Vilnius. Vilniaus herbas: istorija, reikšmė ir prasmė, kas pavaizduota, heraldika pašto ženklas

 Sveiki,

 

Vilniaus herbas – tai išskirtinis miesto tapatybės simbolis, glaudžiai susijęs su krikščioniškos ir vakarietiškos kultūros ištakomis Lietuvoje. Herbinio skydo raudoname lauke pavaizduotas sidabrinis šv. Kristoforas, brendantis per upę, nešantis ant peties kūdikėlį Jėzų. Šventojo rankose – auksinis medis su dvigubu kryžiumi viršūnėje, o Jėzus laiko valdžios simbolį. Ši simbolika atspindi ne tik krikščioniškas šaknis, bet ir Vilniaus, kaip krikščionybės nešėjo, vaidmenį Lietuvai priėmus krikštą.

 

Vilniaus herbo ištakos siekia XIV a., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila 1387 m. suteikė miestui Magdeburgo teises, įsteigdamas pirmąją vakarietiško tipo savivaldą. Nors Vilniaus vardas istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo 1323 m., pirmą kartą miesto antspaudo simbolis su šv. Kristoforo atvaizdu rašytiniuose šaltiniuose aptinkamas 1568 m. Pirmiausia šventasis buvo vaizduojamas su lazda, o vėliau, XVI a., ji buvo pakeista į išrautą medelį, simbolizuojantį naują pradžią. Dvigubas kryžius herbe nurodo į miesto teisių suteikėją – Jogailą. Pasak teologo Petro Skargos, šv. Kristoforas (iš lotynų k. „Christophorus“ – Kristų nešantis) simbolizuoja krikščionybės platinimą.

 

Vilniaus herbo istorija atspindi sudėtingus politinius pokyčius. Po Žygimanto Augusto mirties herbai dažnai keitėsi, o valdovai siekė įtraukti asmeninius herbus. XVIII a. pabaigoje, artėjant Abiejų Tautų Respublikos padalijimui, šv. Kristoforas herbe vaizduotas jau su ietimi, kalaviju ar špaga rankoje, o 1794 m. herbe pirmą kartą pasirodė skydininkai – deivės, laikančios vienybės ir teisingumo simbolius. Po 1795 m. Vilniui tapus Rusijos gubernija, virš šv. Kristoforo herbo atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis. Nikolajus I 1845 m. visiškai panaikino šv. Kristoforo atvaizdą ir suteikė Vilniui naują herbą, kuriame buvo vaizduojamas raitelis su skyde įkomponuotu dvigalviu ereliu.

 

Senasis herbas su šv. Kristoforu buvo grąžintas tik 1920 m., Vilnių okupavus Lenkijai, ir išliko iki 1940 m. Sovietinės okupacijos metais dėl religinio turinio herbas nebuvo patvirtintas ir ilgainiui tapo užmirštas. Šiandieninis Vilniaus herbas, atkurtas po nepriklausomybės atgavimo, buvo patvirtintas 1991 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo. Šis herbas simbolizuoja istorinę miesto tapatybę ir grįžimą prie senųjų tradicijų.

 

1992 metais 3 milijonų tiražu išleistas Vilniaus herbo pašto ženklas.

 

Maištinga Siela

Rietavas. Rietavo herbas: istorija, kas pavaizduota, simboliai ir reikšmė, pašto ženklas, heraldika

 

Sveiki,

 

Rietavo miesto ir savivaldybės herbas yra vienas iš svarbiausių krašto simbolių, pasižymintis gilia ir reikšminga istorija. Jį 1792 m. kovo 20 d. Rietavui suteikė Ketverių metų Seimas, kartu su Magdeburgo teisėmis. Šis herbas, kaip nurodoma istoriniuose šaltiniuose ir Rietavo savivaldybės puslapyje, beveik nepakito iki šių dienų. Jame pavaizduotas auksinis einantis liūtas su pakelta dešine priekine koja, stovintis ant žalios kalvos mėlyname herbinio skydo lauke. Liūtas dantyse laiko sidabrinį kalaviją su auksine rankena.

 

Herbo simbolika yra išties galinga ir atspindi neramias to meto politines nuotaikas Abiejų Tautų Respublikoje. Liūtas simbolizuoja drąsą, jėgą, valdžią ir teisingumą. Unikali detalė, išskirianti Rietavo herbą iš kitų – liūto nasruose laikomas kalavijas, kuris tarsi siūlomas kam nors jį priimti. Ši simbolika, tikėtina, atspindėjo tuomet tvyrojusią suirutę ir karingą dvasią, bei siekį apginti krašto laisvę. Po herbu buvo užrašas lenkų kalba „Za Norod, Korola y Wolnošč“ („Už Tautą, Karalių ir Laisvę“), dar labiau pabrėžiantis laisvės ir nepriklausomybės svarbą.

 

Nors herbas ilgainiui buvo užmirštas, o sovietmečiu ir uždraustas, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis buvo atgaivintas. 1996 m. rugsėjo 18 d. Rietavo miesto herbas buvo atkurtas pagal istorinę 1792 m. privilegiją. Šio atnaujinto herbo etalono autorius yra dailininkas Arvydas Každailis. Jis atkūrė ir pritaikė herbo simboliką, remdamasis istoriniais šaltiniais, tačiau išlaikydamas originalią idėją ir reikšmę. Rietavo herbas, kuriame atsispindi miesto istorija, drąsa ir kovingumas, tapo svarbia ir neatsiejama miesto tapatybės dalimi. 2003 metais Lietuvos paštas dideliu tiražu išleido Rietavo herbo pašto ženklą.

 

Maištinga Siela

Šiauliai. Šiaulių herbas: istorija, kas pavaizduota, reikšmė, simboliai, pašto ženklas, heraldika

 

Laba diena, skaitytojai,

 

Šiaulių miesto herbas – tai vienas svarbiausių miesto heraldikos simbolių, atspindinčių jo turtingą istoriją. Šiuolaikinio didžiojo ir mažojo herbo ištakos siekia 1791 m., kai Šiauliai gavo laisvojo miesto teises. Šiuolaikinio herbo etalonus, remdamasis išlikusia rašytine ir ikonografine medžiaga bei ankstesniu 1968 m. sukurtu herbu, atnaujino dailininkas Agnius Tarabilda. Heraldikos komisija aprobavo jo darbą 2001 m. rugpjūčio 30 d., o tų pačių metų rugsėjo 5 d. jį patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas. Naująjį herbą Šiauliams iškilmingai įteikė prezidentas Valdas Adamkus.

 

Šiaulių didysis herbas – tai perskeltas skydas su papėde. Heraldiškai dešinėje pusėje raudoname lauke pavaizduotas šėlstantis juodas lokys su sidabriniais liežuviu, nagais ir antkakliu. Šis lokys, be abejo, simbolizuoja Žemaitijos kraštą, kuriam priklauso Šiauliai. Kairėje, mėlyname lauke, spinduliuoja auksinė Apvaizdos akis – šis simbolis buvo populiarus Ketverių metų Seimo laikotarpiu ir reiškė aukštesnių jėgų globą reformoms. Sidabrinėje skydo papėdėje žingsniuoja raudonas jautis, simbolizuojantis Stanislovo Augusto Poniatovskio giminės herbą, taip pagerbiant karalių, suteikusį Šiauliams privilegijas. Virš didžiojo herbo skydo puikuojasi purpurinė kunigaikščio karūna, pabrėžianti miesto statusą ir istorinį ryšį su Žemaitijos kunigaikštyste. Skydą iš šonų puošia lauro šakelės, simbolizuojančios pergalę ir išmintį, kurios buvo įprastos miestų herbuose naujojo klasicizmo epochoje. Mažasis herbas išsiskiria tuo, kad neturi kunigaikščio kepurės ir lauro šakelių, paliekant tik pačius pagrindinius simbolius skydo viduje.

 

Istoriniame kontekste, Šiaulių herbas patyrė nemažai pokyčių. 1791 m. patvirtintame pirmajame herbe be lokio, Apvaizdos akies ir Poniatovskių veršio taip pat buvo lotyniškas įrašas "MEMORIA STANISLAI AUGUSTI 1791". Vėliau, prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, herbe atsirado rusiški simboliai. Nuo XIX a. pradžios karališkąją karūną pakeitė Rusijos dvigalvis erelis. Apatinėje herbo dalyje iš trijų senųjų simbolių buvo palikti tik du – lokys ir Apvaizdos akis, nes Stanislovas Augustas buvo atsisakęs sosto. Po 1831 m. sukilimo, carinės valdžios bandant sunaikinti istorinius simbolius, herbe liko tik dvigalvis erelis. Galutinai senoji simbolika buvo išginta 1845 m. patvirtintame herbe, kurio viršutinėje dalyje buvo Kauno gubernijos herbas, o apatinėje – trys javų gubos, simbolizuojančios žemdirbystę. Šis herbas vėliau buvo kritikuojamas kaip neatitinkantis heraldikos taisyklių, bet nauji projektai nebuvo patvirtinti.

 

Tarpukariu, atgavus nepriklausomybę, buvo bandoma atkurti istorinį herbą. Dailininkas Tadeušas Dmochovskis sukūrė naują herbo versiją, kuri logiškai sujungė visus tris istorinius simbolius viename skyde. Jo sukurtas herbas pateko į Šiaulių miesto antspaudus. Sovietmečiu herbas patyrė dar vieną pertvarką, nes religinės Apvaizdos akies simbolis nedera su sovietine ideologija. Dailininkas Arūnas Tarabilda sukūrė istorinį herbą, kuriame Apvaizdos akį pakeitė saulė, o veršį – jautis, tačiau šis herbas buvo uždraustas.

 

Galutinis, šiandien naudojamas, Šiaulių herbas – tai puikus pavyzdys, kaip per daugelį šimtmečių kintantys politiniai ir socialiniai vėjai paveikė miesto simboliką. Jame susilieja Žemaitijos krašto istorija, laisvės ir Apvaizdos idėjos bei pagarba istoriniams ryšiams su karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Dailininko Agnius Tarabildos atkurti ir patvirtinti herbo etalonai sėkmingai sujungia visas šias reikšmes, atkuria istorinį teisingumą ir sukuria šiuolaikišką, tačiau giliai istoriškai pagrįstą miesto simbolį.

 

1999 m. Šiaulių miesto herbas buvo įamžintas pašto ženkle, kuris tapo devintuoju pašto ženklu serijoje „Lietuvos miestų herbai“.

 

Maištinga Siela

Šilutė. Šilutės herbas: istorija, kas pavaizduota, reikšmė, pašto ženklas, heraldika

 

Sveiki,

 

Šilutės miesto herbas, patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento 1995 m. spalio 5 d., pasižymi gilia istorine ir kultūrine simbolika, atspindinčia Pamario krašto unikalumą. Herbo skydas perskeltas į dvi spalvas – žalią ir juodą, kurios simbolizuoja žaliąsias lankas ir derlingą žemę bei vandens telkinius. Abiejuose laukuose vaizduojamas stilizuotas sidabrinis burlaivis, kuris nėra paprastas laivas, o jo korpusas sudarytas iš senovinio sidabrinio pašto trimito. Šis neįprastas derinys atspindi ne tik miesto, kaip seno uosto, vaidmenį, bet ir primena apie istorinį pašto kelią, ėjusį pro Šilutę, kur pirmoji pašto stotis įkurta 1718 m. Laivo burės, bangelių pavidalu, simbolizuoja Kuršių marias ir žvejybą, kuri nuo seno buvo pagrindinis vietos gyventojų verslas. Virš burlaivio plevėsuoja sidabrinė vėtrungė, būdinga seniesiems Pamario žvejams, dar labiau pabrėžianti jūrinę krašto dvasią.

 

Šiuolaikinis Šilutės herbas, nors ir patvirtintas 1995 m., turi ilgą ir vingiuotą istoriją. Pirmąjį herbą, kuriame buvo vaizduojami trys ąžuolo lapai ir briedžio ragas, miestas gavo 1941 m., kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Vokietijos. Po Antrojo pasaulinio karo šis herbas buvo pamirštas. Apie jį nežinojo net Respublikinė heraldikos komisija (RHK), todėl 1968 m. miestui buvo sukurtas naujas herbas. Būtent šis 1968 m. sukurtas herbas su burėmis, vėtrunge ir pašto ragu tapo dabartinio herbo pagrindu. 1970 m. šis herbas buvo panaikintas, tačiau, po nepriklausomybės atkūrimo, RHK apsvarsčius abu herbus – ir 1941 m., ir 1968 m. sukurtą – buvo nuspręsta grįžti prie vėlesniojo varianto. Sprendimas buvo priimtas todėl, kad 1968 m. sukurtas herbas daug tiksliau ir geriau atspindėjo Šilutės miesto istoriją ir tradicijas, susijusias su žvejyba ir senuoju pašto keliu. Tokiu būdu herbas įkūnijo ne tik istorinę praeitį, bet ir vietos gyventojų identitetą, susiformavusį per ilgus šio krašto gyvavimo metus.

 

Šilutės herbu išleidimo data yra 2006 m. gegužės 13 d. Šis pašto ženklas priklauso serijai „Lietuvos miestų herbai“, kurioje buvo išleisti ir kitų miestų – Kupiškio ir Šakių – herbai.

 

Maištinga Siela

Dienos nuotrauka: Prezidentas Gitanas Nausėda parduotuvėje, žuvies skyriuje, laukia aptarnavimo

 

Visą liepą lijo lietus

Ir Paluckis mums šypsojos.

 

Vilija lyg niekad juk neklysta,

Bet kai reik – visad parklumpa.

 

Jau šviežios žuvies yra,

Lašiša ant ledo guli.

 

Baba Olga – privet! kak dela? –

Tuoj Nausėdai prisvers už mažą dyką.

 

Mūsų mergos Premjero nebemyli,

Myli žuvys šiandien tik Nausėdą.

 

Vakarienė šventinė juk bus,

Šampės prie žuvis pagriebk,

Aš nuskusiu bulvių tik.

 Maištinga Siela

Memas, bajeris, juokelis: Haris Poteris ir ChatGPT – Hello Harry Potter, my name is ChatGPT

 

Dienos citata: rašytoja J. K. Rowling apie nesėkmės teigiamą pusę

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Kodėl aš kalbu apie nesėkmės teikiamą naudą? Paprasčiausiai todėl, kad nesėkmė man padėjo atsikratyti to, kas nėra esminga. Aš nustojau apsimetinėti sau, kad esu kas nors kitas, nei esu iš tikrųjų, ir pradėjau visą savo energiją skirti vieninteliam man svarbiam darbui.“ J. K. Rowling

 

Kaip greitai bėga laikas, supranti dar ir iš to, kai pažvelgi, kiek anuomet tave dominantys viešieji asmenys paseno. Diena iš dienos. Štai vakar, liepos 31 dieną, žymiai britų rašytojai J. K. Rowling sukako 60 metų! Per savo ilgą rašytojos karjerą moteris yra sukaupusi nemažai patirties, nuo to, kaip visos leidyklos po kelis kartus atmetė pirmąjį „Haris Poteris ir išminties akmuo“ rankraštį ir iki pasaulinės šlovės užgriūtą spaudimą ir uždirbtą pirmąjį milijardą vien iš knygų rašymo per visą žmonijos istoriją.

 

Aš nežinau, kaip kiti tvarkosi su nesėkmėmis. Aš labai sunkiai. Kažin, ar pati Rowling būtų ištariusi tuos žodžius, kai šimtąjį kartą anuomet būtų gavusi neigiamą atsakymą. Nežinau. Manau, tik laikas ir ateinanti sėkmė leidžia kalbėti apie nesėkmės padiktuotas teigiamas pamokas, kurios galiausiai atveda prie visai kitos gyvenimo kokybės. Ne visada ir ne visiems kaip Rowling yra duota taip greitai pamatyti tokias pamokas. Kiti taip ir numiršta nieko iš gyvenimo ir negavę.

 

Maištinga Siela