Rodomi pranešimai su žymėmis Tony Shalhoub. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Tony Shalhoub. Rodyti visus pranešimus

2020 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Filmas: "Paskutinis portretas" / "Final Portrait"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Ką teko girdėti apie italų kilmės šveicarų moderniojo meno skulptorių, tapytoją ir grafiką Alberto Giacometti (1901-1966)? Aš, galima sakyti, nieko. Nesu moderniojo XX amžiaus meno žinovas, galėčiau išvardyti vos kelias pavardes, tarp kurių iki šiol tikrai nebūtų buvę A. Giacometti. Visgi tai vertinamas menininkas, su kuriuo galite susipažinti, bent jau iš dalies, žiūrėdami biografinę draminę komediją „Paskutinis portretas“ (angl. Final Portrait) (2017), kurį režisavo puikiai visiems žinomas kino aktorius Stanley Tucci. Filme pasirodo mano du labai mėgstami aktoriai Geoffrey Rush ir Armie Hammer, dėl kurių, žinoma, ir pasirinkau pažiūrėti šį filmą. Ir dar dėl to, kad mėgstu biografinius filmus apie rašytojus, tapytojus ir kitokius „pačiuožusius“ menininkus.

 

Istorija pasakoja apie paskutiniuosius A. Giacometti gyvenimo metus, kai šis imasi tapyti turtingo amerikiečio Džeimso portretą. Didžioji filmo dalis nufilmuota atkūrus menininko studiją. Naivuolis Džeimsas mano, kad garsus menininkas nutapys jo portretą per kelias dienas ir jis galės grįžti į savo šalį, tačiau alinantis menininko darbas pamažu sudaužo jo viltis, kadangi portretą Albertas tapo itin preciziškai kankindamas, atrodo, kad net perdėtai vilkindamas kaip kokiame „Tūkstantis ir viena naktis“ pasakojime. Sizifinis kantrybės reikalaujantis darbas Džeimsui atrodo įdomus, nors jis tik modelis, jam patinka analizuoti Alberto asmenybę, kaip jis žiūri į jį ir kankinasi, kaip lėbauja su paleistuvėmis, kaip atžagariai elgiasi su žmona ir taško pinigus tai į kairę, tai į dešinę.

 

Iš tikrųjų filmui pavyko perteikti šizofreniškų bruožų turintį paleistuvio menininko charakterį ir gyvenimo būdą. Mažose ir lokaliose vietose nufilmuota juosta atrodo hermetiška, sandari tarsi menininko drobė. Man labiausiai patiko tos akimirkos, kai Alberto sėsdavo tapyti ir kamera priartindavo pozuotojo veidą itin stambiu planu, kad net matydavosi odoje poros. Tapybos ir meno gimimo stebuklas! Juosta tapybiška, turi savo pilko ir niūraus žavesio, o aktorių duetas puikiai tapo moliu išreikšti kiek absurdiškai ir preciziškai Alberto asmenybei. Visgi paskutinysis pusvalandis kiek nuviliantis, tampa aišku, kad daugiau intrigų nebus, o vilkinamas portreto darbas yra Alberto ciniško elgesio viršūnė. Čia nebus nei homoerotikos, nei kitokios meilės, nei itin romantiškų santykių, kokių galėjote pamatyti šiemet prancūzų filme „Degančios moters portretas“, kuriame jauna tapytoja tapo jaunos moters portretą. „Paskutiniame portrete“ iš esmės viskas aišku nuo A iki Z, kad tiesiog, sakyčiau, pritrūko tik aštrumo ir intrigos. Pirmą pusvalandį jaudinęs filmas staiga tampa tiesiog tipinių menininko bruožų turinčio asmenybės pažintiniu filmu, bet tai nėra blogai!

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 6.3

 


Jūsų Maištinga Siela

2017 m. spalio 15 d., sekmadienis

Filmas: "13 vaiduoklių" / "Thir13en Ghosts"

Sveiki,

Neseniai praūžusiam penktadieniui, kuris buvo pažymėtas 13 diena, reikėjo „prie kompanijos“ ir vėl prisitaikyti ir rinktis tą filmą, kurio nori dauguma ir dar didesnei nelaimei – filmas iš senų nevykusių pavadinimu „13 vaiduoklių“ (angl. Thir13en Ghosts) (2001), kuris tapo tikra klasika, kurie praktiškai nevertina gero ir stilingo siaubo filmo, o tik prastai pateiktas neblogai scenarijuje išguldytas idėjas.

Idėja šio filmo tikrai bauginanti – sugauti 13 vaiduoklių pagal seną vienuolių knygą ir atverti pragaro akį, tačiau, kaip dažnai ir nutinka su mažo biudžeto projektais ir vidutiniškais režisieriais, jie turi pernelyg standartinį žiūros tašką ir tiesiog nemoka pasakoti istorijos... Filmo veikėjai vienkrypčiai, nuobodūs ir nuspėjami, scenos konstruojamos nuspėjamai ir todėl, bent jau man, dalį filmo kėlė ne tiek nuoboduli, kiek susierzinimą. Nesuprantu, kaip žmonės nebrangindami laiko gali žiūrėti kasmet tą prastą siaubo filmą, kai gerai pasiknaisiojus gali išgriebti tikrai gerų perliukų.

Grįžtant prie filmo, šįkart man idėja pasirodė išties nebloga, tačiau prasta režisūra ir akivaizdus aktorių vaidmenų paviršutiniškumas, kuris turėjo dar sukelti ir komedijos įspūdį, man atrodo pigiai ir net popsiškai manieringa – iš serijos tų pigių siaubo kino DVD, sukrautų už 0.99 euro centrus kur nors prekybos centre, kurių visi vengia kaip velnias kryžiaus... Bauginanti idėja nuėjo į kažkokį farsą. Nieko gero.

Mano įvertinimas: 3/10
Kritikų vidurkis: 30/100
IMDb: 5.6


Jūsų Maištinga Siela