Rodomi pranešimai su žymėmis Randy Quaid. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Randy Quaid. Rodyti visus pranešimus

2016 m. birželio 3 d., penktadienis

Filmas: "Vidurnakčio ekspresas" / "Midnight Express"




Sveiki, kino maniakai, 

Kalėjimo žmogų atpažinsi iš jo slengo – specifinių kalbos žodelių, kurie vis ką nors reiškia, ko mes negalime nė įtarti. Filmo „Vidurnakčio ekspresas“ (angl. Midnight Express) (1978) pavadinimas yra būtent iš to kalėjimo slengo, reiškiantis pabėgimą iš kalėjimo.

Tikriausiai kinomanai neleis sumeluoti to jausmo suvokimo, kai pažiūri seną labai gerą filmą ir norisi aplėkti visus pažįstamus kinomanus su šauksmu: Ar matėte?! Ne? Būtina pamatyti! Ir iš tikrųjų ši biografinė istorija nutiko turkų krašte, kai jaunas ir „nesugadintas“ studentas pasodinimas už narkotinių medžiagų pervežimą į turkų kalėjimą. Per ateinančius kalėjimo metus iš šio jauno ir gero žmogaus atimama viltis ir jis praranda žmogiškumą. Vienas pažįstamas pažiūrėjęs filmą paviršutiniškai nuteisė pagrindinį herojų, sakydamas, kad tokį vyrą reikėjo iškart už narkotikus sušaudyti, o ne į kalėjimą įmesti. Tai jo pozicija, tačiau filmas ne apie narkotikų pervežėją, o apie beprotišką 8 dešimtmečio turkų politiką ir teisėsaugą, nesigilinant į žmogiškumo ir teisingumo kriterijus. 

Filmas, tiesą sakant, mane labai nustebino ir paveikė. Nuostabiai išgaubta vilties praradimo istorija, istorinis ir politinis kontekstas, visa kalėjimo politika ir pagrindinio veikėjo kančios. Režisierius šį filmą statė pagal pagrindinio veikėjo memuarus, tačiau leido padaryti tam tikrų nekrypimų, vaizduojant kalėjimą, už kuriuos buvo kritikuotas. Nuostabiai pritrenkianti 1991 metais nuo ŽIV ir savižudybės mirusio aktoriaus Brad Davis vaidyba, tačiau „Oskarams“ buvo nominuotas ne jis, o antro plano aktorius John Hurt, atlikęs akiniuotą kalėjimo narkomaną. Tiesiog, ką čia ir besakyti apie šį filmą – tiesiog gera ir puikiai užsilaikiusi klasika, kurią drąsiai galima žiūrėti nūdienos žiūrovams ir mėgautis pačia istorija. Filmas prieš miegą palikęs itin ryškius įspūdžius, rekomenduoju kino gurmanams ir ne tik.

Mano įvertinimas: 9.5/10
IMDb: 7.7


Jūsų Maištinga Siela

2013 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Filmas: "Gojos vaiduokliai" / "Goja" / "Goya's Ghosts"




Sveiki, kino mylėtojai,

Filmas „Goja“ arba „Gojos vaiduokliai“ (Goya‘s Ghosts) (2006) yra dar viena kostiuminė drama, įterpta į audringus ir revoliucija užvaldytus laikus, kada Napoleonas Bonapartas ant kojų buvo sukėlęs visą Europą. Ispanija tais laikais buvo viena labiausiai pasišventusių šalių, kuri turėjo gilias inkvizicijos šaknis ir moksliškai yra sakoma, kad Ispanijoje nuo inkvizicijos nukentėjo daugiausiai žmonių, bet ten, kur ateina Bonapartas, naikinamos inkvizicijos ir baudžiava. Tokiais permainų laikais gyveno bene garsiausias Ispanų ir viso pasaulio dailininkas Goja.

Neapsirikite, šis filmas ne apie Goją, nors jis šiame filme ir yra, tačiau filme Goja nėra svarbiausia persona, čia svarbiausi jo vaiduokliai – tai dvi personos, nudegintos inkvizicijos ir revoliucijos. Šių vaiduoklių, praeinančių per Gojos gyvenimą, personažus įkūnija Natalie Portman ir Javer Bardem. Na, puikiai žinomi ir iš įvairiausių filmų atpažįstami aktoriai šįkart įsprausti į itin ankštus rūbus, dramatiškai blaškosi nuo bažnyčios iki revoliucijos, nuo kilmingo ir padoraus gyvenimo iki dienos šviesos nematančių kalėjimo sienų. Abu aktoriai nusipelno pagyrimo. Goją suvaidinęs S. Skarsgard nebuvo toks ryškus ir įdomus, jo vaidmuo tebuvo rėmai, blaškytis vaiduokliams.

Filmas jaudinantis, mane žavi kostiuminės dramos, inkvizicija, bažnyčios besaikė beprotybė ir žiaurumas. Ne, ne buvę kankinimai žavi, bet žavi filmai apie tai, apnuoginantys skaudžias žmonijai akimirkas. Nepavydėtina ir dramatiška herojų vystymo linija nėra banali, ji įvairi, neprisodrinta perdėtų mandagumo, meilės ar etiketo, kaip neretai būna tokio laikotarpio dramose. Visgi, kodėl Goja, jei jis nėra šio filmo didžioji dominantė? Matyt, kad per sudėtinga kalbėti apie patį Goją, galbūt, bet aišku tik vieną – filmo kūrėjams svarbiausia buvo parodyti, iš kur, iš kokio laikotarpio, aplinkos sėmėsi tapytojos vaizduotės ir galios. Juk tapytojo paveikslai neretai žiaurūs, pilni kankinimų, tačiau matant pasaulyje, kas vyksta su žmonėmis, neįmanoma tapyti ramunes ir tulpes, Gojai rūpėjo žmonės ir tai matome jo kūriniuose. Filmas puiki galimybė nukeliauti į anų laikų Ispaniją ir patiems pamatyti, tai ką daugiau ar mažiau regėjo legendinis Goja.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 52/100
IMDb: 6.9


Jūsų Maištinga Siela