Ilgiausią pakrantę su jūra turinčios Europos šalys: Novegija, Graikija, Italija, Kroatija ir kt.

 

Sveiki,

 

Europos pakrantės linijos ilgis priklauso nuo neįtikėtinai įvairios geografijos – nuo gilių fjordų Skandinavijoje iki tūkstančių Viduržemio jūros salų. Dėl šios įvairovės (įskaitant ar neįskaitant salų ir smulkių įlankų) bendras pakrantės ilgis gali labai skirtis, tačiau lyderiai pagal kranto linijos vingiuotumą yra aiškūs.

 

Norvegija neabejotinai užima pirmąją vietą. Jos pakrantės ilgis be salų siekia apie 25 148 km, o įskaitant visas salas ir tūkstančius įsiskverbiančių fjordų (gilūs, uolėti įlankos), jis gali viršyti net 83 000 km. Šis ilgis atspindi unikalią, ledynų suformuotą, beveik visada uolėtą Šiaurės Europos pakrantę. Antroje vietoje rikiuojasi Graikija, kurios pakrantės ilgis, siekiantis apie 13 676 km, yra neproporcingai didelis dėl daugybės salų. Apie 6000 salų ir salelių Graikijoje lemia tai, kad jos kranto linija liečiasi su Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūromis, darant šalį jūrinių kultūrų lopšiu.

 

Trečioji pagal ilgį yra Jungtinė Karalystė su maždaug 12 429 km pakrantės, kurią apibrėžia jos salos valstybės statusas. Jos pakrantė yra labai įvairi – nuo stačių, uolėtų uolų Škotijoje iki žemų smėlio paplūdimių. Toliau seka Italija (~7 600 km), kurios apvalkalas supantis visą Apeninų pusiasalį leidžia šaliai ribotis net su keturiomis Viduržemio jūros dalimis (Adrijos, Tirėnų, Jonijos ir Ligūrijos jūromis). Penketuką užbaigia Kroatija (~6 278 km), kurios Adrijos jūros pakrantės ilgis smarkiai išauga dėl tūkstančių Dalmatijos salų ir labai įbrėžtos kranto linijos.

 

Į tolesnį sąrašą patenka Vakarų ir Šiaurės Europos valstybės. Ispanija (apie 4 964 km) turi priėjimą prie dviejų pagrindinių vandens telkinių – Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros – o jos strateginę svarbą pabrėžia Gibraltaro sąsiauris. Prancūzija (apie 4 853 km) taip pat pasižymi Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros pakrantėmis, įskaitant Korsikos salą. Švedija (apie 3 218 km) turi nepaprastai sudėtingą Baltijos jūros ir Botnijos įlankos pakrantę, nusėtą dideliais salynais (skärgård) – viena didžiausių salynų zonų pasaulyje. Dešimtuką užbaigia Danija (apie 3 200–7 314 km, priklausomai nuo matavimo) ir Suomija (apie 1 126 km, nors su smulkiomis salelėmis skaičiai ženkliai išauga). Abiejų Skandinavijos šalių ilga pakrantė rodo, kad geografinis susiskaidymas (daugybė salų ir pusiasalių) yra pagrindinis faktorius, o tai ypač svarbu regiono navigacijai ir jūrų kultūrai.

 

Maištinga Siela

Vieta	Valstybė	Pakrantės Ilgis (apytiksliai, km)	Jūros/Vandenynas	Ypatumai ir Įdomybės
1.	Norvegija	~25 148 km (su salomis iki 83 281 km)	Norvegijos jūra, Šiaurės jūra, Barenco jūra	Neabejotinas lyderis dėl sudėtingos fjordų sistemos, giliai įsirėžiančios į žemyną. Beveik 100% pakrantės yra uolėta.
2.	Graikija	~13 676 km (su salomis)	Egėjo jūra, Jonijos jūra, Viduržemio jūra	Išskirtinai ilga pakrantė, kurią sudaro tūkstančiai salų (apie 6000), iš kurių apie 227 yra gyvenamos. Tai lemia ilgą maritimą istoriją ir didelę turizmo reikšmę.
3.	Jungtinė Karalystė	~12 429 km	Atlanto vandenynas, Šiaurės jūra, Airijos jūra	Svarbiausia yra jos salos valstybės statusas, be to, Jungtinė Karalystė turi labai įvairias pakrantes – nuo uolėtų uolų Škotijoje iki smėlio kopų Anglijoje.
4.	Italija	~7 600 km	Viduržemio jūra (Adrijos, Tirėnų, Jonijos, Ligūrijos jūros)	Forma primena batą, o pakrantė supa visą Apeninų pusiasalį, todėl Italija ribojasi su keturiomis skirtingomis Viduržemio jūros dalimis.
5.	Kroatija	~6 278 km (įskaitant salų pakrantę)	Adrijos jūra	Pakrantės ilgį lemia daugiau nei tūkstantis salų (apie 1244) ir žymus Dalmatijos pakrantės įlankų įbrėžimas. Tai vienas populiariausių kruizinių regionų.
6.	Ispanija	~4 964 km	Atlanto vandenynas, Viduržemio jūra	Turi priėjimą prie dviejų pagrindinių vandens telkinių. Išskirtinumas – Gibraltaro sąsiauris, jungiantis Viduržemio jūrą ir Atlanto vandenyną.
7.	Prancūzija	~4 853 km	Atlanto vandenynas (Biskajos įlanka), Viduržemio jūra (Liono įlanka)	Turi plačią pakrantę Atlante ir Viduržemio jūroje, taip pat priklauso Korsikos sala. Šalis turi 3 jūras: Viduržemio, Šiaurės ir Atlanto vandenyną (per Biskajos įlanką).
8.	Švedija	~3 218 km	Baltijos jūra, Botnijos įlanka	Pakrantė yra labai įbrėžta, su daugybe salynų (skärgård) – tai viena didžiausių salynų zonų pasaulyje.
9.	Danija	~7 314 km (su Salomis, bet skaičiuojant mažiau išsamiu metodu: ~3 200 km)	Šiaurės jūra, Baltijos jūra	Dėl daugybės salų ir pusiasalių pakrantės ilgis yra neproporcingai didelis šalies plotui. Pakrantės ilgis svyruoja priklausomai nuo matavimo metodikos.
10.	Suomija	~1 126 km (su salomis iki 40 000 km, bet dažnai nurodoma 1126 km)	Baltijos jūra, Botnijos įlanka, Suomijos įlanka	Turi didžiausią salyną (su smulkiomis salelėmis, saaristo) pasaulyje, ypač pietvakarinėje dalyje, tačiau oficialus sausumos pakrantės ilgis yra mažesnis.