Sveiki, skaitytojai,
Tęsiu pasakojimus apie mažiau matomus ir žinomus
žmones bei jų gyvenimus, kurie padarė didelį pokytį visuomenėje. Šįkart apie Christine
Jorgensen, pirmąją JAV žymų asmenį, kuri pakeitė iš vyro į moterį lytį.
Tenka pripažinti, kad ji nebuvo pirmoji pasaulyje, galgi net pačioje JAV,
tačiau tai pirmąkart toks viešas pareiškimas, kuris buvo taip plačiai matomas
JAV-ose ir žmogus to neslėpė. Bet viską nuo pat pradžių...
Gyvenimas iki lyties pakeitimo operacijos
George'as Williamas Jorgensenas,
jaunesnysis, gimė 1926 m. gegužės 30 d. Bronkse, Niujorke. Jis augo darniame,
viduriniosios klasės rajone ir buvo vienintelis šeimos vaikas. Tėvai jį auklėjo
kaip berniuką, tačiau jau nuo pat ankstyvosios vaikystės George'as jautė gilų
diskomfortą dėl savo lyties. Jis apibūdino save kaip drovią, jautrią ir silpnos
fizinės būklės vaiką, kuris labiau mėgo žaisti su mergaitėmis ir domėtis
moteriškais dalykais, o ne tradicinėmis berniukiškomis veiklomis. Jis visuomet
jautėsi „įkalintas“ ne savo kūne, nors dar neturėjo žodžių ar sampratos
apibrėžti savo jausmams.
Po vidurinės mokyklos baigimo 1945 m., George'as buvo
pašauktas į JAV kariuomenę ir tarnavo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Tiesa,
jo tarnyba buvo nekombatantinė – jis dirbo klerku. Kariuomenėje George'as ir
toliau jautėsi nepritampantis, o privalomas vyriškumo įvaizdis tik sustiprino
jo lyties disforiją ir gilų nerimą. Grįžęs iš tarnybos, jis ieškojo savo vietos
gyvenime, dirbo įvairius darbus ir studijavo fotografiją, tačiau jį nuolat
persekiojo vidinė sumaištis.
Prasidėjus 5-ajam dešimtmečiui, George'as aktyviai
ieškojo atsakymų į klausimus apie savo tapatybę. Jis domėjosi psichologija ir
medicininiais straipsniais. Svarbus lūžis įvyko, kai jis perskaitė knygą apie
hormonus ir lyties raidą. Ši informacija padėjo jam suprasti, kad jo jausmai
nėra tik homoseksualumas, kaip jis anksčiau manė, bet greičiau susiję su lyties
tapatybės nesutapimu. Apsisprendęs keisti gyvenimą, George'as pradėjo
bendradarbiauti su keliais JAV gydytojais. Galiausiai, 1950 m. jis iškeliavo į
Kopenhagą, Daniją, kur medicinos praktika lyties pakeitimo srityje buvo
pažangesnė, ir ten pradėjo hormonų terapiją, o vėliau – ir chirurgines
procedūras, kurios jį galutinai transformavo į Christine Jorgensen. Taigi, jo
istorija iki lyties keitimo buvo kupina vidinės kovos, drovumo ir desperatiško
ieškojimo būdų tapti savimi.
Gyvenimas po lyties pakeitimo operacijos
Grįžusi iš Danijos 1952 metų pabaigoje jau kaip
Christine Jorgensen, ji akimirksniu tapo didžiule tarptautine sensacija. Jos
sugrįžimas į Niujorką sulaukė precedento neturinčio žiniasklaidos dėmesio –
„New York Daily News“ antraštė „Ex-GI Becomes Blonde Beauty“ (Buvęs karys tampa
šviesiaplauke gražuole) katapultavo ją į populiariosios kultūros centrą. Šis
viešumas, nors ir nebuvo jos tikslas, suteikė jai unikalų šansą kalbėti apie
savo patirtį. Tačiau tėvai, George'as ir Florence Jorgensenai, parodė nepaprastą
paramą; jie viešai palaikė dukterį, o tai buvo esminis faktorius jos gebėjimui
atlaikyti milžinišką spaudimą.
Visuomenė, nors ir nustebinta bei didžiąja dalimi
nesuprantanti translytiškumo sąvokos, buvo užvaldyta smalsumo. Ji buvo 50-ųjų
metų žvaigždė, o tai Christine leido pasitraukti nuo buvusios kuklios fotografo
karjeros ir tapti pramogų pasaulio atlikėja. Ji sėkmingai dirbo kaip naktinio
klubo dainininkė, kabareto atlikėja ir scenos aktorė, demonstruodama savo
naująjį moteriškumą. Šis darbas jai leido ne tik išsilaikyti finansiškai, bet
ir naudoti sceną kaip platformą, kurioje ji galėjo kontroliuoti savo įvaizdį ir
viešąjį pasakojimą, užuot tapus vien tik medicininės keistenybės objektu.
Vis dėlto, gyvenimas jai nebuvo lengvas. Nors viešai
ji buvo žvaigždė, saugumo ir teisinės problemos nuolat ją persekiojo. Christine
negalėjo gauti teisinio lyties pripažinimo savo gimimo liudijime, o tai
sukeldavo problemų keliaujant ir kitose biurokratinėse situacijose. Labiausiai
skaudus buvo momentas 1959 m., kai ji negalėjo ištekėti už savo sužadėtinio Howardo
J. Knoxo, nes Niujorko valstijos įstatymai neleido susituokti. Nors jai ir
teko patirti visuomenės panieką ir neapykantą, ypač iš konservatyvių sluoksnių,
ji niekada nesislėpė. Jos strategija buvo atvirumas ir tiesmukiškumas – ji
aktyviai važinėjo po JAV universitetus skaitydama paskaitas, kuriose aiškino
apie translytiškumą, kovojo su mitais ir edukavo visuomenę.
Christine Jorgensen paliko didžiulį kultūrinį ir
psichologinį poveikį. 6-ajame dešimtmetyje ji tapo veidu reiškinio, kuriam
daugelis neturėjo žodžio. Ji nebuvo pirmoji lytį keitusi moteris, bet tapo
pirmuoju simboliu Amerikoje, įrodžiusiu, kad translyčiai žmonės egzistuoja ir
gali gyventi autentišką gyvenimą. Jos istorija, kuri buvo plačiai aprašyta 1967
m. autobiografijoje, suteikė vilties ir įkvėpimo ateinančioms translyčių asmenų
kartoms, o jos vieša kova prisidėjo prie lyties tapatybės sampratos perkėlimo
iš medicininio kuriozo į žmogaus teisių ir tapatybės klausimą.
Iki pat mirties 1989 m. Christine išliko aktyvi
viešojoje erdvėje, nors ir nebe tokia intensyviai kaip pirmaisiais metais. Jos
viešasis gyvenimas buvo nuolatinis balansas tarp glamūro ir aktyvizmo. Ji
demonstravo, kad translytis asmuo gali būti sėkmingas, mylimas ir normalus visuomenės
narys, nors pati patyrė ir didelį skausmą, ir nusivylimą dėl nesugebėjimo įgyti
pilnaverčių teisių. Jos drąsa tapo tyliu, bet galingu įkvėpimo šaltiniu,
leidžiančiu vėlesnėms kartoms lengviau siekti pripažinimo ir lygybės.
Christine Jorgensen mirė
1989 m. gegužės 3 d., būdama 62 metų, nuo šlapimo pūslės ir plaučių vėžio.
Tai tiek šįkart!
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą