Filmas: "Grąžink ją atgal" / "Bring Her Back"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Vasara, kai nenoriu žiūrėti filmų, kai skiriu laiko daugiau skaitymui arba įtraukiems serialams, todėl tiek šįkart mažai įrašų apie kino filmus, nors jų pas mane kaip visada prisikaupę labai daug. Šįkart visgi nusprendžiau atiduoti duoklę mėgstamam siaubo trilerio žanrui ir rinkausi vien tik dėl pramoginės įtraukties siaubo filmą „Grąžink ją atgal“ (angl. Bring Her Back) (2025), kurį režisavo iš Pietų Afrikos Respublikos kilę pašėlę broliai dvyniai Michael Philippou ir Danny Philippou.

 

Išties filmą gerai įvertino kino kritikai, o ir daugelis etatinių siaubo kino žiūrovų paliko gerų įvertinimų, tačiau labiausiai filmą rinkausi dėl puikios britų aktorės Sally Hawkins iš „Meškiuko Padingtono“ serijos ir „Vandens formos“ bei kitų filmų. Filmas pasakoja dviejų jaunuolių Andžio ir Paiper tėvo netekties istoriją. Po tėvo mirties, kadangi jie dar nėra pilnamečiai, jiems priskirta atokiame nuosavame name gyvenančios psichologės Lauros globa. Jaunuoliai šiek tiek išskirtiniai – vyresnysis Andžis labai puikus ir savo seseriai atsidavęs brolis, ne koks nors arogantiškas narcizas erelis, kaip paprastai būna filmuose, o Paiper – su negalia, vos šešėlius reginti paauglė. Išties aktorė Sora Wong ir yra silpnaregė, ji specialiai integravosi dėl šio vaidmens į kino projektą. Taigi du jauni žmonės atsiduria pas iš pirmo žvilgsnio malonią globėją Laurą, kuri augina keistų sutrikimų turintį vaiką Oliverį. Pastarasis kelia abejonių ir net šiek tiek baugina, nes Laura, deja, naujakuriams nepaaiškina, kodėl Oliveris toks... O jiedu ir neklausia.

 

Toliau neatskleisiu daug siužeto, nes nebus įdomu žiūrėti, tik pasakysiu, kad šiame siaubo trileryje daug motiniško skausmo ir lūkesčio susigrąžinti savais metodais mirusią Lauros dukrą. Stebina tas kontrastas (nors iš kitos pusės – nestebina, jis nuolat kine kažkodėl panaudojamas), kad Laura psichologė, dirbusi produktyviai ir labai gerai net 20 metų, tačiau sau negalinti padėti. Tarsi tik ir patvirtina Lietuvoje sklandantį juokelį apie šios profesijos žmonės, t. y. kad jie stoja į psichologiją visų pirmiausia, kad sau padėtų, ir viskas baigiasi tuo, kad po studijų ir psichologinio darbo psichologai lankosi pas kitus psichologus. Filme išvysite ir nelabai malonių kadrų, ypač berniuko Oliverio atžvilgiu, kuris išlaiko paslaptingą intrigą save žalodamas – ar tai Oliveris, kažkoks demonas? – teorijų žiūrovui netrūks. Bet iš kitos pusės pagal savo psichologinį Lauros veikimo principą filmas šabloniškas, nes blogį didina nepakeliamas motinos skausmas ir motiniški instinktai – iš siaubo filmo į kitą filmą nuolat atsikartojanti motyvacija daryti blogį dėl to, kad negali susitaikyti su tikrove dėl savo vaikų. Kiek vis dar galima kine naudoti tuos pačius elementus ir manyti, kad kuri išskirtinę produkciją? Nekuri, tik daugini tą pačią idėją ir tiražuoji triukšmą.

 

Visgi filme man patiko Sally Hawkins vaidyba, nors vaidmuo ir nėra išskirtinis. Taip pat pagyrų norėčiau duoti ir jaunajam aktoriui Billy Barratt, kuris kažin kokiais kerais visgi sugebėjo net tokiame filme prikaustyti dėmesį. Turi vaikinas chemijos su kamera, manau, jeigu nepasitrauks iš kino industrijos anksčiau, turi šansų įsitvirtinti. Visgi filmas „Grąžink ją atgal“, nors ir turi gerus aktorius, šiokių tokių paslapčių, manipuliacinių klasikinių scenų, visumoje nepapasakoja jokios naujos istorijos, ko nebūtume matę. Paklaikusios ir iliuzijoje skendinčios motinos dėl savo vaikų tampa monstrėmis, todėl šiek tiek nuobodoka, bet tašką pridedu dėl aktorių.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.2

 

Maištinga Siela

Filmas: "Kalbėk su manimi" / "Talk to Me"

 

Sveiki,

 

Kaip visada nepraleidžiu siaubo kino žanro, o ypač tų, kuriuos internautai pavadina „vienas geriausių metų siaubo filmų“. Aišku, skonis skoniui ir supratimui, kas geriausia, nelygu, tad gal iš esmės šiek tiek nusivyliau filmu „Kalbėk su manomi“ (angl. Talk to Me) (2022), kuris pretendavo į vieną įdomiausių siaubo reginių.

 

Visgi maniau, kad tai filmas bus iš tos neseniai užgimusios kitoniškos siaubo bangos, kuriame idėja, mindfuck ir kiti paturbinti (pagerinti) dalykai ateina į naują siaubo kino renesansą („Saulės kultas“, „Motina!“, „Vyrai“, „Ne“, „Babadukas“ ir kt.), tačiau žiūrint „Kalbėk su manimi“, atrodo, jog šioji kino juosta tik dar bando patekti į kitą siaubo kino kategorijos lygą. Istorija apie akmeninę ranką, per kurią ūgtelėjęs jaunimas susisiekia su dvasiomis ir leidžia joms kurį laiką pabūti jų kūnuose. Kol dvasia juose, jiems linksma, smagu, nes tai galimybė tikrovėje (kaip ir socialiniuose tinkluose) tiesiog patirti kitą tapatybę. Idėja iš esmės nebloga, o ir į siaubą jaunimėlis žiūri ne kaip į bauginantį reikalą, o adrenaliną ir naujas patirtis veriantį dalyką.

 

Visgi veikėjai nuobodūs. Pagrindinė veikėja Mia (tradicinis Džeinės Eir atvejis!) yra netekusi motinos, todėl jai dvasių pasaulis asocijuojasi su motina, todėl schematiškai filme juda link savosios pragaišties. Kiti veikėjai neišplėtoti, tiesiog gauja vaikigalių, neatsakingų, šiuolaikinių socialinių tinklų vidutinybių rinkinys. Siaubo filme irgi ne kažkiek, scenarijaus plėtotė iš dalies standartinė, holivudinė ir gan nyki dėl riboto siužeto. Gal pritrūko finansavimo? Nežinia. Visgi yra, kaip sakiau, ir kitokios žaismės pojūčio, šiek tiek kitokia siaubo pateiktis, kai kurie kosmetiniai sprendimai, bet didžiausią baimę kelia ne siaubo efektai, o jaunų žmonių bebaimiškumas ir neatsakingi žaidimai, kitaip sakant, kartos atsparumas tamsai, kai dėl vaizdo įrašo galima netekti net gyvybės. Tai net ne siaubas, o iš esmės jau tikrovė. Filmas, nors ir turi aliuzijas į mūsų realybę, daugelis dalykų išspręsti pernelyg vienkryptiškai, nepaliekant jokių interpretacijų, bet juk tai pramoginis kino braižas, tad nekelkite didelių lūkesčių.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.2

 

Jūsų Maištinga Siela