Sveiki,
Tęsiu pažintis su ypatingomis asmenybėmis ir šiame
įraše dėmesį skirsiu garsiai amerikiečių rašytojai Hanya Yanagiharai, kurios
knygą „Mažas gyvenimas“ tapo tikra bomba Lietuvoje, o dabar jau ruošiuosi
pamažu dar vienam momentaliam skaitymui – naujausiam jos romanui „Į rojų“.
Hanyos Yanagiharos vaikystė, paauglystė ir
jaunystė
Hanya Yanagihara
gimė 1974 metais Los Andžele, Kalifornijoje, tačiau ankstyvuoju gyvenimo
laikotarpiu dažnai keitė gyvenamąją vietą dėl tėvo, hematologo/onkologo,
karjeros. Šeima gyveno Havajuose (Honolulu), Niujorke, Merilande,
Kalifornijoje, Teksase (Tyler mieste), kol galiausiai grįžo į Honolulu, kur H.
Yanagihara baigė vidurinę mokyklą – Punahou mokyklą. Jos kilmė yra nevienalytė:
tėvas, Ronaldas Yanagihara, kilęs iš Havajų ir iš dalies yra japonų kilmės, o
motina gimė Seule ir yra korėjiečių kilmės.
Tėvas be medicinos domėjosi ir menu, o šis dvigubas
interesas persidavė ir dukrai. Vaikystėje Hanya Yanagihara domėjosi piešimu,
ypač portretais. Apie dešimties metų, gyvendama Teksase, ji turėjo neįprastą
patirtį: tėvas, norėdamas paskatinti jos aistrą piešti su griežtumu ir
nenušalinant jokių temų, leido jai apsilankyti pas draugą patologą. Ten, morge,
stebėdama skrodimą, jaunoji Hanya piešė. Ji pati teigė, kad ją visada labiau
domino liga, o ne žmogus, ir šis susidomėjimas medicina ir kūnu tapo būsimų jos
kūrinių temų šaukliu. Tėvas taip pat ją supažindino su tam tikrų britų rašytojų
(pvz., Iris Murdoch, Anita Brookner) ir Philip Roth kūryba. Tiek
piešimą, tiek rašymą tėvai skatino, nors mergaitę labiau traukė vizualinis
menas.
Baigusi vidurinę mokyklą Havajuose, Hanya Yanagihara
studijavo Smith koledže, kurį baigė 1995 metais. Iškart po koledžo ji persikėlė
į Niujorką, kuris ją pakerėjo. Mieste ji pradėjo savo karjerą leidybos srityje.
Pradžioje dirbo pardavimų asistente leidykloje Ballantine (kuri yra
Random House padalinys), vėliau dirbo viešųjų ryšių specialiste, taip pat dirbo
redaktore keliose Niujorko leidyklose. Apie paauglystės pomėgius žinoma tiek,
kad ji ir toliau domėjosi piešimu bei skaitė tėvo rekomenduotus autorius.
Prieš tapdama žinoma romanų rašytoja, H. Yanagihara
ilgą laiką dirbo žurnalistikos ir redagavimo srityje. Nuo 1998 iki 2008 metų ji
redagavo žurnalą „The Asian Pacific American Journal“. 2005 metais prisijungė
prie „Condé Nast Traveler“ žurnalo, kuriame dirbo redaktore (vėliau redaktore
at-large) ir kūrė straipsnius apie keliones. Jos sukurta skiltis „Word of
Mouth“ 2007 metais buvo nominuota Nacionaliniam žurnalo apdovanojimui. Būdama
žurnalo redaktore, ji gavo ir patirties, kuri pravertė rašant grožinę literatūrą:
disciplina, gebėjimas struktūrizuoti istoriją ir laikytis terminų. Savo pirmąjį
romaną, „The People in the Trees“, kurio idėja dalinai buvo paremta virologo (virusų
mokslininko) Danielio Carletono Gajduseko realia istorija, ji pradėjo rašyti
būdama 21-erių ir dirbdama minėtus darbus, tačiau užtruko beveik 20 metų, kol
jį baigė ir jis buvo išleistas 2013 metais – tai žymi jos rašytojos karjeros
pradžią.
Hanyos Yanagiharos karjeros iškilimas
Hanya Yanagihara ilgą laiką gyveno „dvigubą gyvenimą“:
dieną dirbdama sėkmingą ir įtemptą darbą žurnalų leidyboje, o naktimis rašydama
grožinę literatūrą. Kelias į leidybą nebuvo staigus – jos pirmasis romanas „Žmonės
medžiuose“ (The People in the Trees) išleistas tik 2013 m., kai jai buvo
beveik 40 metų. Šį romaną ji rašė beveik du dešimtmečius – pradėjo būdama
21-erių. Autorė leidybos pasaulį pažino dirbdama viešųjų ryšių srityje ir
redaguodama žurnalus (Condé Nast Traveler). Ši patirtis leido jai geriau
perprasti istorijos struktūrą, tempą ir įgavo disciplinos laikytis terminų.
Prieš debiutą, ji jau buvo išleidusi kelis redaguotus leidinius ir pelniusi
pripažinimą kaip žurnalų redaktorė.
„Žmonės medžiuose“ buvo palankiai sutiktas kritikų ir
įvardintas kaip vienas geriausių 2013 m. romanų. Tai sudėtingas ir
provokuojantis kūrinys, iš dalies įkvėptas tikrosios Nobelio premijos laureato
virologo Danielio Carletono Gajduseko bylos. Romanas pasakoja apie mokslininką,
atradusį nemirtingumo paslaptį mikronezietiškoje saloje, bet vėliau apkaltintą
lytiniu prievartavimu. Jau debiutiniame kūrinyje pasirodė vėlesnei Yanagiharos
kūrybai būdingos etikos, moralės ribų ir kolonializmo temos. Pats romanas rodo
jos susidomėjimą mokslo etika, liga ir sociologijos ribomis.
Didžiausias literatūrinis iškilimas ir pasaulinė sėkmė
atėjo 2015 m. su antruoju romanu „Mažas gyvenimas“ (A Little Life). Ši
monumentali apimties knyga sulaukė didelio kritikų ir skaitytojų atgarsio, tapo
tarptautiniu bestseleriu. Romanas buvo nominuotas „Man Booker“ premijai
(angl. Man Booker Prize) ir Nacionalinei knygos premijai (angl. National Book
Award). Jis pasakoja apie keturių koledžo draugų gyvenimus Niujorke, ypatingą
dėmesį skiriant teisininko Jude'o St. Franciso, kurio praeitis paženklinta
siaubinga vaikystės trauma ir savęs žalojimo priepuoliais, kančioms.
Hanya Yanagiharos prozos bruožai yra ryškūs ir
išskirtiniai. Jos kūrinius, ypač „Mažą gyvenimą“, apibūdina: itin ilga apimtis
(romanai dažnai viršija 700 puslapių), emocinis intensyvumas ir tiesmukas,
nesterilus kalbos stilius. Rašytoja nevengia tamsių, skausmingų ir kontraversiškų
temų: trauma, lytinis smurtas, savęs žalojimas, draugystė, meilė ir kančia.
Kritikai pastebi, kad jos proza yra beveik ekstremali savo tamsos ir detalumo
lygmeniu, o stiliaus pasirinkimai verčia skaitytoją jaustis klaustrofobiškai ir
emociškai pažeidžiamai.
Skaitytojų reakcija ir vertinimai yra nevienareikšmiški.
„Mažas gyvenimas“ vienų šlovinamas už gilų empatijos jausmą ir neišvengiamą
emocinę galią, kitų kritikuojamas už tariamą „traumos porno“ (angl. trauma
porn) elementus ir realizmo trūkumą (pvz., neįtikėtiną geradariaus, turtingo ir
dosnaus gyvenimo būdą Niujorke). Nepaisant to, knygos literatūrinė reikšmė yra
neginčijama – ji tapo viena labiausiai diskutuojamų dešimtmečio knygų,
paveikusi šiuolaikinės prozos tendencijas tirti patirtą traumą.
Apie savo rašymo procesą ir kūrinių apimtį Yanagihara
yra sakiusi: „Aš niekada negalėjau to daryti kitaip – visą laiką dirbau
redaktore ir rašiau grožinę literatūrą“. Ji save vadina neorganizuota
rašytoja, kuriai patinka dirbti naktimis po įtemptos darbo dienos. Apie didelę
knygų apimtį ji kalbėjo kaip apie pasaulio kūrimo būdą. Ji teigė: „Aš
norėjau, kad viskas būtų pasukta šiek tiek per aukštai“ – tai paaiškina
(atleiskite už mano pažodinį vertimą) ir dramatišką siužetą, ir apimtį, tarsi
siekiant sukurti epines proporcijas turinčią istoriją, kuri visiškai panardina
skaitytoją į herojų gyvenimą.
2022 m. išleistas jos trečiasis romanas „Į rojų“
(To Paradise), kuris patvirtino autorės polinkį į dideles formas ir ambicingas
temas. Šis kūrinys, pasakojantis tris skirtingas istorijas trijuose
skirtinguose šimtmečiuose (1893 m., 1993 m. ir 2093 m.), nagrinėja Amerikos
idealus, utopijas ir distopijas, šeimos ir laisvės prasmę. Kūrinys vėl parodo
jos unikalų gebėjimą sujungti intymų asmeninį skausmą su platesniu
sociopolitiniu kontekstu, išlaikant Yanagiharos stiliaus emocinį sunkumą.
Be rašymo karjeros, Yanagihara pasiekė aukštumas ir
leidyboje, 2017 m. tapusi „T: The New York Times Style Magazine“ vyriausiąja
redaktore. Tai pabrėžia jos gebėjimą suderinti aukščiausio lygio kūrybą su
vadybiniu darbu. Jos literatūrinė reikšmė slypi gebėjime atvirai ir be
kompromisų kalbėti apie žmogaus kančios ribas ir besąlygiškos meilės gelmes,
priverčiant skaitytojus susidurti su egzistencinėmis baimėmis ir moralinėmis
dilemomis.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą