Filmas: "Medkirtys" / "The Woodsman"

 Sveiki,

 

Prieš miegą nutariau surizikuoti ir pažiūrėti rimtesnę dramą pavadinimu „Medkirtys“ (angl. The Woodsman) (2004), kurį režisavo Nicole Kessell. Pagal pasaką apie medkirtį metaforiškai ir simboliškai perteikiama vieno vyruko Valterio, grįžusio iš kalėjimo dėl seksualinio priekabiavimo prie nepilnamečių ir bandančio susikurti normalų gyvenimą. Valteris iš vienos pusės lankosi pas psichologą ir rašo savo jausmų bei minčių dienoraštį, o iš kitos – patiria policininko pažeminimą ir menkinimą, visos jo pastangos normalizuotis yra nubraukiamos. Žodžiu, Valteris susiranda pigų būstą šalia mokyklos, o tai kaip katinui lašiniai – vilioja nuolat stebėti mokyklą ir aplinką.

 

Tačiau neatrodo, kad Valteris blogas žmogus, filme pedofilas vaizduojantis kaip dvasiškai kenčiantis žmogus, kuris ne tik myli vaikus, bet ir stebi mokyklą ir įtaria kitą vyruką viliojant vaikus. Galiausiai jis pratrūksta ir užsipuola nepažįstamąjį... Kitoje istorijos linijoje plėtojamas Valterio asmeninis intymus gyvenimas: šiurkščiame baldų gamyklos darbe jis susipažįsta su Vike, tačiau jis baiminasi atstūmimo ir yra prisirišęs prie praeities nuodėmių. Socialinė seksualinio pobūdžio nusikaltėlio „grįžimas“ į visuomenę šiame filme, kaip jau galite tikėtis, nėra mielas periodas. Niekas nenori šiaip buvusio nusikaltėlio kaimynystėje, o ką jau kalbėti apie pedofilą šalia mokyklų. Tai sudėtingi sąmoningi procesai, kurioje išryškėja sociumo prieštaravimai, atstūmimas.

 

Filme iš esmės yra gerų psichologiją atskleidžiančių kadrų, veikėjas dažnai fantazuoja ne erotiškai, bet taip, kaip jis grumiasi su aistromis, pavyzdžiui, važiuojant autobusu iš po darbo, kai į jį atsitrenkia vaikai. Tai leidžia žiūrovui jaustis nepatogiai, mes linkę pateisinti tam tikrą fizinį smurtą, bet seksualinių prieš vaikus nusikaltimų – niekada. Tai įdomus socialinis reiškinys. Žinoma, filmas neprilygs danų filmui „Medžioklė“, kuriame vaizduojamas neteisingai pedofilija apkaltintas mokytojas, kai jį praktiškai „suėdė“ visas miestelis. Mes esame labai jautrios seksualinės būtybės, daugelis suokia prieš LGBTQ asmenis neapykantą, nekenčia, kai jie viešinasi, nors patys net visapusiškai neapmąsto, kiek patys yra jautriai kaip vyrai ir moterys seksualiai pažeidžiami. Šis filmas iš esmės parodo, kaip reikia palaikymo, norint integruotis ir normalizuotis visuomenėje, tačiau viskas vyksta priešingai... Visgi filmo meninė vertė nėra itin didelė, prisiminiau, kad „Medkirtį“ esu matęs prieš kokius 15 metų, bet žiūrėjau beveik kaip naują filmą, kur galima analizuoti tam tikrus režisūros ir pedofilinės elgsenos momentus. Bet visgi, man asmeniškai, filme kažko labai pristigo, gal sudėtingesnės analizės ir pateikimo, gal režisūros, gal netikėtumo, nes viskas daugmaž pagal 2000-ųjų klišinį kurpalių sukalta, kad net aišku po 10 minučių, kokiu ritmu ir kokiais veiksmas seks siužetas. Beje, niekada nebuvau aktoriaus K. Bacon gerbėjas, tačiau tai vienas geresnių jo vaidmenų, visąlaik žiūrėdamas į jo smailų saldaininį smakrą galvojau apie S. Kingo ekranizacijos „Tas“ klouną vaikų grobiką ir žudiką. Ir kas paneigs, kad kinas nekuria irgi tam tikrų socialinių įsitikinimų ir asociacinių modelių?

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 7.2

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Koko" / "Coco"

Sveiki,

Vienas geriausių per paskutiniuosius metus pasirodžiusių animacinių filmų tikriausiai yra „Koko“ (angl. Coco) (2017), kuris pasakoja apie Meksikoje gyvenančią šeimą, kuri  nusigręžusi nuo muzikos pasineria į batsiuvystės amatą, tačiau jaunoji atžala anaiptol nenori būti batsiuviu ir slapta trokšta groti ir dainuoti...

Iš tikrųjų filmo siužetas tik atrodo paviršutiniškai vėjavaikiškas: aha, dabar berniukas „sūdomas“ būti kaip visi, o jis būtinai eis prieš srovę ir parodys, kad suaugusiųjų taisyklės trukdo būti laisvam ir nevaržomam. Ir žinoma, toks vaikelis visada laimės, nes kitos išeities animacinių pasaulių sistemoje tikriausiai nebėra, nes animacija turi palaikyti mažąjį ir nuskriaustąjį... Regis, viskas pagal taisykles, tačiau kaip smagiai viskas perteikta, naudojant meksikiečių kultūrinius niuansus ir atributiką, kad belieka tik sėdėti ir žavėtis filmuko idėja, vizualumu ir lengvai perteiktomis idėjomis. Tokie filmukai, sako, ugdo geriau nei kokia etikos ar sveikos gyvensenos pamoka, nes joje integruota gyvybinga vertybių sistema. Nesiginčysiu, taip ir yra. Tačiau filmas universalus, tikrai drąsiai gali jį su pasimėgavimu žiūrėti bet kuris suaugęs ir atrasti visus džiaugsmus, kuriuos gali išgyventi vaikas ar paauglys.

Visgi, kad ir kaip filmas būtų giriamas už originalumą, man jis labai jau priminė prieš kelerius metus matytą „Gyvenimo knyga“ (2014), kai berniukas, vėlgi gyvendamas Meksikoje, leidžiasi į mirusiųjų karalystę – šios linijos tiesiog identiškos. Ir anas, ir šis filmas – išties geri, nes čia ir jausmų atlasas, ir pramoga, ir žaismingas pamokymas. Ir juoktis, ir graudintis yra dėl ko. Kartais pagalvoju: o kad amerikietiškas vaidybinių filmų holivudas būtų toks kokybiškas, kaip animacija.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 8.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Daktaras Streindžas" / "Doctor Strange"

Sveiki, skaitytojai,

Gerai, pradėsiu nuo to, kad tai buvo tikriausiai laukiamiausias komercinis filmas šį rudenį didžiuosiuose Lietuvos kino teatruose ir jis vadinasi „Daktaras Streindžas“ (angl. Dactor Strange) (2016). Paskutiniuoju metu kino studija „Marvel Studio“ vis sužiba didingais kino reginiais apie super herojus. Nors nesu mėgėjas filmų apie Torą ir t. t., tačiau „Daktaras Streindžas“, sakyčiau, iš esmės pateisino visus mano tokio tipažo kino lūkesčius.

Žinote, neaušindamas klavišų ir be didesnių filmo analizių pasakysiu, kad filmas įspūdingas keliais aspektais. Visų pirma aktoriais – filme pasirodo talentingasis Benedict Cumberbatch, kuris, pasakysiu gana vyriškai, yra paskutiniu metu didelė meilė kine visomis prasmėmis. Į jį įdomu žiūrėti, jis charizmatiškas, nors per kino premjeras visiškai toks ant raudonojo kilimo neatrodo. Ir kita sena kino meilė – Tilda Swinton, kuri apskritai sėdi savo rogėse ir kaip visada atlieka keisčiausius vaidmenis dėl savo prigimtinių keistų galių ir, žinoma, dėl fizinių duomenų. Kitas svarbus dalykas, už ką verta pagirti filmą, yra filmo efektai. Dažniausiai kine vaizdo efektai būna „sausi“ tarsi be turinio, atliekantis tik vizualumo funkciją, todėl neretai atrodo neefektingi. Šiame filme efektais papildoma rebuso dalis, keisto matricos pasaulio ir įprasto realybės suvokimo išplėtimo ir žaismės mechanizmo funkciją. Šįkart vaizdo efektai išties veikia kaip sudedamoji istorijos dalis, nes jie pramuša stereotipinį pasaulio vaizdinį. Tokį vaizdinį galima pamatyti puikiame filme „Pradžia“, kada dėl paralelinių pasaulių atsiranda daugiamatis dimensijos vaizdinys.

Kad ir kokie stereotipiniai atrodytų veikėjai, kad ir kokie dialogai ir juokeliai apie Beyonce, blogio ir gėrio kovos laukas kažkur matyti ar regėti, šiame filme staiga viskas suspindi kažin kokiomis kitomis spalvomis. Efektingomis spalvomis, kad net nepastebi, kaip filmas stačiai įtikina ir įkalina žiūrovo sąmonę kaip Alisą veidrodžių karalystėje. Filmas man pasirodė stiprus, efektingas ir senos paprastos idėjos realizuotos šiuolaikiškai bei ne taip tiesmukai, kaip buvo galbūt galima tikėtis. Rekomenduoju visiems.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis; 74/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bjaurusis aš 2" / "Despicable Me 2"

Sveiki,

Animacinis filmas „Bjaurusis aš 2“ (Despicable Me 2) (2013) yra tikriausiai vienas iš nedaugelio animacinių filmų tęsinių, kurių kokybė, idėjos ir sumanymai nenusileidžia savo pirmtakams, kaip antai su niekada neišsenkančiu „Ledynmečiu“. Regis, „Bjaurusis aš 2“ yra dar vienas pavyzdys paneigiantis faktą, kad antroji dalis būtinai jau turi būti prastesnė. Mano nuomone, šie du filmai yra lygiaverčiai.

„Bjaurusis aš 2“ vėl mus nukelia į „blogiuko“ pasaulį, kuris gerokai pakitęs nuo ankstesnės dalies, dabar „blogiukas“ tapo tėvu ir verčiasi uogienės rinka, tačiau blogio ir gėrio pasaulis jį vėl išprovokuoja grįžti į savo ankstesnę „profesiją“, į kurį įsitraukia mergaitės – Margo, Edita ir Agnė. Puikiai dubliuotas angliškai, tiek sėkmingai ir lietuviškai. Antroji dalis „blogiuką“ suveda su ugniaplauke spec. agente ir šiedu įsimyli, vėliau tenka gelbėti vienas kito gyvybes, kaip ir įprasta telenovelėse...

Pokštų ir juokingų išdaigų čia netrūksta, filmų kūrėjai dar neatrodo išsikvėpę ir vis pateikia šmaikščių, tačiau nepasakysi, kad originalių juokelių, kuriuos pagyvina puikūs aktorių balsai ir intonacijos. Vienas juokingiausių nutikimų šioje dalyje, tai tikriausiai būtų višta Veronika, kuri demonstruodama savitą charakterį sukuria išties netikėtą juoko magnetą. Visą kitą pirmosios dalies žiūrovai turėtų puikiai atpažinti ir pratęsti pirmosios dalies triumfą.

Kažkodėl net neabejoju, kad po kelėtos metų sulauksime ir trečiosios dalies. Kritikų nesumenkintas, žiūrovų simpatijas ir mano palankų žvilgsnį pelnęs „Bjaurusis aš 2“ bus puiki vakaro arba popietės pramoga visai šeimai.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDB:7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mis slaptoji agentė" / "Miss Congeniality"

Sveiki, kino mėgėjai,

Yra tokių bukų filmų, prie kurių norisi visada grįžti, nežiūrint į tai, kiek jau kartų juos esame matę. Vienas toks iš jų yra amerikiečių komedija „Mis slaptoji agentė“ (Miss Congeniality) (2000), iš kurio tikriausiai labiausiai ir įsiminėme (mes, lietuviai) Sandros Bullock vardą. 2005 metais šis sėkmingas komerciškai filmas sulaukė ir tęsinio, tačiau tokių aukštumų nebepasiekė.

„Mis slaptoji agentė“ yra tikriausiai vienas iš tų filmų, kurias mėgsta valkioti televizijos kanalai, įsikanda ir metai iš metų tampo ir rodo, tas pats ir su komerciniais Lietuvos kanalais, šį kūrinį jos parodys n-tąjį katą ir visada pritrauks žiūrovus. Čia tikriausiai kaip ir su „Vienas namuose“ fenomenu, apie kurį jau nebekalbėsiu...

Ši kino juosta buvo tikra sensacija, kai tik pasirodė ir kai pirmą kartą pamačiau (o tai buvo tikrai seniai) nieko nenutuokiau apie kiną ir filmą. Ir ši juosta man žvėriškai patiko! Iki šiol sulaikęs kvapo laukiau, kaip Sandra Bullock išeina pasikeitusi ir žingsniuoja į lėktuvą ir staiga pargriūva tėkšdamasi snukeliu į asfaltą. Smagi scena kaip ir visos kitos scenos, kurias tiesiog išmoksti atmintinai. Tokį filmą ne gėda žiūrėti apsikrovus bliūdais čipsų, alaus skardinėmis arba tiesiog palikti per baliuką kaip foną, kad staiga atsisukus vieną kitą sceną galėtų nuobodžiaujantys svečiai vietoj šakočio sukrimsti. Smagioji Sandra Bullock, kuri visą dešimtmetį smagiai sau vaidino trileriuose sėkmingai užšoko ant komedijinio žanro, o kad jai sekasi komedijosi tą mes pamatysime ir kitose filmuose, ypatingai „Piršlybos“ (2009), kuris tapo dar vienas sėkmingas lady darbas. Nors šiaip paskutinį dešimtmetį Sandra pasirodo ir rimto kalibro filmuose.

Na, tikriausiai nereikia nė rekomenduoti, nes manau, daugelis tikrai esate matę šią juostą, o jei nematėte ir norite tiesiog gerai praleisti laiką – prašom pasižiūrėti.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis 43/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela