Filmas: "Vartai į anapus" / "Down A Dark Hall"

Sveiki,

Artėjant Helovino šventei į kino teatrus plūsteli siaubo filmai ir tik nedaugelis iš jų taps tikrais siaubo kino klasikiniais pavyzdžiais. Nemanau, kad taip nutiks ir su vienu naujausiu siaubo filmu „Vartai į Anapus“ (angl. Down A Dark Hall) (2018), kuris, kaip jau įprasta, pasakoja apie nepataisomą blogiukę paauglę, kuri patenka į paslaptingą internatinę mokyklą, kad būtų išmuštruota ir taptų naudinga bei gera visuomenei...

Ir žinoma, tokioje gotiško stiliaus mokykloje atsiranda dar ir įvairių mistinių niuansų – kitos mergaitės, kurios vos pajudindavo rašiklius beregint tampa matematikos, dailės ir muzikos genijais, tad nesunku įsijausti į vaiduoklių prisodrintą aplinką, kur neklaužados tampa marionetėmis. Visgi istorija ganėtinai skurdi, trūksta išplėtoto ir įdomesnio pasakojimo, kadangi scenarijus labai skurdus, vienkryptis, pateikiantis tik vieną trileriui būdingą planą, nepaliekantis nei iliuzijų, nei provokacijos, vien paprasta ir gan nyki vaiduokliška istorija. Galėtume lyg ir gerėtis aktorių meistriškumu, ypač senokai bematyta ir tikrai potencialiai neišnaudota aktorė Uma Thurman, tačiau netgi ir ji atrodo čia beviltiškai įkritusi į stereotipais grįstą režisūrą, o jos personažas veikiau primena vienplanį pasakos blogąją burtininkę, nei iš tikrųjų blogą moterį, trokštančią, kad pasaulis prikeltų genijus – jos asmenybei ir biografijai tiesiog šiame filme nerasta vietos. Pagrindinė veikėja neatrodo irgi kažin kuo įdomi – sugedusi blogiukė mergaitė, kuri iš esmės nėra tokia bloga ir visi šie mistiniai dalykai atskleidžia, kad tai tebuvo sunkios paauglystės hormonų audros. Visumoje jos biografija nejaudina, neišplėtoti ir kitų antraeilių veikėjų paveikslai...

Apskritai tariant, filmas gražus vien tik dėl savo vizualinių ir techninių sprendimų, kadangi nesunku pajusti simpatiją senam ir gražiam pastatui, esama ir klasikinių siaubo filmui tinkančių ir veikiančių įvaizdžių, tačiau visumoje filmas negyvas, be kibirkšties, nesinori jo žiūrėti dar ir dar, ir net šiek tiek apsidžiaugiau, kad filmas neužtęstas, o tai, kai nėra stiprios režisūros, tokiam filmui tik dar vienas pliusas iš nedaugelių gerų dalykų. Visgi filmas labai vidutiniškas ir tinka nebent lengvam fonui per Heloviną.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb:5.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Palaidotas gyvas" / "Buried"

Sveiki visi,

Tęsiu ispaniško kino žiūrėjimus ir šįkart ispanų režisieriaus Rodrigo Cortes („Raudonų šviesų“ autorius) darbą – „Palaidotas gyvas“ (Buried) (2010 m.). Šis įtempto psichologinio trilerio filmas buvo užklydęs ir į Lietuvos kino teatrus. Viso labo filmui reikėjo filmuoti tik vieną aktorių – Ryan Reynolds, kuris tikriausiai kol kas sukūrė geriausią vaidmenį savo karjeroje. Na, filmas išties skiriasi nuo daugelio psichologinių trilerių, ypatingai savo erdve, ji iki minimalumo, nes visas filmas ir kova už išgyvenimą vyksta karste, o pašaliniai aktoriai, kurie nerodomi tėra balsas per mobilųjį telefoną. Šiaip nieko panašaus nesu matęs, nors idėja gan paprasta, tačiau jos nufilmavimas ir realizacija iš esmės papirko ne vieną kino kritiką.

Jeigu ieškoti alternatyvų, tai šis filmas puikiai susikalba su „127 valandomis“ – kova už išgyvenimą, kada lieki vienui vienas su savimi, baime ir mirtimi. O tas nuolatinis gulėjimas karste man priminė Umą Thurman nuskriaustąją nuotaką iš filmo „Nužudyti Bilą 2“, kai ji guli karste ir ranka bando išlaužti karsto lentas – jai pasisekė, kad karstas buvo necinkuotas. Labai lengva žaisti terorizmo kortomis, net ir ispanų režisierius kažkodėl artimųjų rytų gyventojus uždaro į šį vakuumą – kada liausimės juos vaizdavę visada kaip teroristus? Amerikietiškos pasaulėžiūros įtaka šiam režisieriui akivaizdi, nors scenarijaus jis ir nerašė. Na, bet jei teroristas, jei grėsmė, tai būtinai bus Irano ar Irako gyventojas, lyg ten kiekvienas trokštų Ameriką pakasti po Atlanto vandenynu, tad nenuostabu, kad senbuviai rytų emigrantai JAV laikomi pabaisomis.

O šiaip, grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad filmas pakankamai vykęs ir tik nusipezėjantis žmogus gali pasakyti, kad jis prastas – o paprasčiau, filmas gali patikti arba nepatikti, tačiau šis kūrinys tikrai nėra prastas, tad skonio reikalas, jeigu surizikuosite jį žiūrėti, tačiau, jei jus pagaus išgyvenimo azartas, tai prižadu, kad jūs tame karste patirsite nemažai įtampos ir emocijų kartu su pagrobtuoju. O šiaip pagal eigos planą – filmas nėra kažkuo labai jau netikėtas, viskas sudėliota pakankamai tvarkingai, nepateikiant didesnių emocijų evoliucijos atžvilgiu, žiūrint šią juostą, bet tai toli gražu nėra trūkumas. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Raudonos šviesos" / "Red Lights"

Sveiki,

Neseniai pro Lietuvos kino teatrus praūžė kino filmas „Raudonos šviesos“ (Red Lights) (2012 m.). Negalėjau atsispirti tokiai gražiai legendinių aktorių puokštei – Robert De Niro, Sigourney Weaver, Cillian Murph ir staigiai kylanti mega talentas Elizabeth Olsen. Taigi, ištisas sąrašas, mano galva, vidutiniame komerciniame filme su misticizmo prieskoniais atrodo nei itin įspūdingai, bet ir ne labai prastai. Viskas ir išlieka vidutiniuose rėmuose. Jei atvirai, filmas ganėtinai patiko, jis įtraukė mane į istoriją – pagaulus, komercinis su pakankama įtampa, sakytum, neblogas filmas, tačiau pasigedau originalumo iš paties siužeto, nes daugelis dalykų pasirodė ir vėl atgyventa, lyg tyčia kuriamas toks filmas, kurį žiūrovas žiūrėtų ir lyg orakulas jau žinotų filmo baigtį, akivaizdžius personažų numatytus žingsnius – nesuprantu, kam kurti vidutinybes, jei galima išties už mažesnį biudžetą pastatyti tikrai stipriu ir įtaigiu siužetu filmą.

Šiaip tikėjausi trilerio, o ne mistikos, nes prieš seansą taip ir nepasidomėjau apie ką filmas. Nustebau jau nuo pirmųjų seansų, kada atliekami dvasių kvietimai... Tai bene vienintelė staigmena, kurią gali lengvai susigandinti, perskaitęs filmo aprašymą. O visa kita, ganėtinai įdomu, bet iš pačių personažų ir istorijos didesnių netikėtumų nebesulauki. Primena įvairių kino filmų miksus, pvz. „Iliuzionistą“ ir „Keleiviai“ – toks mišinys nebeišskiria filmo iš gausybės kitų mistinių dramų ir kriminalų. Filmo giją bandoma vesti moksliškai, visada neigti personažais dvasių pasaulį, bet galiausiai pabaigoje prižeriama į akis, kad visgi taip nėra...

Šiaip toks darbas nėra nuobodus, vidutiniam žiūrovui turėti netgi labai tikti ir patikti. Tiesą sakant net man patiko, tačiau panarsčius, kodėl tas filmas patiko, randu daug minusų, tačiau rekomenduoju pažiūrėti patiems kokį puslengvesnį vakarą. 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 36/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela