Sveiki visi,
Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Blūmingtonas“ (Bloomington)
(2010 m.). Retai kada į mano rankas įkrinta, švelniai tariant, lesbietiškas
filmas, o gal tiksliau reikia sakyti – filmas apie lesbietes. Man, besidominčiu
žmogaus seksualinės tapatybės klausimais kino industrijoje, galiu pasakyti, kad
filmo režisieriai dažniausiai patys būna gėjais ir lesbietėmis ir kuria filmus
apie seksualinę tapatybę. Tiesa, nesu garantuotas kokia tiksli Fernandos
Cardoso seksualinė tapatybė, tačiau turiu įtarimų, kad jai buvo ganėtinai
malonu svinguoti „Blūmingtono“ juostą – režisierė moteris.
Kalbant apie patį filmą, galiu pasakyti, kad filmas iš tikrųjų mielas. Gražios
ir pakankamai išraiškingos pagrindinės herojės, ypač Allison McAtee, kuri
atliko seksualios ir pavojingos dėstytojos vaidmenį. Iš esmės tai pasakojimas
apie merginos ir moters meilę, viena iš jų – studentė, o kita – griežta dėstytoja,
kurios susitinka ir beregint greit pasimyli ir nusprendžia, jog joms gera būti
kartu. Nežinau kodėl, bet man filmas kvepia šiek tiek pačios režisierės
autobiografiniais niuansais, juolab, kad ir pačiame filme studentė – garsi TV
šou laidų vedėja, dėl jos karjeros, ką tik užsimezgę gražūs homoseksualūs
santykiai, ima irti. Tai gan paprastos konstrukcijos filmas ir jeigu tai
nebūtų kalbama apie lesbietes, manau,
filmas būtų iš vis nepastebėtas „rinkoje“, nes pati istorija gan vidutiniška,
paspalvinta romantiškumo prieskoniais, gyvenimiškais kivirčais, kurie „išsvinguoja“
siužetą ir matome, kaip kinta herojų emocijos, tačiau dvasinių atskleidimo
neužčiuopiau. Filmą tokį ir laikyčiau – vidutinišką, lengvam laiko praleidimui,
visai ne taip, kaip prieš metus matytame Julio Medem „Kambarys Romoje“. Filmas veikiau
popsinis, o meninės prasmės, sakyčiau, nelabai ir yra.
Rekomenduoju šiaip lengvesnio filmo ir lengvos draminės (telenovelinio pobūdžio) filmo mėgėjams.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą