Filmas: "Žmonos maištas" / "Potiche"

Sveiki,

F. Ozon filmų magija tokia įtraukianti ir poetiškai šmaikšti, kad nieko bendro ji neturi su realybe. Režisierius nesibaimina imtis įvairių žanrų, spausti aktorius ir padaryti gražų kičą, kurti tamsias dramas, nevengia ir komedijų. Viena iš jo sukurtų komedijų yra „Žmonos maištas“ (pranc. Potiche) (2010), kurioje pasirodo tikros prancūzų kino legendos – Catherine Deneuve ir Gerard Depardieu. Niekada nežiūrėčiau filmo vien tik dėl G. Dapardieu, nes jis man absoliučiai nevykęs aktorius, o štai šarmingoji C. Deneuve dar nuo „8 moterys“ laikų verčia žavėtis jos būvimu kadre.

Ar šis filmas pritrenkiantis? Ne. Ar šis filmas tinka bet kada ir bet kur? Ne. Visgi tai filmas komedija, stilingai pagal aštunto dešimtmečio nostalgiškas madas sukalta istorija apie moters gabumus daryti karjerą net sulaukus jau garbaus amžiaus. Tiesą sakant, filmas linksmas, stilingas, jame netrūksta režisieriui būdingos ironijos ir savito žiūros taško, tačiau viskas plaukė ir praplaukė kaip eilinė alkstančio kinomano užsklandėlė, o skrandis liko pustuštis. Visų pirma, siužetas apie žmoną karjeristę buvo vidutiniškai sukalta, filmas įtraukia, bet per jį ne gaila nubėgti pasidaryti kavos ar arbatos, nes nieko neprarasi, struktūriškai nuspėjama istorija, trūksta didesnės intrigos, nors viską dovanojame dėl neįnoringo komedijos žanro, bet... Komedijoms esu itin įnoringas, todėl galiu drąsiai teigti, kad tai toli gražu ne geriausias F. Ozono filmas ir toli gražu negeriausia jo komedija. Tiesiog neblogai praleistas laikas, bet kažkodėl manęs po filmo neapleido jausmas, kad geriau būčiau pasirinkęs niūrią dramą ir žiūrėjęs iki vidurnakčio.

Iš esmės filmas aktorių gerbėjams, kažin ko didelio nesitikėkite netgi ir po F. Ozon pavardės. Kadre, kaip ir „Žmonos maištas“ sufleruoja, dominuoja C. Deneuve vaidmuo ir jis jai labai tinka. Kaip ir daugelis homoseksualių režisierių (ir tas pats P. Almodovar) renkasi labiau vaizduoti moters gyvenimą nei vyro, tikriausiai taip išreikšdami savo moteriškąją prigimties pusę. Tai genialu, tačiau šis filmas ir lieka pramogai, ne daugiau.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vaikis" / "El Niño"

Sveiki,

Tiems, kuriems patinka ispanų kinas, vertėtų suklusti, nes neseniai pasirodė ispanų filmas „Vaikis“ (ispn. El Nino) (2014), kuris pelnė net keturias ispaniško „Oskaro“ „Gojos“ nominacijas. Seku „Gojos“ apdovanojimus ir, jeigu yra galimybė, visada stengiuosi ką nors pažiūrėti iš nominacijų ir dažniausiai tikrai netenka nusivilti. Su režisieriumi Daniel Monzon jau esu susipažinęs, žiūrėdamas jo filmą apie kalėjimo taisykles „Kamera 211“, todėl iš filmo „Vaikis“ išties tikėjausi nemažai, o ir „Gojos“ nominacijos buvo tas rodiklis, kad nusivilti neteks.

Visgi lyginant su filmu „Kamera 211“, kuris man buvo išties įtemptas ir nukaltas kaip iš plieno, filmas „Vaikis“ truputį pasirodė skystesnis. Čia rasite daugiau siužetinių linijų, pasakojimas atrodo truputį išdrikęs, nes istorija eina dviem frontais ir iš dalies primena filmą „Infiltruoti“, tačiau, žinoma, jam neprilygsta. Vėlgi tai kriminalinė drama su trilerio elementais apie narkotikų prekeivius tarp Ispanijos ir Maroko. Čia nestinga puikių egzotiškų vaizdų, pasiplaukiojimų tarp Gibraltaro sąsiaurio, neretai ekstremalių gaudynių, kurios tikrai patiks kokio nors „Kobra 11“ serialo gerbėjams. Vystoma keista meilės istorija, nevykėlio policininko istorija, kuriam vis praslysta narkotikų prekeiviai ir, žinoma, paties Vaikio istorija, noras smarkiai ir greitai pralobti, žaisti su likimu ir traukti draugų įklimpusius užpakalius, nejaučiant, kaip pats klimpsta į pavojus.

Filmas išties neblogas, turi savito cinkelio, aštrių vaizdų, gamtos ir kultūrinių niuansų. O ką jau kalbėti apie aktorių Luis Tosar, kuris buvo pagrindinis „vairas“ filme „Kamera 211“, šįkart atliko blankesnį vaidmenį, bet iš esmės jį labai mėgstu ir niekada juo nenusiviliu. Atradimas buvo Vaikelio vaidmens atlikėjas Jesus Castro, kuris atliko itin temperamentingą pašėlusį vaidmenį. Visumoje filmas nėra prastas, bet norėjosi labiau kondensuoto pasakojimo, meilės istorija nejaudino ir nelabai įtikino, o ir pasirodė truputį vietomis ištęsta, nors kartu netrūko sudėtingų ir įmantrių scenų, pvz., sraigtasparnio skendimas. Nepaisant šiokios tokios antipatijos, manau, filmas vis tiek geras ir jis daug kam turėtų patikti, juolab, kad buvo įtrauktas į „Kino pavasario“ repertuarą. 

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela