Rodomi pranešimai su žymėmis Sadie Sink. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Sadie Sink. Rodyti visus pranešimus

2023 m. kovo 13 d., pirmadienis

Filmas: "Banginis" / "The Whale"

 

Sveiki,

Daugelis režisieriaus Darren Aronofsky darbų išties įsimintini ir provokuojantys nemažas, o kartais ir aršias diskusijas: o ką režisierius iš tikrųjų norėjo savo vienokiu ar kitokiu filmu pasakyti? Pastarąsias diskusijas jis įplieskė, mano galva, viename įdomiausių savo kino projektų „Motina!“ (2017), kurio interpretacijos ir paaiškinimai nuvilnijo per kino forumus. „Versmė“ (2006), „Juodoji gulbė“ (2010), „Rekviem svajonei“ (2000) – tai filmai, po kurių anuomet iš tikrųjų likome daugiau ar mažiau paveikti, todėl ir iš naujausios dramos „Banginis“ (angl. The Whale) (2022) buvo galima tikėtis panašaus emocinio efekto.

Filmas emociškai išties paveikus. Aš kaip ir daugelis pirmiausia pagalvojau apie savo mitybos įpročius ir tai, kaip iš tikrųjų sprendžiant tam tikras emocines problemas lengva „prisirišti“ prie besaikio perteklinio valgymo. Filmo pagrindinis veikėjas Čarlis kenčia nuo itin didelio nutukimo, kurį sukėlė partnerio Alano netektis. Išgyvendamas netektį, jis tiesiog tapo priklausomas nuo itin didelio ir nevaldomo valgymo sutrikimo, pastarasis paveikė jo sveikatą negrįžtamai. Čarlį slaugo buvusio partnerio sesuo Liz, kuri suvokia, kad Čarliui liko labai nedaug, maldauja vykti į ligoninę, tačiau Čarlis, užuot sprendęs savo sveikatos problemas, pasikviečia abiturientę dukrą, kuri prašo parašyti rašinį, mat šis literatūros mokytojas-dėstytojas, o tėvas už lankymąsi pažada jai banko sąskaitą, kurioje nemaža suma dukrai...

Filmas iš esmės „laikosi“ dėl puikaus aktoriaus Brendan Fraser pasirodymo, kuris tikriausiai sukūrė savo gyvenimo vaidmenį. Taip jau nutiko, kad „Banginį“ žiūrėjau „Oskaro“ nakties išvakarėse ir kaip tik kitą rytą sužinojau, jog aktorius finišo tiesiojoje nurungė savo tikriausiai artimiausią konkurentą Coliną Farellą ir pelnė už pagrindinį vaidmenį „Oskaro“ statulėlę geriausio aktoriaus kategorijoje. Filmas taip pat pelnė apdovanojimą ir už geriausią grimą. Visgi aktoriui teko „primontuoti“ nemažai dirbtinės odos, kad sukeltų itin nutukusio vyruko išvaizdą, todėl stebėti švokščiantį, vos su vaikštyne judantį didžiulį vyruką nėra emociškai lengva, nes mintys nuolat sukasi apie to vyruko higieną, tualeto reikalus, pragulas, amžiną alkį ir nuovargį.

Visgi esmine ašimi tampa ne tiek LGBT santykiai, mat Čarlis paliko dukrą dėl savo mylimojo, kiek dėl bandymų susigrąžinti dukters prielankumą. Dukra ne iš kelmo spirta, aktorė Sadie Sink išgarsėjo seriale „Keisti dalykai“, tad pasirodymas tokio masto filme jau nebestebino, tačiau scenarijus išspaudžia ir kitokius šios istorijos veikėjos niuansus. Elė, Čarlio dukra, agresyvi, visų nekenčianti maištininkė, kuri turi talentą rašyti. Dukters žiaurus būdas pagelbėti žmonės atskleidžiamas taip literatūriškai psichologiškai, kad suteikia Čarliui kažin kokio viską reginčio pranašo ženklų. Jis permato savo dukrą kaip literatūros kūrinį, supranta jos kaukes ir agresyvumą, nepyksta dėl jos smerkimo. Režisieriui iš paprasto teatralizuoto scenarijaus, minimalistinės filmo erdvės pavyko perteikti tvarkingai surėdytą didaktinę dramą, tinkamai spekuliuojant moraliniais klausimais, maigant tinkamus emocijas dirginančius pasakojimo tono klavišus.

Galima sakyti, kad filmas pernelyg schematiškas, dialogai pernelyg konstruktyvūs ir „taisyklingi“, jog filmui stinga natūralumo probleminiame lygmenyje, tačiau, manau, režisierius atperka vizualumu, emociniu užtaisu ir tam tikrais tik jam būdingais mistiniais sprendimais, pvz., finalinis banginio pakylimas į rojų ir sąsajos su rašiniu apie banginį Mobį Diką. Filmas kaip koks performansas, spektaklis, išbaigtas ir atidirbtas pasakojimas, vizualiai jautrus, graudinantis. Tikėjausi, kad bus gerai, tą iš esmės ir gavau. Vienas retesnių atvejų, kai turi didelius lūkesčius ir juos filmas patenkina.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 7.8



Jūsų Maištinga Siela

2019 m. spalio 27 d., sekmadienis

Filmas: "Ilajus" / "Eli"


Sveiki,

Kasmet artėjant Helovinui pasiduodu tai visuotinei madai, kad reikia pažiūrėti bent kelis siaubo filmus – dėl nuotaikos, dėl šventės, dėl, žinoma, pramogos. Ir pirmasis iš šios serijos filmas papuolė būtent Netflix platinamas gaminys „Ilajus“ (angl. Eli) (2018), kuriame pasakojama keisto berniuko alerginė reakcija dėl aplinkos oro, todėl tėvai jį atveža į reabilitacijos kliniką, kuriame filtruojamas vanduo, oras laikosi sandariai uždarytas. Berniuką apninka naktiniai klinikos košmarai, o ir prižiūrėtojos bei gydytojos labiau primena kvaištelėjusias sadistines seseles nei krikštamotes fėjas, kurios kišenėje nešiojasi burtų lazdelę arba bent saldainį vaikui apraminti...

Prisipažinsiu, kad pusantros valandos filmas tapo tam tikra miego mankšta, nes buvau prisnūdęs keletą kartų ir kaskart prabudęs suprasdavau, kad nieko esmingo nepraradau, istorija daugiau ar mažiau nuspėjama. Žinoma, dėl finalinės reikšmės, visų tų vaiduoklių ir šėtoniškojo pasaulio mististinių vaizdinių atrodo viskas įtikinama, kiek leidžia siaubo filmo žanro rėmai, bet visas tas „ėjimas“ prie berniuko tapatybės atskleidimo ir demoniškojo pasaulio atrodo toks užvilkintas, neoriginalus ir sterilus kaip tos vaizduojamosios ligoninės sienos. Visų prima neįtikina tėvų elgesys, nors jį bando pagrįsti perdėtu išgąsčiu, kad reikia žūtbūt gelbėti vaikui gyvybę, nors čia pat vienas iš tėvų pasiryžęs vaiką nudaigoti – atseit labai jau netikėtas siužetinis vingis, tačiau labai jau abejotinas... Neįtikino ir motinos aklumas ir tas kanoninis, šabloniškas perteikimas, kad viskas čia siaubingai paslaptinga, visi turi kėslų ir pabaiga būtinai išaiškės, o berniukas stebuklingai pasveiks, nes viskas tėra tik vienas didžiulis sąmokslas...

Velnias, ta filmo artikuliacija tokia nuvalkiota, neįdomi ir visur matyta, kad tiesiog supranti, jog žiūri absoliučiai abejotinos vertės siaubo filmą, bet vis tiek žiūri, nes kaip gi kitaip šeimai pasakysi, kad jis neįdomus ir nutrauksi tą jų spoksojimą į nieką. Gerai, pripažinkime, kad filmo scenarijus turėjo mintį, turėjo tam tikrą ir potekstę, tačiau visa režisūrinė realizacija klišių durtinys, todėl filmas subliūkšta kaip mielių pyragas. Visgi filmas, mano supratimu, tikrai nieko gero...

Mano įvertinimas: 3/10
IMDb:5.8


Jūsų Maištinga Siela