Filmas: "Daktaras Streindžas" / "Doctor Strange"

Sveiki, skaitytojai,

Gerai, pradėsiu nuo to, kad tai buvo tikriausiai laukiamiausias komercinis filmas šį rudenį didžiuosiuose Lietuvos kino teatruose ir jis vadinasi „Daktaras Streindžas“ (angl. Dactor Strange) (2016). Paskutiniuoju metu kino studija „Marvel Studio“ vis sužiba didingais kino reginiais apie super herojus. Nors nesu mėgėjas filmų apie Torą ir t. t., tačiau „Daktaras Streindžas“, sakyčiau, iš esmės pateisino visus mano tokio tipažo kino lūkesčius.

Žinote, neaušindamas klavišų ir be didesnių filmo analizių pasakysiu, kad filmas įspūdingas keliais aspektais. Visų pirma aktoriais – filme pasirodo talentingasis Benedict Cumberbatch, kuris, pasakysiu gana vyriškai, yra paskutiniu metu didelė meilė kine visomis prasmėmis. Į jį įdomu žiūrėti, jis charizmatiškas, nors per kino premjeras visiškai toks ant raudonojo kilimo neatrodo. Ir kita sena kino meilė – Tilda Swinton, kuri apskritai sėdi savo rogėse ir kaip visada atlieka keisčiausius vaidmenis dėl savo prigimtinių keistų galių ir, žinoma, dėl fizinių duomenų. Kitas svarbus dalykas, už ką verta pagirti filmą, yra filmo efektai. Dažniausiai kine vaizdo efektai būna „sausi“ tarsi be turinio, atliekantis tik vizualumo funkciją, todėl neretai atrodo neefektingi. Šiame filme efektais papildoma rebuso dalis, keisto matricos pasaulio ir įprasto realybės suvokimo išplėtimo ir žaismės mechanizmo funkciją. Šįkart vaizdo efektai išties veikia kaip sudedamoji istorijos dalis, nes jie pramuša stereotipinį pasaulio vaizdinį. Tokį vaizdinį galima pamatyti puikiame filme „Pradžia“, kada dėl paralelinių pasaulių atsiranda daugiamatis dimensijos vaizdinys.

Kad ir kokie stereotipiniai atrodytų veikėjai, kad ir kokie dialogai ir juokeliai apie Beyonce, blogio ir gėrio kovos laukas kažkur matyti ar regėti, šiame filme staiga viskas suspindi kažin kokiomis kitomis spalvomis. Efektingomis spalvomis, kad net nepastebi, kaip filmas stačiai įtikina ir įkalina žiūrovo sąmonę kaip Alisą veidrodžių karalystėje. Filmas man pasirodė stiprus, efektingas ir senos paprastos idėjos realizuotos šiuolaikiškai bei ne taip tiesmukai, kaip buvo galbūt galima tikėtis. Rekomenduoju visiems.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis; 74/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Legenda apie Heraklį" / "The Legend of Hercules"

Sveiki, kino gerbėjai,

Paskutiniu metu mane traukia prie antikinių mito ekranizacijų, taip nutiko ir su labai prastai pasaulio žiūrovų ir kritikų sutiktų „Legenda apie Heraklį“ (angl. The Legend of Hercules) (2014).

Jeigu labai trumpai – vertinimai, sakyčiau, atitinka liūdną vaizdelį, kuris visų pirma visiškai neatitinka mitų ir pasakojimų, kurios taip reikėjo šiai juostai. Heraklio „apvaisinimo“ istorija tiesiog iškraipyta ir pernelyg laisvai interpretuota, jo realizavimas nevykęs, o dievų vaizdavimą kur kas įspūdingiau pateikia senas serialas „Heraklis. Legendinės kelionės“ (1994–2000), kuris daugelio Antikos ekspertų buvo kritikuojamas, bet tai, ką padarė šio filmo kūrėjai su antikine medžiaga tiesiog pasibaisėtina.

Siužeto įgyvendinimas dar viena didžiulė šio filmo duobė – jokio dramatizmo, jokio susidomėjimo pačia istorija ar antikos mitologija – viskas labai paviršutiniška, toks jausmas, lyg pažiūrėjau kokį nors nelabai vykusį dailininko štrichą, viskas tik lukštas, jokio turinio, staigmenos ar intrigos. Aišku, visai gražūs aktoriai, raumenų čia daug, bet kai jie taip neišnaudoti, tai siūlyčiau geriau įsijungti pornografinę juostą – bus sveikiau! Tai vienas iš tų filmų, kurie smarkiai nuvilia visomis prasmėmis, o vienas kitas švystelėjęs įdomesnis specialusis efektas tiesiog ištirpsta be didesnio įspūdžio. Nerekomenduoju ir laukiu filmo „Nojaus laivas“ – gal biblijinė ekranizacija sugebės nors per nago juodymą nustebinti.

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 22/100

IMDb: 4.2

Jūsų Maištinga Siela