Rodomi pranešimai su žymėmis Kesha. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Kesha. Rodyti visus pranešimus

2024 m. rugpjūčio 23 d., penktadienis

Šios dienos daina: Kesha - Joyride [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Viena iš šios vasaros dainų tapo amerikiečių pop muzikos atlikėjos Kesha kūrinys „Joyride“. Pastarasis Keshos dešimtmetis buvo itin neramus ir skandalingas. Nuo 2014 metų fizinio badavimo išsekimo ir seksualinio priekabiavimo iš mega įtakingo prodiuserio Dr. Luke, kuris sukūrė didžiausius hitus tokioms atlikėjoms kaip Katy Perry ir Britney Spears, likus vienam mėnesiui iki teismo galutinio sprendimo, regis, Keshai pavyko atsiskirti nuo RCA įrašų kompanijos, su kuria saistė sutartis nuo 18 metų ir pradėti atskirą bei nepriklausomą muzikinę karjerą. Ir nors man patiko paskutinieji jos drąsūs albumai, tačiau pastarieji tikriausiai „išgimdyti“ labiau iš pareigos RCA įrašų kampanijai. Visgi nuo šių metų viskas keičiasi ir Kesha pristato pirmą savo singlą „Joyride“, kuris man labai patinka ir kelia nuotaiką! Automobilių rodeo primenantis kūrinys pilnas sunkių sintezatoriaus garsų yra dinamiškas, nuotaikingas ir įsimenantis. Manoma, kad atlikėja jau šių metų vėlyvą rudenį pristatys savo šeštą solo albumą ir šioji daina bus vienas pagrindinių albumą reprezentuojančių kūrinių.

 

Kūrinys sulaukė gerų kritikų atsiliepimų. Amerikos Billboard reitinge singlas pasiekė 6 poziciją, Didžiojoje Britanijoje – 88. Šiuo metu dainos perklausos YouTube platformoje artėja prie 4 milijonų perklausų. Ir nors daina gera, tačiau niekur jos negirdžiu kaip vasaros hito. Sunku po didelių skyrybų su įrašų kompanija prasimušti, nes RCA turi daug įtakos ir gali tyčia gadinti Keshos reikalus, bet senieji atlikėjos klausytojai, manau, viską supranta ir gali mėgautis tiesiog muzika.




 

Kesha– Joyride

[lyrics / žodžiai]


Are you a man?

Cuz I'm a bitch

I'm already rich

Just looking for that mmmmm

This party sucks

I'm 'bout to ditch

Don't even try to give me shit, I've earned the right to b-be like this

Oh, you say you love me? That's funny

Well, so do I

 

I'm just looking for a joyride, joyride

I'm just looking for a good time tonight

Baby, I want you to rev my engine 'til you make it purrrr

Keep it kinky, but I come first

Beep beep bitch, I'm outside. Get in loser for the joyride.

Making every motherfucker turn

Fell from heaven no, it didn't hurt

Beep beep best night of your life

Get in loser for the joyride

Joyride

Get in loser for the joyride

 

Keep your eyes on the road

A label whore but I'm bored of wearing clothes

You want kids? Well, I am mother

Don't even try to give me shit, I've earned the right to b-be like this

 

Joyride, joyride

I'm just looking for a good time tonight

Baby, I want you to rev my engine 'til you make it purrrr

Keep it kinky, but I come first

Beep beep bitch, I'm outside. Get in loser for the joyride.

Making every motherfucker turn

Fell from heaven no, it didn't hurt

Beep beep best night of your life

Get in loser for the joyride

 

Don't even

Don't give me shit

Don't even

Cuz I'm a bitch

 

Don't even

Don't give me shit

I'm a bitch

I'm a bitch

 

Don't even

Don't give me shit

Don't even

Cuz I'm a bitch

Don't even

Cuz I'm a bitch

I'm a bitch

 

Joyride

Joyride

Get in loser for the joyride

 

Maištinga Siela

2019 m. rugpjūčio 5 d., pirmadienis

Filmas: "Vaiduoklio istorija" / "A Ghost Story"


Sveiki,

Tai jau antrasis, kiek kito žanro, mano matytas režisieriaus David Lowery filmas „Vaiduoklio istorija“ (angl.  A Ghost Story) (2017). Prieš kokius penkerius metus teko matyti jo režisuotą „Ne šventieji“ (2013) su ta pačia aktorių pora Casey Affleck ir Rooney Mara, kurie po ilgos pertraukos abu nusifilmavo vėlei drauge pas tą patį režisierių. Tiesa, tuokart skausmingai žiūrėjau „Ne šventuosius“, vis sukandęs dantis, kažko tame filme man pritrūko, kažko būta pernelyg ištęsta, tad smalsu, kaip visa tai atrodys mistinėje siaubo dramoje?

Tiesą sakant, pamaniau, kad labai suklydau pasirinkdamas šį filmą, nes namiškiai po penkiolikos minučių jau išėjo į kitą kambarį ir eilinį sykį patvirtino, kad su manimi neįmanoma žiūrėti „normalaus“ kino, tokio maždaug kaip „Vienas namuose“ ir pan. Tiesą sakant, aš taip pat kietai sukandęs dantis žiūrėjau „Vaiduoklio istoriją“ ir galvojau: Dieve, Dieve, na, kokia apgailėtina nesąmonė. Scenos ištęstos iki negalėjimo kaip kokiame futuristiniame nonseniškame teatre, kuriame bandoma žiūrovą paveikti veikėjų psichofiziniais veiksmais, pavyzdžiui, kaip jiedu guli lovoje apsikabinę, arba kaip ji valgė tą atneštą pyragą... Pradžios filmo taktai tokie nepaveikūs, kad reikia didžiulės kantrybės bandant save sudominti šia netekties istorija, o šalia išdygęs vaiduoklis po paklode (taip, taip, pigus triukas be didelių efektų) atrodo arba kažkaip neypatingai genialu arba makabriškai juokinga, o, bet, tačiau...

Staiga filmui persiritus į antrą pusę mane ištiko šokas – iš paprastų buitinių paklodžių sukuriama stebuklinga netekties ir ilgesio istorija, nusidriekusi per laiką ir erdvę, šitokia skausminga (ne)susitaikymo su praradimu istorija. Paveikus garso takelis staiga išgrynino beviltišką vaiduoklio laukimą ir staiga pasirodo, kad siaubo istorija visai net ne siaubo, o širdį verianti netekties istorija, vietomis prisiminiau net prancūzų režisieriaus Olivier Assayas „Asmeninė pirkėja“, kur mistiniai elementai panaudoti truputį panašioje atmosferoje. „Vaiduoklio istorijos“ finalinės scenos tampa itin dinamiškos laiko spektre, o paliktas mylimosios atsisveikinimo lapelis durų staktos plyšelyje, kurį per ilgus dešimtmečius bando išrakti vaiduoklis, tampa tokia graudžia scena, kad prilygsta mažo kačiuko skandinimo vaizdui YouTube beširdžio pono likimo kanale.

Beveik net neabejoju, kad šis originalus filmas tiek scenarijumi, tiek jo pastatymu didžiajai daliai žmonių visgi nepatiks, kitaip sakant, ištveria tik ištvermingiausi. Prieš pradedant žiūrėti, reikia suvokti, kad siaubo šiame filme nėra (bent tokio, kokį esame įpratę matyti kine), o pirmajame pusvalandyje užvilkintos iki begalybės scenos tėra tik kinematografinės vystomos istorijos ritmas, kuris pamažu greitėja, o ilgesys ir nostalgija atsiveria laikmečio trapumu, kada pasaulis aplinkui keičiasi, o tavyje tebegyvena praeities prisiminimai, nuolat tavyje kunkuliuojantys, išdylantys, kintantys. Kiek galima laukti mylimosios? Pasirodo, visą amžinybę...

Nepatikėsite, tačiau vienas iš tų filmų, kurio metu absoliučiai pakeičiau kardinaliai nuomonę seanso metu ir itin retas atvejis, kada kantrybė pateisino, o galgi net pranoko lūkesčius. Absoliučiai naujas kino žvilgsnis!

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 84/100
IMDb :6.8


Jūsų Maištinga Siela