Filmas: "Drakula: miręs ir tuo patenkintas" / "Dracula: Dead and Loving It"

Sveiki, 

Draugas privertė žiūrėti garsiojo „Bremo Stokerio Drakulos“ filmo parodiją „Drakula: miręs ir tuo patenkintas“ (angl. Dracula: Dead and Loving It) (1995), kurį tikriausiai mano kartos žmonės visi matė vaikystėje. Na, su parodijų filmais paskutiniu metu yra labai prastai – pigu, nejuokinga ir itin vulgaru. Bet šita parodija gana vykusi, ji turi tam tikrą nuotaiką, krypti, gana tiksliai atgamina originaliojo filmo detales ir atmosferą.

O ką jau bekalbėti apie parodijų aktorių Leslie Nielsen? Daug kas jį tikriausiai žino ir prisimena iš „Nuogo ginklo“ parodijų. „Drakula: miręs ir tuo patenkintas“ nėra tas filmas, kuris praturtins jūsų gyvenimą, bet tikriausiai tiks „kaip fonas“ vakarui arba prieš miegą su laptopu ant pilvo. Yra keletas juokingų epizodų, daugelis jų nuspėjami, bet vis tiek visai nieko. Taip pat tiks lengvam vakarui ir tikriausiai nebūtina matyti originaliojo filmo, kad suprastumėte istorija, nes ši parodija vientisa, kryptinga ir ne tokia skysta, kaip šiuolaikinių filmų miksų parodijos.

Ai, tiesiog praleidau linksmai vakarą. Ir ko daugiau bereikia, žiūrint tokį filmą? A?

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 5.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sofijos pasirinkimas" / "Sophie's Choice"

Sveiki, kino gerbėjai,

Pagaliau pamačiau legendinį Meryl Streep vaidmenį „Sofijos pasirinkimas“ (Sophie‘s Choice) (1982). Na, ar bereikia sakyti, kad M. Streep reto pasisekimo aktorė, sukūrusi begalę stiprių vaidmenų. „Sofijos pasirinkimas“ yra pirmasis „Oskaras“ kaip pirmo plano aktorei ir dar pelnyta daugybę įvairiausių kino apdovanojimų. Aktorė šiame filme vaidina lenkų ir vokiečių kalbomis ir taip pat specifiniu anglų kalba su lenkų akcentu, kuris tapo tikra Holivudo ir kino legendiniu pavyzdžiu. Na, tai vienas iš pirmųjų filmų, kur Streep vaidmenį atlieka pirmame plane ir staigiai tapo toks ryškus ir talentingas, ir pripažintas. Nors filmo kūrėjai ketino vaidmenį paskirti visai kitai aktorei, tačiau M. Streep pati atvažiavo pas kūrėjus ir klaupėsi ant kelių, kad tik gautų šį vaidmenį, tiesą sakant, man šiuo faktu sunku patikėti. Kad ir kaip ten bebūtų, Streep buvo didžiulis šios juostas garantas, o filmas tikriausiai įeina į jau klasika tapusiais kino šedevrų sąrašus.

Tiesą sakant, filmas apie holokaustą. Ir vėl. Priminė devynias galybes matytų juostų, bet labiausiai „Skaitovą“ ir „Šindlerio sąrašą“ – juk tai filmai apie pasirinkimus, laisvo žmogaus pasirinkimus pačiose juodžiausiose situacijose, kai, rodos, pasirinkti neįmanoma. Bet Sofi pasirenka. Nors filmas didelį dalį rodo Sofi gyvenimą Amerikoje po holokausto, tačiau jaunasis kaimynas rašytojas pastebi, kad Sofi yra neįprasto likimo moteris, tad pati Sofija tik po truputį filmo metu, paveikta nuolatinių kivirčų ir meilės, astrų su šizofreniku meilužiu, randa jėgų papasakoti savo skaudžią patirtį, patirtą Aušvice. 

Tai toli gražu ne pats lengviausias filmas ir ne pats lengviausias personažas, kuriame susikryžmina žmogiškumas, socialiniai vaidmenys, nužmogėjimas ir teisingumas. Teisingumo nebelieka, jį valdo atsitiktinumas, o gal tikrai motina myli kažkurį vaiką labiau nei kitą? Galima tik spėlioti, bet paslapties neatskleisime, kaip neatskleis ir pati Sofija. Tiesiog kai nėra pasirinkimo, o tenka rinktis – tai priveda prie mūsų pačių mirties, nors ir teoriškos, tačiau labai realios. Man filmas patiko visais atžvilgiais – stipri vaidyba ir režisūra, ypatinga istorija (nors ir vėl apie tą patį), tačiau vis kitaip ir kitaip, leidžia pajausti ir permąstyti žmogiškumo faktorius.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela