Serialas: "Sekso terapija" / "Sex Education" (1 sezonas / season 1)

 

Sveiki,

 

Vasarą puikus metas grįžti prie serialų, kuriuos anuomet praleidau ir nutariau šįkart suteikti šansą itin populiariam „Netflix“ projektui pavadinimu „Sekso terapija“ (angl. Sex Education) pirmajam sezonui, kurį sudaro 8 serijos. Kol kas serialas yra sulaukęs 3 sezonų, buvo kuriamas 2019-2023, taigi užgriebė ir nepatogų tiek aktoriams, tiek kūrėjams pandeminį laikotarpį. Bandau vis sugalvoti, ar šis filmas tikrai pateisina jaunimo serialo kategoriją, nes, kaip ir sakė pati aktorė Gillian Anderson, sukūrusi sekso terapeutės vaidmenį, savo vaikams šio serialo nerodytų ir nerekomenduotų, nes jis pernelyg atviras ir pati abejojanti dėl turinio vertybiniu aspektu.

 

Na pradėkime nuo to, kad serialas apie seksą, seksualinę trauką, jo nebūvimą, troškimą patirti orgazmą, neigimą ir į šias sureikšmintas problemas inkorporuoti tiek paauglių, tiek suaugusiųjų santykiai. Aišku, galima daug sakyti, kad tokio serialo labai trūko, kad jis galėtų edukuoti, šviesti jaunąją kartą įvairiais seksualiniais klausimais, tačiau didaktikos visgi seriale ne tiek jau ir daug, tačiau vyresniųjų klasių veikėjai eksperimentuoja ir tyrinėja kūnus ir seksą pačiais įvairiausiais lygmenimis, nevengia ir itin didelio vulgarumo. Pastarasis neatrodo labai jau baisus, nes įrėmintas į komiškas, kartais perspaustai nenatūralias situacijas, kadangi serialas palaiko situacinių komedijų žanro liniją.

 

Serialo pasakojimo epicentre – jaunuolis Otis, kuriam maždaug 16, o jo motina išsiskyrusi sekso terapeutė Džina. Pastarojo namai pilni falų, edukacinių porno leidinių, paveikslų ir viskas, atrodo, kad varo jautrų Otį iš proto. Ne gana to, visi klasėje netrukus sužino, kad Očio mama sekso išmanytoja. Otis turi kaimyną juodaodį gėjų draugą Eriką, o netrukus sudaro sandorį ir su žemo socialinio statuso mergina Maeve. Pastaroji lyg ir norėtų padėti santykius su įsimylėjusiu Očiu, tačiau jis pernelyg paprastas ir mielas, priskiriamas prie outsaiderių. Per šiuos mokslo metus Otis mokykloje įgauna didelį pagalbininko statusą, nes pritaikydamas motinos terapeutės žinias pats nelegaliai už pinigus ima vesti seksualinio turinio patarimus bendraamžiams. Įdomiausi ir netikėčiausia, kad visi labai drąsiai pas jį veržiasi su pačiais keisčiausiais klausimais.

Kadrai iš serialo.

 

Yra ir antraeilių veikėjų, pavyzdžiui, mokyklos direktoriaus sūnelis, tikras chamas, tačiau netrukus jis išsiaiškina, ko nori iš tikrųjų. Vystoma terapeutės motinos keistoka meilės neigimo istorija, Maevės nėštumas ir santykiai su didžiausiu mokyklos sportininku, LGBTQ meilės ir santykių peripetijos, sekso maniakės negražuolės, kuri trokšta pasimylėti, bet niekas nenori... Visa tai makabriškai sukasi kaip kokiame 90-ųjų „Berverly Hilse 90210“, tik šįkart hiper seksualizuotoje versijoje.

 

Visgi paradoksalu, kad didžiausiai išminčiai dažniausiai būna šarlatanai ir kvailiai, o hiper seksualūs žmonės neretai frigidiški ir turintys daug seksualinių problemų. Otis bijo penių, masturbuotis ir negali patirti orgazmo. Motina apie tai bando parašyti knygą ir tai tampa didžiuoju motinos ir sūnaus konfliktu šiame sezone. Otis patarinėja visiems seksualiniais klausimais, nors pats negali išspręsti savo bėdų. Aišku, serialas bando išlaikyti toną keliais kampais – humoras, seksas ir šiokie tokie saikingi ir neirzlūs, tačiau neretai prie apibendrinamųjų situacijų tono vedantys didaktiniai prieskoniai, juos tikrai pajusite, todėl serialas nėra vien tik apie antrą galą.

 

Kita vertus, labai smagūs ir spalvingi personažai, nors jie retsykiais pasirodo pernelyg tiesmukiškai idėjiški, ypač antraplaniai, kurie atrodo ne kaip jaunuoliai, o veikiau „paturbinti“ aplinkybių karikatūriniai, kad žiūrėtųsi įdomiau, šmaikščiau ir įdomiau, todėl serialas labai pramoginio sukirpimo. Bet man jis labai patiko ir buvo vietomis juokinga, net retsykiais išsižiodavau, nes dinamikos ir susuktų scenariškai siužeto vingių netrūko. Nesumeluosiu, kad tai šiuolaikiškai madingas serialas, nes apima tą politkorektiškumo sferą: aktorių pačių įvairiausių rasių, seksualinės orientacijos ir amžiaus. Sakoma, kad jeigu nėra šių sudedamųjų, gali pamiršti apie „Emmy“. O kas prisimena nedorąjį serialą „Begėdis“? Tai šis tikrai neišvers iš klumpių, patikėkite.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gyventi" / "Gyvenimas" / "Living"

 Sveiki,

Neslėpsiu, kad nemažai tikėjausi iš šiais metais „Kino pavasaryje“ pristatytos britų dramos „Gyventi“ (kai kur verčiama „Gyvenimas“) (angl. Living) (2022). Prie scenarijaus (jis gan senai parašytas) dirbo tokios žvaigždės kaip Kazou Ishiguro ir Akira Kurosawa. Istorija mus nukelia į 1950-ųjų Londoną, kur aiškiai po karo susikristalizavo moterų ir vyrų pozicijos, o svarbios miesto „galvos“ primena nepajudinamus diktatorius, kuriems preciziškai lankstomasi ir bijoma paprieštarauti, vyrauja nesmagi, šalta, niūri viršininko kulto dvasia. Pagrindinis veikėjas Viljamas, jau garbaus amžiaus žmogus, dirba svarbų biurokratinį darbą, nuo kurio priklauso miesto gerovė, tačiau darbas jam neteikia džiaugsmo, dirba atmestinai mechaniškai ir neatrodo, kad jam rūpėtų kitų problemos...

Visgi kortas sumaito Viljamo mirtina diagnozė, kuri apverčia biurokrato gyvenimą ir staiga (kaip netikėta!) suvokęs savo mirtingumą ima regėti ne tik pasaulį kitaip, bet ir bendrauti be socialinio statuso teikiamos arogancijos, pajausti gyvenimo džiaugsmą būnant tarp žmonių. Pagrindinį vaidmenį sukūręs aktorius Bill Nighy išties susidorojo puikiai, už šį vaidmenį buvo nominuotas savo pirmajam „Oskarui“ ir, galiu pasakyti, kad jis gerai  perteikė snobiško, atbukusio ir šalto brito vaidmenį, susitelkdamas į tam tikrus charakterio ir išraiškos ypatumus.

Visgi, nors filmas puikiai įvertintas kino kritikų ir žiūrovų, man jis vienas nuobodžiausių šiemet „Kino pavasaryje“. Filmo problema neįponuoja, netgi snobiškai įkyriai deklaratyvi kaip ir pats pagrindinis veikėjas. Žiūrėdamas vis prisimindavau Č. Dikenso „Kalėdų giesmės“ veikėją, kurį aplanko trys dvasios ir jam parodo jo gyvenimą, tad suvokęs savo skriaudas jis ima ir pasikeičia. Iš esmės ir Viljamas daro tą patį, tad visas filmas yra jo paskutinis pasispardymas, tiesa, labai šabloniškas ir nuobodus: išgėrimas bare, pokalbiai su jauna buvusia darbuotoja, keletas netikėtų tuo metu etiketų pažeidimų, naujos skrybėlės pirkimas ir keli geri nuveikti darbai iš profesinės perspektyvos. Visa kita tiesiog... nejaudina, kaip ir ta iki gyvo kaulo įgrisusi ir nusibodusi vėžio ir atsisveikinimo tema, kine matyta jau šimtus kartų, tad šis filmas absoliutus siužetine prasme šablonų šablonas.

Visgi likus 20 minučių iki filmo pabaigos, kai Viljamas galiausiai miršta taip savo sūnui ir nepasakęs, jog visą laiką žinojo savo diagnozę (banalu iki panagių!), o ponai darbininkai važiuodami traukiniu staiga ima drėbti didaktines frazes: „ponai, prisiekime, kad nuo šiol elgsimės taip, kaip elgėsi ponas Viljamas...“ Nebeištvėriau ir tiesiog išjungiau, nes sunkiai virškinu 90-ųjų literatūrinius dialogus su deklaratyviomis didaktinėmis nesąmonėmis, kurios akivaizdžiai sugriauna natūralų tikrovės vaizdinį, kurio, tiesa, per visą filmą beveik nėra, tad nepatikėjau nei Viljamu, nei ta preciziškai britiškai pabrėžiamą kultūrą, nei karikatūriškumu, nors filmas gal ir patiks laikmečio dekoracijas mėgstantiems žiūrovams su atpažįstamais siužetiniais vingiais.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.2

 

Jūsų Maištinga Siela