Filmas: "Mulan" / "Mulan"

Sveiki, skaitytojai,

Paskutiniuoju metu teko pamatyti Disnėjaus naujausią „Mulan“ filmo ekranizaciją. Primenu, kad animacinė versija startavo 1998 metais ir tapo vienu sėkmingiausiu animaciniu filmu tais metais. Vėliau šią istoriją ekranizavo ir azijiečiai, tačiau viena laukiamiausių versijų buvo šioji „Mulan“ (angl. Mulan) (2020), kurią ekranizavo Niki Caro. Tiesą sakant, Niki Caro man kaip režisierė labai patinka, jos nepriklausomi filmai kaip antai „Banginių vadeliotoja“ (2002) ar „Šiaurės šalis“ (2005) buvo išties geri, tad kiek nustebau, kad režisierė, kilusi iš Naujosios Zelandijos, buvo pasirinkta kaip „Mulan“ režisiere.

Perteikti animacinio filmo dvasią, tiesą sakant, nėra taip paprasta. Visgi filmas itin prabangus, filmuotas net pačioje Kinijoje su azijiečių aktoriais, tad, atrodo, kad Holivudas galiausiai galėtų priimti rasinę aktorių lygybę bei, sakyčiau, moterų, nes režisavo juk tokį didžiulį projektą moteris, tačiau, regis, šis filmas vis tiek skandalingas. Nepaisant išpuolių prieš „Mulan“ – tą matome iš neadekvačiai itin mažo IMDb reitingo – filmas vis tiek kaltinamas rasizmu, nes atseit į jį neįtraukti vietos Kinijos gyventojai. Nepaisant to, filmas buvo pirmiausia užsienyje pradėtas platinti internete ir per pirmąsias dienas uždirbo 60 milijonų JAV dolerių, o tai yra milžiniški skaičiai.

Istorija pasakoja apie mergaitę Mulan, kuri turi įgimtą dovaną mokytis kovos menų. Čia kaip ir „Kunfu pandoje“ turime gilias kiniškas kovų menų tradicijas. Šeimos garbės ir gėdos, sąžiningumo ir ištikimybės kultai čia reiškia kur kas daugiau nei žmogaus prigimtis ar poreikiai. Mulan pabėga iš namų ir apsimetusi vyru galiausiai įstoja į armiją ginti imperatorių ir šalį nuo piktosios raganos ir atakuojančių piktųjų laukinių. Galiausiai filmo esmė yra įveikti save pačią ir būti sau sąžiningai, priimti savo tapatybę ir nustoti meluoti armijai, net jeigu už tai gresia išmetimas ar net mirties bausmė. Galiausiai Mulan susizgrimba, kad nebegali meluoti ir atsiskleidžia, kaip teisinga ir ryžtinga kovotoja, kuri neatitinka taisyklių ir tradicijų, tačiau būtent dėka jos, kaip galima nuspėti vos tik pradėję žiūrėti filmą, bus išgelbėtas imperatorius ir šalis. Ir išties, ji tampa didvyre.

Istorija gana plokščia, mes turime heroję, kuri turi įveikti sunkumus. Nors nagrinėjamos universalios temos kaip ištikimybė, moterų teisės, tradicijos, teisingumas ir melas, filme neapsieita be įprastinės didaktikos. Visgi filmas žavus, labai gražiai nufilmuotas, jis spindi kiniška egzotiška prabanga, tačiau visos ištarmės ir gestikuliacija yra amerikietiško holivudinio prado, todėl atrodo, kad kinų kultūra eilinį kartą pasitarnavo kaip adaptuota versija vakariečiams. Kitą vertus, nieko čia blogo tame nėra. Filmas lengvas, pramoginio pobūdžio, nestokojantis heroizmo, įkvepiantis priimti save ir kitus tokius, kokie jie yra. Tačiau visgi mes suprantame, kad tokio veikėjo kaip Mulan gilioje senovėje negalėjo būti, nes moters statusas (neskaitant Europoje Žanos Dark atvejo) praktiškai neleido būti jokioms didvyrėms. Bet kokiu atveju, filmas legendomis grįsta pasaka, skirta, sakyčiau, visai šeimai, nes nuogybių čia nerasite, nors pagrindinė veikėja ir maudėsi nuoga ežere, tačiau viskas išlaikyta Disnėjaus pagarbos lygyje. Ar nuo tokio filmo mergaitės dar labiau suvyriškės, kaip kažkas dejuoja? Nemanau.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 5.5

Kviečiu taip pat pasiklausyti Christinos Aguileros dvi dainas, kurios yra skirtos šiam filmui.

Reflection.

Loyal Brave True

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Hanibalas: Pradžia" / "Hannibal Rising"

Sveiki, 

Prisimenate visus kraupius filmus su Anthony Hopkins apie Hanibalą? Iki tol nebuvo atskleista iš esmės, kas jį sukūrė tokią bejausmę pabaisą. Filmas „Hanibalas: Pradžia“ (Hannibal Rising) (2007) pagaliau atsako į visus šiuos klausimus. Filmas mums garsus dar ir tuo, kad jame pasirodo lietuvių aktorių, o dalis filmo nufilmuota Lietuvoje, nes Hanibalo praeitis neatsiejama nuo mūsų šalies, kaip ir tikrosios istorijos apie kanibalizmą – šituo jau esame tyliai pagarsėję.

Filmas vykęs. Labai vykęs filmo siužetas, jis išvystytas, vingrus, turintis tirštą psichikos evoliucijos pradų, herojaus kitimo, žmogiškumo ir emocinio intelekto atsisakymo. Nežinau, ar ši Hanibalo dalis yra labai jau prastesnės už ankstesnes, tačiau, manau, kad jį vis tiek galima vertinti kaip vykusią juostą. Reiktų nepamiršti ir tai, kad ši dalis labai skiriasi nuo ankstesnių ir iš esmės yra atskiras filmas, o ne kokia papildoma dalis prie trilogijos ar šiaip pavienių dalių. 

Filme pasirodo žavusis prancūzas Gaspard Ulliel, kuris labiau žinomas iš „gležnų“ vaidmenų, kadangi tiek jo išvaizda, tiek jo energetika labiau panaši į romantinių bernelių, o šis vaidmuo buvo jam kaip koks monolitas. Manau, aktorius susitvarkė su vaidmeniu, jis buvo šaltakraujis, guviai mąstantis analitikas, iš kuriuo išaugs tikrasis ir legendinis Hanibalas, kokį mes esame įpratę matyti Hopkinsą. Filme taip pat pasirodo Li Gong, kuri filme atrodo neįtikėtinai gražiai – nuostabaus grožio rytietiško gymio aktorė, tačiau jos personažas buvo bene vienas mįslingiausių. Kodėl ji leido eiti savo sūnėnui nužmogėjimo keliu? Tik dėl to, kad ir ji neteko per karą savo šeimos? O ta scena su galvos nukirtimu ir altoriumi man pasirodė pernelyg makabriška iš tetulės pusės, kuri tik filmo pabaigoje dar parodo sveiko proto gramą. 

Pilka, šalta, bet vizualumą išlaikiusi juosta nepritrens, o retą galbūt ir tesužavės, kai turime tiek daug kino pavyzdžių, tai „Hanibalas: Pradžia“ pasilieka kažkur tarp tų visų nelabai iškrentantis iš konteksto, tačiau filmas nėra nuobodus, jis turi įtampos, dramos, nebanalų scenarijų. Kad ir kaip ten bebūtų, žiūrėti tikrai galima su pasimėgavimu.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 35/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela