Sveiki,
Tęsiu Bašaro, tarpdimensinės būtybės,
ateinančios į žmogiškąjį pavidalą ir transliuojančias čenelingo būdu mums
žinutes. Šįkart apie seksualinę energiją.
Bašaras dar viename įraše detaliai paaiškina seksualinės
energijos prigimtį ir jos aukštesnę paskirtį, teigdamas, kad tai yra kur
kas daugiau nei vien fizinis aktas. Jis pabrėžia, kad seksualumas yra visų
skirtingų žmogaus lygmenų suderinimas (angl. alignment). Šis aktas įžemina
aukštesniąją energiją į fizinį kūną ir atveria kūne kanalus, kurie leidžia
palaikyti ryšį su aukštesniuoju dvasiniu lygmeniu. Iš esmės, tai yra
grandininės grandinės užbaigimas, kuris suteikia galimybę „žaibui“ suderinti
visus centrus ir užtikrinti aiškią komunikaciją su aukštesniaisiais lygmenimis.
Atsakydamas į klausimą apie lytinių santykių metu
vykstančius energetinius mechanizmus, Bašaras mini, kad čakros susilygina ir
aktyvuojama Kundalini energija. Šiuo metu žmogus galingai energetiškai
prisijungia prie daugiau paties savęs ir prie visos Kūrinijos. Aktas taip pat
aktyvuoja tam tikrus genetinius žymenis. Seksualinės energijos pliūpsniai su
kiekvienu širdies dūžiu pasklinda po pasaulį vadinamuoju šviesos greičiu ir
panardina aplinkinius į ryšio, harmonijos ir integracijos vibracijas.
Bašaras kategoriškai atmeta idėją, kad seksas turėtų
būti naudojamas tik dauginimuisi. Anot jo, bet koks veiksmas tampa
„nereikalingu“ tik tada, kai trūksta aiškios komunikacijos tarp visų dalyvių ir
aiškaus sutikimo, pagrįsto panašia vibracija. Jei intymumas yra paremtas
apgaule, apgaudinėjimu, slaptumu, dominavimu ar kontrole – jis tampa
nereikalingas. Tačiau jei tai vyksta abipusiu susitarimu, teikia malonumą,
stiprina tarpusavio ryšius ir padeda kiekvienam (ar visiems santykių dalyviams)
atrasti daugiau savęs – jis yra naudojamas teigiamai ir gali būti labai
dvasingas.
Kalbėdamas apie seksualinės energijos perteklių,
Bašaras pataria nukreipti šią energiją į kitas kūrybinės raiškos formas. Jis
pateikia pavyzdį, kai pašnekovas, kuris teigia jaučiantis seksualinės energijos
perteklių, stabdo save nuo knygos rašymo dėl baimės, jog nepavyks finansiškai.
Bašaras paaiškina, kad kūrybiškai save blokuojant ir jaučiant nusivylimą dėl
neišreikštos kūrybos, susikaupia kūrybinės energijos perteklius, kuris vėliau
nori pasireikšti kitais būdais (šiuo atveju – per seksualumą). Sprendimas –
pradėti rašyti ir nukreipti tą energijos srautą į paties žmogaus pageidaujamą
kryptį.
Galiausiai, Bašaras liečia ir sudėtingesnius intymumo
aspektus. Jis teigia, kad pavydas kyla tik tuomet, kai žmogus tiki, kad jam
kažko trūksta ar kad jis negauna to, ko jam reikia, – tai „vargšelio“ (poor me)
apibrėžimas, o ne neišvengiama žmogaus patirties dalis. Kalbant apie celibatą
ir dvasinį mokymą, kad troškimas yra visų kančių šaknis, Bašaras teigia, kad
tikroji kančios šaknis yra pasipriešinimas prigimtinei savasties tėkmei
(resistance to the natural self). Celibatas tėra leidimo lapelis tiems, kurie
bijo peržengti ribas. Tačiau bet koks veiksmas, įskaitant ir intymų, yra iš
esmės neutralus ir gali tarnauti tiek pozityviam, tiek negatyviam tikslui,
priklausomai nuo ketinimo ir sąžiningumo sau, su kuriuo jis yra atliekamas.
Svarbiausia – nuoširdžiai tyrinėti, kodėl renkamės daryti tai, ką darome.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą