Rodomi pranešimai su žymėmis Cloris Leachman. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Cloris Leachman. Rodyti visus pranešimus

2018 m. gruodžio 24 d., pirmadienis

Filmas: "Galiu tik įsivaizduoti" / "I Can Only Imagine"


Sveiki,

Taip, šis biografinis filmas apie muzikos grupę „MercyMe“ pavadinimu „Galiu tik įsivaizduoti“ (angl. I Can Only Imagine) (2018) patraukia savo unikalia ir šviesia atleidimo istorija. Tai nėra vien tik apie šio hito (kaip ir filmo pavadinimas) grupės susikūrimą, veikiau tai atskira pagrindinio vokalisto Barto gyvenimo istorija.

Istorija pasakoja nuo Barto vaikystės, kada jį palieka motina su žiauriu tėvu, kuris iki pat mokyklos baigimo savo sūnų žemino, kalė į galvą, koks jis nevykėlis ir nieko iš jo neišeis. Galite tik įsivaizduoti, kaip tėvas turėjo priimti sūnaus dainavimo talentą... Iš esmės tai pavyzdys, kaip vaiko potencialą žlugdantis auklėjimas naikina svajones, tačiau retesniais atvejais, pavyzdžiui, kaip Bartui, visgi pavyksta nepaisant aplinkybių pasiekti savo svajonę. Tai pamokanti istorija, kuri moko atleidimo, stiprybės ir gyvenimiškosios išminties, pasikliauti savimi, o ne tuo blogiu, kurį gauname iš aplinkos. Ir apskritai, kartais šiurkštūs santykiai, traumuojančios patirtys mus pastūmėja svajonių išsipildymo link.

Kalbant apie patį filmą kaip meną, galiu pasakyti, kad jame yra daug kičo ir to, kas man itin nepatinka. Nekalbu apie perdėtai išartikuliuotą sentimentalumą, nenatūralumą, literatūrinius dialogus, vietomis net prastą šablonišką vaidybą, tačiau kažkas visgi leidžia jaudintis dėl aplinkybių, kažkaip daugiau ar mažiau leidžia tapatintis su pagrindiniu veikėju Bartu. Kodėl? Gal dėl to, kad kiekvienas esame patyrę tą momentą, kai mums sakė, kad esame kvaili, kad mums nepavyks, kad reikia mesti ir užsiimti rimtais reikalais arba dar blogiau – patyrėme smurtą, užgauliojimus už tai, kad siekėme savo svajonės. Iš tikrųjų labai retai žiūriu tokio pobūdžio filmus, skirtus masinėms „pagraudinti“, bet šįkart, kad ir kokia bebūtų prasta režisūra, o ji iš tikrųjų nėra labai vykusi, filmo paprastos idėjos susižiūrėjo gana jautriai. Manau, tai puikus filmas žiūrėti šeimai, kuri nesitiki šokiruojančių dalykų, rimto ar originalios formos, bet siekia patirti pačias gyvenimo pamokas ir galbūt nubraukti vieną kitą ašarą.

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 30/100
IMDb:7.4


Jūsų Maištinga Siela

2015 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

Filmas: "Širdies muzika" / "Music of the Heart"




Sveiki,

Tęsiant „Oskarui“ nominuotus Meryl Streep filmų peržiūras, šįkart norėčiau aptarti „Širdies muzika“ (angl. Music of the Heart) (1999). Jau nebepamenu, kuri tai M. Streep nominacija, tačiau eiliškumas čia nėra jau toks svarbus. Filmas, pasirodo, esąs biografinis, nors IMDb puslapyje šiai kategorijai juosta nepriskiriama. Tai apie vieną muzikos mokytoją Roberta Guaspari, kuri balansuodama ties depresija dėl to, kad ją paliko vyras, vedama dviejų auginamų sūnų padrąsinimo, susiranda toli gražu ne prestižiniame rajone muzikos mokytojos darbą. Na, ir visa kita – santykiai su vyrais, parama vaikams, finansiniai sunkumai ir t.t. Visa tai rasite šioje muzikinėje dramoje.

Tiesą sakant, iš filmo daug nesitikėjau, nes pradžioje jis pasirodė toks tipinis, pasaldintas atsidūsėjimais, primenančiais Disnėjaus kuriamus filmus vaikams ir paaugliams. Režisūra, nepasakyčiau, kad auksu blizganti, veikiau tokia lengvai vidutiniška, bet bežiūrint, nė pats nepajutau, kaip susižavėjęs Meryl Streep kuriamu personažu, ėmiau dėl visko smarkiai išgyventi, o filmo pabaigoje norėjosi nubraukti ašarėlę. Žinoma, tai nėra stipriausias M. Streep vaidmuo kine, nors aktorė karštligiškai šiam vaidmeniui mokėsi griežti smuiku, bet pati drama, kurią išgyveno šioji moteris, pateikta pernelyg, nepabijosiu išsireikšti, didaktiškai-didvyriškai-holivudiškai. Žinoma, istorija pavyzdinė, bet nuo to kenčia šiek tiek individualioji režisieriaus Wes Craven pusė, nes dabar susidaro šioks toks įspūdis, kad filmas buvo užsakytas kaip koks produktas.

Filme pasirodo ir mano pamėgta aktorė Angela Bassett, kuri atliko ryžtingos direktorės vaidmenį, taip pat kine debiutuoja dainininkė Gloria Estefan – sakyčiau, visai įtikinamai ir laisvai suvaidino, nors jos vaidmuo antraeilis ir beveik nereikšmingas. Apskritai galima gėrėtis Meryl Streep kuriamais kadrais ir kažkodėl man iš dalies priminė panašaus stiliaus filmą „Muzika, suradusi mus“ arba dar kitaip vadinamą „August Rush“ (2007) – toks lengvai holivudiškas, bet irgi neprastas. Rekomenduoju „Širdies muziką“ ramiam jausmingam vakarui.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 54/100
IMDb: 6.7


Jūsų Maištinga Siela

2013 m. spalio 22 d., antradienis

Filmas: "Ispangliška" / "Spanglish"



Sveiki,

Kartais amerikiečių romantiniai filmai gali nustebinti, šitaip nutiko su filmu „Ispangliška“ (Spanglish) (2004), kuriame pasirodo komedijų karalius Adam Sandleris ir ispanų gražuolė aktorė Paz Vega. Jeigu trumpai – tai pasakojimas apie kultūrų mišrainę JAV-ose, kur lotynų amerikiečiai adaptuojasi tarp pasiturinčių amerikiečių ir jų kultūros. Iš pirmo žvilgsnio siužetas gan seriališkai muiluotas – simpatijos tarp turtingo ir pripažinto virėjo bei namų pagalbininkės, tačiau finalas toli gražu neprimena pasakos su laiminga pasaka. Gan kuriozinės situacijos dėl kalbos barjerų leidžia aktoriams nelaužyti perdėto humoro ar vaidybos, kuria pasižymi amerikietiškos romantinės komedijos žanras.
Smagus siužetas labiau priminė atostoginį filmą, labiau skirtą pramogai su žiupsneliu savaime suprantamais pagraudenimais apie šeimyninių santykių krizę, žmonos neištikimybę, apie sąžinės vertę žmogaus gyvenime – visa ši mišrainė yra daugiau ar mažiau nuspėjama, todėl detektyvo tikėtis nereikia, kaip ir ypatingos gelmės. Vardan ko atsisakome laimės ir malonumų? Šis filmas gan šeimyniškas, tokį galėtų pažiūrėti visa šeima. Pakankamai taktiška ir lengva juosta ankstyvam vakarui „sueitų“ su malonumu. Žavūs aktoriai, o ypač Paz Vega – tai tikras džiaugsmas ne tik akims, bet ir širdžiai. Tiesa, nesu Adamo Sandlerio gerbėjas, tačiau, manau, kad tai vienas iš tų vaidmenų, kuris praslinko jo karjeroje gan neutraliai, nepereidamas kasdieninės amerikiečių humoro mėsmalės.
Filmas man patiko, mat, užšokau pačiu laiku ant jo, kai nuotaika ir tikriausiai mėnulis buvo gerame zodiako ženkle ir atitiko filmo energetiką. Aišku, filmas gal nėra geriausios prabos, bet kultūrinės sąsajos, aktoriai, išvystymas, bet iki galo nesukramtytas siužetas leidžia tiesiog atsipalaiduoti ir trumpam pamiršti rūsčią kasdienybę.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 48/100
IMDb: 6.5


Jūsų Maištinga Siela