Filmas: "Geri metai" / "A Good Year"

Sveiki, kino gerbėjai,

Filmas „Geri metai“ (A Good Year) (2006), (kurį režisavo „Svetimo“ ir „Prometėjo“ režisierius Ridley Scott, pastarasis nustebino savo netikėtu universalumu), mane patraukė savo ypatingų aktorių kombinacija. Na, nekiekviename filme pamatysi australą Russellą Crowe, prancūzę Marion Cotillar bei britę Abbie Cornish – tai yra išties įspūdingas dalykas. Nors pats filmo pavadinimas kaip ir jo turinys nieko nestebina, tikėjausi vasariškos ir paprastos juostos, nufilmuotos viename iš Prancūzijos vynuogynų, tačiau žiūrėjau, žiūrėjau ir pamaniau, kad filmas visgi daug įdomesnis negu buvo galima tikėtis iš anksto.

Sultinga romantinė drama su humoru, manau, tiks ir patiks daugeliui ne tik dėl auksinių aktorių kolektyvo, vykusios lengvos, bet nebanalios režisūros, bet ir todėl, kad tai vienas iš tų filmų su dvasia, mėgavimasis lengvu vynu, o vyno šiame filme tikrai netrūksta! Graži prancūziška aplinka leidžia gėrėtis vynuogių dvaro aplinka, niekada nesibaigiančia vasara bei personažais, jų beprotiškais poelgiais, kurie primena gal prieš gerus metus matytą kino juostą „Kartą Jemene“ apie lašišų veisimą sausoje šalyje – tuokart ir jausenos, ir idėjos labai panašiai kalbėjo kaip ir „Geri metai“. 

„Geri metai“ – tai pasakojimas apie gyvenimo pasimėgavimą, kuris yra neįmanomas be gyvenimiškų pokyčių, tokius kardinalius pokyčius gali priimti ne kiekvienas ambicingas ir tvirtas žmogus, kaip R. Crowe kuriamas personažas. Viena smagiausių scenų – tai įkritimas į gilų baseiną ir ilgas kapanojimasis, toks kartais atrodo ir žmogaus gyvenimas, užciklintas, nuobodus ir monotoniškas, pamirštant tai, kas norėta kažkada būti. Nepaprastai šiame filme gražiai atrodanti Marion Cotillard buvo nepriekaištinga, kaip ir Russellas Crowe, kurie ir flirtuoja, ir žaidžia tiek gyvenimu, tiek jausmais tam, kad iš to vėliau būtų pagamintas geras ir sodrus vynas t.y. šis filmas. Po filmo norėjosi atsidurti akmeningos Prancūzijos pietuose, gerti vyną didžiulėje dvaro pavėsinėje ir žiūrėti kaip tolumoje, už turėklų sirpsta vynuogių laukai ir žinoti, kad tai vienos gražiausių gyvenimo akimirkų, patys gražiausi ir geriausi metai.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mes. Tikime meile" / "W.E."

Sveiki visi,

Madonna stato filmą – tai tikriausiai didesnis altorius nei pats filmas ir jo turinys – (Mes. Tikime meile) (W.E.) (2011), kuris nusidriekė per visas šio filmo recenzijas. Daugelis nepagailėjo kandžių žodžių aktorei, dainininkei ir atlikėjai, tokių kaip – „tegul ji sau dainuoja, bet tik nebekuria filmų“. Toks kirtis Madonnai atėjo ne tik iš žiūrovų pusės, bet ir kino kritikų, kurie praktiškai sudarkė ir sumaišė su žemėmis. Šis filmas tapo visose rodytose šalyse komerciškai nesėkmingas...

...šitas liūdnas gaidas noriu nutraukti, kadangi pagirsiu šįkart „Madonnos filmą“, kitaip jo ir nepavadinsi. Pamirškime Madonną ir pažiūrėkime į filmą iš kitos pusės, kaip į meno kūrinį. Sakyčiau, kad filmas vykęs. Juosta labai stilinga, žaviai sunarplioti laikai, istoriškai svarbios britų karališkos figūros su dabartyje gyvenančia moterimi, kuri patiria santuokos krizę ir išgyvena analogiškas jausenas, kurias patyrė kažkada karaliaus Edvardo nekilminga mylimoji. Superiniai aktoriai! Smagu juostoje pamatyti Abbie Cornish, mano mėgstama britų aktorė iš „Septynių psichopatų“, „Deganti žvaigždė“, „Kendė“ ir kt. O ką jau pasakyti apie labai sužavėjusią Andrea Risebourough? Vyrams visgi šiame filme nelemta dominuoti, tad jų personažai, nors ir daug lemia moterų gyvenime, šis filmas visgi labiau moteriškas, kaip daugelis ir pabrėžia. Toli, labai toli tiek siužetu, tiek išraiškomis nuo filmo „Karalius kalba“. Šis filmas tarsi visai kita medalio pusė, paliečianti Anglijos monarchų XX amžiaus istoriją. 

Žavus muzikos garso takelis – smuikas ir violončelės, stilingai griežtas, bet kartu ir švelnus filmas. Filmo mintis labai aiški – ką tenka paaukoti vardan meilės? Kol visų akys krypsta į vyriją, kilmingą karalių, moteris tebūna tik prielipa, visa ko kalčiausia. Filmas svarsto aukų ir pasiaukojimo matą, dydžius ir visuomenės požiūrį į lyčių lygiateisiškumą ir moralės pamatus, o kartu vaizduoja šeimos griūtį šiuolaikinėje kultūroje. Iš pradžių filmas pasirodė per skystas, nes pernelyg daug šokinėjo laikuose, tačiau prie to greitai pripratau, tai tarsi durys, kurios nuolat veriamos iš XX amžiaus pirmos pusės į XX amžiaus pabaigą – pirmyn ir atgal. Šis pasivaikščiojimas buvo ganėtinai įtraukiantis. Nesutinku su daugelio nuomone, kad filmas nevykęs, jis vykęs ir su šiokia tokia dvasia.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 37/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela