2012 m. birželio 3 d., sekmadienis

Raudono pledo maniakas



Labutauskiai,

Turiu raudoną pledą, į kurį mėgstu įsisupti kaip lėliukė į kokoną. Apsirengęs arba nuogas: ryte, vakare arbe per pietus, kai geriu kavą, arbatą ar kažką stipresnio... Esu raudono pledo žmogus ir tikiu, kad turiu pusbrolį, kuris kažkur šioje Visatoje turi oranžinį pledą, kurį visada užsimeta ne tik dėl to, kad šaltoka, žvarboka, bet tiesiog, kad yra mano giminaitis ir mes šitaip pasisveikiname. Argi nenuostabu turėti pusbrolį? O kas jei pasaulyje yra kur kas daugiau pusbrolių ir pusseserių, kurie turi panašius pledus, tik skirtingų spalvų?

Tiesa, pledas ne mano, jį paliko mano biologinė pusseserė, kurį jį atsinešė slaptam savo ir vaikino pasimatymui, kad galėtų pasitiesti ant žolės. Po to pledą paliko man, sakydama, kad jį atsiimsianti paskui. Belaukiant, įsimylėjau tą pledą – toks lengvas, švelnus ir ryškiai raudonas... Aišku, atėjo tas „paskui“ ir ji to pledo nebepasiėmė. Dabar laukiu kito „paskui“ ir bijau, kad jis bus tikresnis už pirmąjį „paskui“, o man tas pledas taip patinka, netgi per daug...

Raudonas pledas – ar begali būti kažkas nuostabiau?

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com  

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą