Serialas: "Vakarų pasaulis" / "Westworld" (1 sezonas)

Sveiki, skaitytojai,

Šio rudens tikra sensacija serialų padangėje tapo kanalo HBO pateikta staigmena – „Vakarų pasaulis“, kurio geri komentarai ir rekomendacijos po internetą išplito kaip maras. Tą rodo net populiariųjų žinių portalų lietuviškos recenzijos bei liepsnojantis facebookas. Paskutinįkart taip buvo berods prieš paskutinę „Sostų žaidimai“ sezoną, kai visi laukė kiekvienos serijos sugniaužę kumščius.

Susižavėjau „Vakarų pasaulio“ serialu nuo pat pirmosios serijos ir su kiekviena serija mano susidomėjimas ir entuziazmas pamatyti kuo greičiau dar vieną seriją vis labiau augo. Galvojau: kažkas naujo, kokios puikios ir modernios idėjos, kokie neįtikėtini perėjimai ir še tau, kad nori! Jokių naujų HBO kanalas idėjų visgi nepateikė. Serialo scenarijaus kilo iš filmo tuo pačiu pavadinimu, pasirodžiusio dar 1973 metais! Apskritai žvelgiant į serialų pasaulį sunku kažką naujo ir berasti, nes idėjos gana senos, viskas atgaminama ir netgi toks puikus serialas kaip „Vakarų pasaulis“ tik rekonstruoja tai, kas sena. Kažkoks dirsčiojimas į praeitį leidžia kurti šiandien tokius modernius ir puikius serialus kaip „Keisti dalykai“, kuris beregint tapo karščiausiu ir labiausiai aptarinėjamu nauju serialu šią vasarą.

Gerai, kad idėjos senos – tai nieko čia blogo tame nematau, jeigu serialas kokybiškas ir pateisinantis žiūrovų lūkesčius. Puikiai pertransformuotas scenarijus leidžia išplėtoti gerą pasakojimą, o svarbiausia, kad nenuspėjamą pasakojimą. Vakarų dykynėje gyvenantys robotai-kiborgai, iš akies panašūs į tikrus žmones, yra valdomi žmonių „dievų“. Iš pradžių abejonių kelia tas nesuvokimas, o kam reikia tokio siaubingus resursus ir mokslo žinių kainuojančio pasaulio? Kad turtingi turistai pasilinksmintų? Į šį klausimą kol kas iki galo neatsakė pirmasis sezonas, bet beveik esu tikras, kad to gali neatsakyti net antrasis sezonas, kuriame kūrėjai jau užsimina, kad bus dar viskas painiau, o tai reiškia, kad ir įdomiau.

Akivaizdu, kad serialo centre atsiduria Dolores, jautri kaimo mergina, kuri su kiekviena serija atskleidžia kraupių apie save ir visą Vakarų karkasinį pasaulį paslapčių. Serialo idėjos gana simbolinės, po visu tuo sukurtu pasauliu galima įžvelgti nemažai kritikos nūdienos mūsų civilizacijai: esame įsprausti į mechaninius vaidmenis, visuomenėje tarsi „laisvi vergai“ atliekame tai, kas mums paskirta: geriame, dulkiname, prievartauja, žudome, apiplėšinėjame, išnaudojame kitus ir t. t. nemažai kritikos recenzentai įžvelgė ir į feminizmo pusę – ypač moterų išnaudojimo įvairiems poreikiams. Galima ir apie tai kalbėti ir diskutuoti. Apskritai apie žmogaus poreiki kurti ir griauti, mėgautis tamsiausiomis prigimties savybėmis t. y. mėgautis smurtu, kitų kančiomis. Bet tikriausiai plačiąja prasme serialo potekstė būtų itin mitologinė: dievų kūriniai sukyla prieš savo kūrėjus. 

Serialo siužetinę linija, kuri iš pradžių prasideda kaip romantinė fantastinė istorija beregint perauga į sudėtingą trilerį, kuriame kruopščiai išmaišytos visos kortos: pasakojimo laikai, žmonės su kiborgais, veikėjų interesai, pasauliai. Regis kiborgų gyvenimas kine nėra joks naujas dalykas, visai neseniai pasaulyje išvydome filmą „Eks mašina“, būta ir senesnių kino juostų, prisimenant ir tą patį „Dirbtinis intelektas“. Šis serialas, rodos, sujungia neįmanomus laikus – laukinius Vakarų dešimtmečius su netolimos mūsų ateities laikais. Sena dengia tai, kas nauja, o kas nauja, sena. Veikėjai neįtikėtinai evoliucionuoja ir beregint dėl savo dirbtinio intelekto adaptuojasi realiame žmonių pasaulyje (jeigu tai, aišku, realus pasaulis), nes niekada negali būti tikras, ar žmogus iš tikrųjų nėra tik mašina.

Žvelgiant į veikėjus ir aktorius, galima pasidžiaugti vis dar puikią aktorinę formą demonstruojantis mano itin mėgstamas Anthony Hopkins. Senas geras filmų veteranas Ed Harris, kuris sukūrė Viljamo vaidmenį, tačiau akivaizdu, kad visų ne tik vyrų akys krypsta į šio serialo gražuolę Evan Rachel Wood, kuri sukūrė Dolores vaidmenį. Tiesą sakant, kad ir kokia kerinti bebūtų Dolores, ji įdomi buvo tik serialo pradžioje ir serialo pabaigoje. Kur kas didesnį dėmesį prikaustė Vakarų pasaulio sutenerės vaidmenį atlikusi Thandie Newton, kuriai pusę serialo laiko kone reikėjo prabūti nuogai. Jos personažas labiausiai visų tų nužmogėjusių žmonių kontekste jaudina. Tikrojo vesterno seriale kažin, ar rasite, veikiau kai kurios scenos primins Q. Tarantino filmus, tačiau visgi mėgaujamasi ne tiek atskiromis detalėmis, kiek viso serialo visuma, kitaip sakant, ta puikia idėja, kad pasaulis telpa kitame pasaulyje.

Ką gi, puikus serialas, pritrenkiančios idėjos vis dar mus džiugintis, tik reikės palaukti antrojo sezono iki kitų metų rudens. Galiu palinkėti tik kantrybės.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Miesto dulkės

Sveiki,

Šios dienos nuotrauką padariau aš pats. Viešajame autobuse. Tiesiog klausiausi kažkokios eilinės muzikos ir staiga kad sublizgės visi labai dulkėti autobuso stiklai – lyg kokioj apokalipsėj – ir net apakau nuo to staiga kurmiško žvilgsnio, kai iš po ilgų plieninio dienų pamatai ryškią saulę. Taigi. Net ir dulkės suteikia šviesai savitos elegancijos.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ouija: Blogio pradas" / "Ouija: Origin of Evil"

Sveiki, skaitytojai,

Teigiamų lietuviškų recenzijų susilaukęs siaubo filmas „Ouija: Blogio pradas“ (angl. Ouija: Origin of Evil) (2016). Tai jau antroji šios jau tikriausiai ilgai nesibaigsiančios serijos dalis, pirmoji vadinasi „Vidža lentelė“, gal net tikslingiau versti „Dvasių lenta“, kuri praktiškai neturi nieko bendro su antrąją dalimi, išskyrus tai, kad tai istorija irgi apie dvasių lentą.

Gerai, pradėsiu nuo to, kad pirmoji filmo dalis, kurią mačiau prieš gerus metus, pasirodė toks prisvilęs niekalas, kad net tūžau ant savęs, kam žiūrėjau tokią pigią, banalią ir niekam tikusią nesąmonę. Šioji dalis žadėjo kur kas daugiau ir tenka sutikti, kad šioji filmo dalis kur kas stipresnė, tik dabar galvoju: o kodėl aš ją taip nuobodžiai vis tiek sužiūrėjau? Filmas tik atrodo, kad visa galva geresnis, o iš tikrųjų jis beveik toks pats prastas, kaip ir pirmoji dalis. Visų pirma šioji dalis pernelyg man priminė kitas siaubo istorijas, ypač „Išvarymo“ dalis. Taip, siužetiškai filmas labiau išplėtotas ir pagalvota daugiau šunybių-mandrybių, tačiau visumoje stipresnį įspūdį daro kostiumai, nostalgija praėjusių dešimtmečių madoms bei tai siaubo kino klasikai. Perkėlus siužetą į šių dienų pasakojimo laikotarpį, kitaip sakant, „pertapetavus“ šį filmą kitais rūbais, filmas praktiškai netektų savo pusės žavesio. Vadinasi, sukurta atmosfera nėra jau tokia įtikinama, o pasirinkti bauginimo būdai pernelyg popsiniai, raiškos ir išmonės pagrindu filmas absoliučiai vidutiniškas ir visai nenustebau, kad vos įpusėjus jau ėmiau dairytis laikrodžio ir skaičiuoti minutes, kada filmas baigsis. 

Taigi filmas „šiaip sau“, jeigu mėgstate tik tokio tipažo filmus, reiškiu užuojautą, nes tikriausiai nežinote, kas yra geras siaubo filmas. Šis, deja, tik vidutiniškas, kurio siužetiniai mazgai daugiau ar mažiau nuspėjami, problemos kažkur matytos, sprendimai ir režisūra taip pat. 

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela