Filmas: "Dar vieneri metai" / "Another Year"

Sveiki visi,

Šiandien trumpai pakomentuosiu kino filmą „Dar vieneri metai“ (Another Year) (2010 m.), kuris buvo įtrauktas į Kanų kino festivalį, vėliau atkako į Lietuvoje rengiamą kasmetinį „Kino pavasario“ festivalį, o dar vėliau jį apsiėmė rodyti ir „Skalvija“. Na, išties man šis filmas patiko ir paliko gerą įspūdį tiek sukurti realūs charakteriai, realistinė atmosfera ir emocija. Šiek tiek įtartinai man pasirodė pagyvenusi pora, jų santykiai, kurie vis dar labai artimi, meilūs ir draugiški – man kažkaip viskas labai jau idiliškai atrodė, bet čia pat prisiplakėlė ir gyvenimo nesėkmių iškamuota moteris viską atsveria ir sukuria įdomią filmo atmosferą.

Filme išvysite visko – ir britiško humoro, ir skaudžių dalykų, o svarbiausia, kad filmas stokoja tos „nuotaikingos“ nuotykinio ir perdėto siužeto saldėsio, kurį siūlo kitos šeimyninės dramas. Viskas vyksta gana organiškai, aprėpiant visus metų laikus – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Per tą dviejų valandų laiką nugyveni su herojais tuos metus ir pagalvoji, kad gyvenimas taip ir slenka – vieniems jis kaip laiminga rutina, kitiems – kaip nuolatinės laimės paieškos. Man patiko siužetas, idėja, aktoriai ir tai, kad filmas žvelgia į jau antrą gyvenimo pusę perlipusių žmonių gyvenimą, jų problemas, laukiant namuose beapsilankančių vaikų, patiems bandant kapstytis sode arba tiesiog geriant ir laukiant laimės už kampo. Nepretenzingo ir ramaus kino mėgėjai turėtų pasimėgauti šiuo kūriniu.

Šiaip kažkas nustebo, kad filmas pabaigoje nebepateikia gyvenimiškos staigmenos. Išties pabaiga nuspėjama, tačiau ta staigmena tyli, aiški ir numanoma, todėl jos praktiškai ir nebereikėjo filmuoti. Manau, kad filmas daugeliui tikrai turėtų patikti.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 7.3 

Jūsų Maištinga Siela,

Filmas: "Gimda" / "Womb"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti itin keistą dramą „Gimda“ „Womb“ (2010 m.). Tai jau nebe pirmas kartas, kai kinas ryžtasi kalbėti apie klonavimą ir jo padarinius žmonijai. Išties mokslinės fantastikos tema įvilkta į itin subtilų realybės rūbą ir pasakoja keistą meilės istoriją. Filmas labai ramus, kartkartėm man pasirodė statiškas, ypač dialoguose, jie tiek ištęsti, nenatūralūs žodžiai šiek tiek ir trikdė, ir kartu tai priėmiau kaip estetikos ir dvasios raiškos priemonę.  

Išties prarasti savo mylimąjį ir po to jį vėl pasigimdyti ir užsiauginti vien tam, kad užpildytum savo dvasinės tuštumos tarpeklį, atrodo, švelniai tariant, baugu. Manau, kad tai filmas apie sunkiai paaiškinamą vienatvę ir nemokėjimą susitaikyti su netektimi. Šiaip sunkus ir atšiaurus filmas, bet kartu jis tuo ir žavi. Didžiulis paplūdimys, dideli vėjai, smėlis, besiplaikstantys plaukai, namas ant polių prie jūros, apvirtusi ir surūdijusi valtis... Tai byloja apie nepaaiškinamą artumo ilgesį, sakytum, ieškome prarasto laiko, bet visi žinome, kad realybės neapgausi ir vis tiek liekame vieniši.

Filme pasirodo talentinga aktorė Ewa Green, kuri itin mėgsta filmuotis keistuose filmuose, šiame „Kino pavasaryje“ ji pasirodys dar viename filme, kurį artimiausiu metu ketinu pažiūrėti ir pasidalyti įspūdžiais. Šiaip aktorė turi savo juodas gilias akis, keistą ir išraiškingą tylėjimą ir šiaip atitinkamą išvaizdą būti paslaptingai ir nenuspėjamai. „Gimda“ – tai kartu ir simbolis, ir abejonė, ir nežinomybė. Kas išnyra iš jos, tos keistai tamsios gimdos, kokia siela turi ateiti į mūsų pasaulį, kad užsipildytų tuštumą, dar ją labiau praplečiant.

Kai kurie kadrai iš tikro šokiruoja. Motinos ir vaiko meilė. Ką ji jaučia? Ar ji nori pasimylėti su savo sūnumi? Prabėgomis kyla įtampa, bet ji pagrįsta abejonėmis ir tyla, todėl filmas ir yra subtilus, išraiškus, gilus, žodžiu, ne kiekvienam. Kitaip sakant, filmas ne pramogai, bet man savotiškai patiko pati mintis, ciklinis priežasčių ir pasekmių ratas, todėl rekomenduoju kinomanams.

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 48/100
IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela