Posovietinių šalių ekonomikos augimas nuo 1995 iki 2025: kaip augo ir keitėsi BSP (Bendras šalies produktas)

 

Sveiki,

 

Per tris dešimtmečius po Sovietų Sąjungos žlugimo posovietinių šalių ekonominė trajektorija išsiskyrė dideliais skirtumais, o regionas pasižymėjo nevienodu augimu ir dažnais svyravimais. Pradėjusios nuo gilaus pereinamojo nuosmukio, dauguma šalių vėliau patyrė spartų augimo etapą, ypač 2000–2008 metais, kurį paskatino globalios žaliavų kainos ir tarptautinė integracija. Tačiau ilgalaikė sėkmė priklausė nuo esminių struktūrinių reformų ir geopolitinės orientacijos pasirinkimo. Apskritai, geriausiai sekėsi toms šalims, kurios sugebėjo efektyviai diversifikuoti savo ekonomiką ir integruotis į stabilias rinkas, o blogiausiai – šalims, kurias slėgė politinis nestabilumas ir lėtos institucinės reformos.

 

Ekonominio augimo lyderiais neabejotinai tapo Baltijos šalys (Lietuva, Latvija, Estija), kurios sėkmingai įgyvendino radikalias rinkos reformas, integruojasi į Europos Sąjungą ir prisijungė prie euro zonos. Šis pasirinkimas leido joms pritraukti dideles užsienio investicijas, diversifikuoti eksportą ir pakelti gyvenimo lygį arčiau Vakarų Europos vidurkio. Lyderių gretoms taip pat priklausė didelių gamtos išteklių turinčios valstybės, tokios kaip Azerbaidžanas ir Kazachstanas, kurių augimą 2000-ųjų pradžioje nulėmė naftos ir dujų kainų bumas. Nors šių šalių augimas buvo įspūdingas skaičiais, jis dažnai priklausė nuo žaliavų kainų svyravimo, o jų ekonomika liko mažiau diversifikuota nei Baltijos šalių.

 

Tuo tarpu ekonomikos autsaideriai susidūrė su lėtomis arba žlugusiomis reformomis ir nuolatiniu politiniu nestabilumu. Ukraina ir Moldova yra ryškiausi pavyzdžiai, kuriose korupcija, lėtas institucijų stiprinimas ir, svarbiausia, kariniai konfliktai bei teritoriniai praradimai lėmė ilgalaikį ekonominį atsilikimą ir milžinišką emigraciją. Taip pat lėtai augo tos Centrinės Azijos šalys (pvz., Kirgizija, Tadžikistanas), kurios liko labai priklausomos nuo Rusijos ekonomikos (per migrantų pervedimus ir prekybą) bei kenčia nuo prastos infrastruktūros ir silpno valdymo. Apibendrinant, posovietinis regionas išsiskyrė kaip pavyzdys, rodantis, kad sėkmės raktas glūdi ne tik pradiniuose ištekliuose, bet ir sėkmingose, nuosekliose reformose ir tvirtoje geopolitinėje orientacijoje.

 

Maištinga Siela