Sveiki, skaitytojai,
Tikėjausi komercinio ir linksmo filmo, žiūrėdamas Mike
Barker režisuotą juostą „Laimingiausia mergina pasaulyje“ (angl. Luckiest
Girl Alive) (2022), bet gavau tokią šablonais struktūruotą psichoterapinę
vienos merginos istoriją. Kiek mačiau, lietuvių jaunimui labai patiko šis
filmas, nutariau jį pasižiūrėti vien iš „va-bank“, nieko pernelyg nesidomėjęs,
kas iš to išėjo?
Filmas literatūrinis ir statytas pagal Jessica Knoll
romaną, kuri, beje, pati šiam filmui adaptavo ir scenarijų, pakeisdama kai
kurias detales, ypač istorijos pabaigą. Tas iškart mano akiai matėsi, kad filmas
išlaiko dviejų laikų (praeities ir dabarties) šokinėjimo struktūrą. Istorija pasakoja
apie suaugusią moterį Ani Faneli (aktorė Mila Cunis), stereotipiškai dirbančią
madingame žurnalo skiltyje apie moteriškus dalykus rašytoja. Nepamenu kiek, bet
labai daug tokių panašių filmų sukuriama. Kodėl ne kokia picų kepėja? Bet tiek
to. Ani tuoj ištekės už turtingo vyruko Luko (aktorius Finn Wittrock), bet,
kaip jau aišku nuo pat pradžių, ji nemyli to Luko, o Lukas nelabai domisi pačia
Ani, santykiai lyg ir neblogi, tačiau daugiau formalūs. Potenciali alkoholikė Ani
motina Dina (aktorė Connie Britton) taip trokšta, kad dukra ištekėtų už pinigų
maišo, kad to net neslepia nuo dukters, jog asmeninė laimė tėra tik
materialūs dalykai. Žodžiu, viskas labai stereotipiška.
Stereotipinė atrodo ir pati Ani, ji meluoja, užsiima
saviapgaule, dirbdama ir bendraudama su Luku ji nesijaučia savimi, o
dažniausiai tiesiog bando įtikti ir atrodyti didmiesčio rafinuota ir ambicinga
moterimi, tačiau netrukus sužinome, kad ji anaiptol ne visada tokia buvo. Praeities
scenos papasakoja apie Ani išgyvenimus mokykloje, kai jai teko išgyventi kitų
mokinių patyčias, prievartą ir net vaikų sušaudymo išpuolį. Ani dvejoja, ar po
tiek metų eiti į viešumą, rizikuoti Luko reputacija ir prabilti, bandyti
išgyti, ar apsimesti, kad nieko niekada neįvyko? Žingsnis irgi, kaip žinia,
nuspėjamas...
Filmas, nors ir pastatytas neblogai, medžiaga lyg ir
gera, bet viskas jau kine matyta ir analizuota. Tiesą sakant, vietomis buvo
nuobodoka. Ne dėl to, kad neturėčiau kokios nors empatijos Ani, bet kaip iš
filmo kaip kūrinio visada tikiesi bent cinkelio to, ko nebūtum pagalvojęs,
matęs, pajautęs. Deja, „Laimingiausia mergina pasaulyje“ tampa, nors ir
aktualia prievartos ir gijimo tema, bet tenka pripažinti, labiau skirta
masiniam žiūrovui, kuris nelabai reflektuoja ir menkai kur susiduria su tokiais
filmais. Ar tai filmas, kuris keičia gyvenimus? Toli gražu. Bet svarstydamas
apie šviesiausią šio filmo aspektą, pagalvojau apie tas prisigėrusias paaugles,
kurias išprievartauja tie patys nevaldomi apsvaigę paaugliai. Gal jiems ir būtų
toji atsvara ir paskata atkreipti dėmesį, kad tai nėra „nieko tokio“, o bet
kuri prievartos trauma iš esmės formuoja viso likusio gyvenimo savijautą ir
vertę, kaip ir pačios Ani. Toks didaktinis filmas su akivaizdžiai suformuotu
pamokymu.
Mano įvertinimas: 5.5/10
Kritikų vidurkis: 54/100
IMDb: 6.4
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą