanti karalienė Marija filme „Favoritė“?
Naujausiame filme „Bugonija“ autorius imasi senai
naujos temos, jis iš tikrųjų perkuria 2003 m. Pietų Korėjos juodojo humoro
mokslinės fantastikos filmą „Save the Green Planet!“ (liet. Išgelbėkime
žaliąją planetą!), kurį režisavo Jang Joon-hwan. Scenarijus išties
beprotiškas: du atokaus gyvenvietės vyrukai, Tėdis (aktorius Jesse Plemons) ir pusbrolis
Donas (aktorius Aidan Delbis) bando kabintis į gyvenimą, kol Tedžio motina guli
komoje ligoninėje, augindami bites. Tedis valdo ne visai viso proto pusbrolį,
aiškina jam apie nykstančias bites ir iš to kylančias sąmokslo teorijas apie
neva Žemę apėmusią paslaptingą Andromedos ateivių rasę, dėl kurios gali išnykti
ne tik bitės ir pavergtoji žmonija.
Tedis ir Donas išties beprotiški, jie pasidaro cheminę
kastraciją, kad nebūtų seksualiai išnaudojami ateivių, o galų gale jiedu
pagrobia svarbią vietos korporacijos vadovę Michelle Fuller (aktorė Emma
Stone), kuriai nuskuta plaukus ir laiko ją absurdiškomis sąlygomis rūsyje, nes
mano, kad ji ateivė. Michellei nelieka nieko kito, tik kaip nors pasistengti
įtikinti Tedį ir Doną, kad ji nėra ateivė (arba yra labai svarbi ateivė) ir
įveikti sąmokslo teorijos apimtus vyrukus jų pačių sukurtais spąstais. Bet po neįtikėtinai
absurdiška ir pavojinga situacija, kurias Yorgos išties sukuria įtemptai ir
įtikinamai, slypi Tedo nuoskaudos Michellei dėl motinos, tai jis paveldėjo iš
motinos visą tikėjimą sąmokslu prie žmoniją, todėl Michellę laiko andromediete iš
paslėpto keršto dėl motinos nepermainomos būklės...
Iš vienos pusės filmas apie sąmokslo apimtus
teoretikus, kurie bando pagrįsti savo psichologines traumas, dvasinius
palūžimus kažkokiomis aukštesnėmis, žmogiškąją tikrovę pranokstančiomis
istorijomis. Argi ne iš to atsiranda fanatizmas ir monstrai? Negalėdami susitvarkyti
su tikrove Tedas ir Donas renkasi kraštutinius ir maniakiškai psichopatiškus
sprendimus. Lanthimos tarisi šiuo filmu įspėja, kokios gali tapti tamsios ir nenuspėjamos
sąmokslo teorijos tamsiam protui. Iš kitos pusės Lanthimos neapsiriboja vien
tik socialinių reiškinių kraupia satyra, jis filmą išties pakelia į mokslinės
fantastikos lygį ir sukuria pačios tiesos dviprasmybę: gal tikrieji pamišėliai
nėra jau tokie pamišėliai, o normatyvusis gyvenimas yra tikroji diagnozė?
Ir vėl man filmas patiko! Ne kartą išsižiojau dėl
puikaus ir intriguojančio scenarijaus, puikių aktorių Emmos Stone ir Jesse
Plemons pasirodymo. Tai iš vienos pusės absurdiškas, iš kitos pusės labai
įtikinantis filmas, kuris tampa ir provokacija, ir meno kūriniu. Labai
rekomenduoju nepraleisti!
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 68/100
IMDb: 7.5
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą