Filmas: "Žmonos maištas" / "Potiche"

Sveiki,

F. Ozon filmų magija tokia įtraukianti ir poetiškai šmaikšti, kad nieko bendro ji neturi su realybe. Režisierius nesibaimina imtis įvairių žanrų, spausti aktorius ir padaryti gražų kičą, kurti tamsias dramas, nevengia ir komedijų. Viena iš jo sukurtų komedijų yra „Žmonos maištas“ (pranc. Potiche) (2010), kurioje pasirodo tikros prancūzų kino legendos – Catherine Deneuve ir Gerard Depardieu. Niekada nežiūrėčiau filmo vien tik dėl G. Dapardieu, nes jis man absoliučiai nevykęs aktorius, o štai šarmingoji C. Deneuve dar nuo „8 moterys“ laikų verčia žavėtis jos būvimu kadre.

Ar šis filmas pritrenkiantis? Ne. Ar šis filmas tinka bet kada ir bet kur? Ne. Visgi tai filmas komedija, stilingai pagal aštunto dešimtmečio nostalgiškas madas sukalta istorija apie moters gabumus daryti karjerą net sulaukus jau garbaus amžiaus. Tiesą sakant, filmas linksmas, stilingas, jame netrūksta režisieriui būdingos ironijos ir savito žiūros taško, tačiau viskas plaukė ir praplaukė kaip eilinė alkstančio kinomano užsklandėlė, o skrandis liko pustuštis. Visų pirma, siužetas apie žmoną karjeristę buvo vidutiniškai sukalta, filmas įtraukia, bet per jį ne gaila nubėgti pasidaryti kavos ar arbatos, nes nieko neprarasi, struktūriškai nuspėjama istorija, trūksta didesnės intrigos, nors viską dovanojame dėl neįnoringo komedijos žanro, bet... Komedijoms esu itin įnoringas, todėl galiu drąsiai teigti, kad tai toli gražu ne geriausias F. Ozono filmas ir toli gražu negeriausia jo komedija. Tiesiog neblogai praleistas laikas, bet kažkodėl manęs po filmo neapleido jausmas, kad geriau būčiau pasirinkęs niūrią dramą ir žiūrėjęs iki vidurnakčio.

Iš esmės filmas aktorių gerbėjams, kažin ko didelio nesitikėkite netgi ir po F. Ozon pavardės. Kadre, kaip ir „Žmonos maištas“ sufleruoja, dominuoja C. Deneuve vaidmuo ir jis jai labai tinka. Kaip ir daugelis homoseksualių režisierių (ir tas pats P. Almodovar) renkasi labiau vaizduoti moters gyvenimą nei vyro, tikriausiai taip išreikšdami savo moteriškąją prigimties pusę. Tai genialu, tačiau šis filmas ir lieka pramogai, ne daugiau.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paryžius" / "Paris"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šiemet tikriausiai sumušiau filmų apie Paryžių žiūrėjimo skaičių. Štai dar viena gan vykusi juosta, kuri stačiai taip ir vadinasi „Paryžius“ (Paris) (2008), kuriame pasirodo patys ryškiausi tarptautinio mastu žinomi prancūzų kino aktoriai. Apie Paryžių yra sukurta begalės filmų, bet visi jie vienaip ar kitaip kalba apie žmonių santykius. Miestas neretai būna žmogaus liko dalis, šiame filme tai akivaizdžiai pademonstruota, kaip ir filme „Aš tave myliu, Paryžiau“ ar W. Alleno filme „Vidurnaktis Paryžiuje“ ir t.t.

Po vieną didžiausių Europos miestą klaidžioja daugybė žmonių su pačiais įvairiausiais likimais, kurie prasilenkia sankryžose, universitetuose, pasimato kavinėse. Šiame filme susieina kelios siužetinės linijos – istoriko simpatija studentei, brolio mirtina širdies liga ir nauja meilė atrasta turguje, afrikiečio emigracija į Prancūziją... šis filmas – tai stebėjimas pro langą ar balkoną į tuos žmones, kurie praeina pro šalį. Filmo patosas gan lengvas, čia nerasite taip meistriškai su įtampa surėdyto filmo kaip antai „Babelis“, nes vienaip ar kitaip visi filmai, kur pats Paryžius veikia kaip personažas, įgauna savaiminį lengvumą, kad ir kokius sudėtingus likimus bandytų papasakoti.

Puiki aktorių gausa, atpažįstami prancūzų aktoriai leido patirti tą puikų džiugesį, kada sutinki juos naujuose amplua. Kuo toliau, tuo labiau jaučiu, kad filmai apie šį miestą visi yra geri, tik kad jie vienaip ar kitaip pradeda kartotis savo idėjomis, belieka tik vis kiti režisieriai ir kitokios siužetinės aplinkybės. Ar tik kinas, kalbėdamas apie šį meilės miestą, kartais netampa vienspalvis ir monotoniškas? Kad Paryžius puikus ir nuostabus, tą tikriausiai visi žino, o šis filmas tik dar kartą patvirtina šią tiesą, tik kodėl pvz. Vilnius negalėtų būti lygiai toks pat stebuklingas ir kupinas likimų? Manding, Paryžius niekada nebus išnagrinėtas nuo A iki Z, nes miestai kinta, kinta ir kinas, todėl labai tikiuosi, kad dar išvysiu filmą apie Paryžių, bet visiškai kitokį, ne tokį intymiai turistinį, nes filmas labiau priminė gidą po paryžiečių likimus, kurie labai mažai kuo skiriasi nuo mūsų pačių likimų. Šiaip filmo labai ypatingu nepavadinčiau, tačiau jis neša šviežumo ir lengvumo poveikį, beveik kaip mėtos po sunkių ir įtemptų dramų. Tai filmas apie vėją, kuris draiko mus po miestus kaip rudeninius lapus, tuo jis ir žavus.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Policija" / "Polisse"

Sveiki visi,

Skubu pasidalyti įspūdžiais iš neseniai regėto filmo „Policija“ (Polisse) (2011 m.). Tai prancūzų filmas, už neoriginalaus pavadinimo slepiasi brandus vynas, štai taip galėčiau atsiliepti apie režisierės Maiwenn Le Besco filmą, kuriame ji pati (tarp kitko) ir vaidina. Pernai šis filmas gavo specialų žiūri Kanų kino festivalio šakelę. Šiemet Kanų filmų festivalis dejavo, kad neužderėjo moterų režisierių derlius ir praktiškai grobstėsi apdovanojimus režisierių vyrų filmai. Nežinau, ar režisūra labai vyriškas darbas, tačiau retkarčiais galima pagauti filmą įtariant režisavus moterį, bet šįkart nė už ką negalėčiau pasakyti, jog tai moters kūrinys. Visų pirma sudėtinga tematika – socialinės problemos ir vaikų teisėsaugos ir pasirūpinimo sistemos vaizdavimas labai jau įtaigiai atkartotas.

Iš pradžių filmo seanso metu buvau skeptiškai nusiteikęs, nes filmas man pasirodė perdėm per daug realistiškas, daug socialinės ir darboholinės atmosferos, chaoso, betvarkės, lyg žiūrėčiau kokius CSI kriminalistus, bet joje netrukus įžvelgiau prasmę ir meno kūrinį. Iš tikrųjų su visa darbo atmosfera labai susidraugauji, o herojai tampa tavo darbdaviais, o jų problemos – ir tavo problemos. Smagu stebėti ir darbą, ir kartu čia pat besivystančias pačių personažų gyvenimiškas problemas. Galiu pasakyti, kad filmas labai vykęs ir man labai patiko, paliko įspūdį dėl savo ne tik tematikos, bet ir realizmo. Pati istorija kurta pagal gyvenimą, tad filmas dar ir puikus būdas įsibrauti į tą gyvenimą ir į viską pažiūrėti kiek kitaip... Nustebino šiek tiek filmo pabaiga, netikėtas vienos herojės poelgis, bet mažytė „staigmena“ gal ir nieko, juolab, kad dabar į europietišką kiną yra atėjusi mada pabaigą tiesiog nutraukti pačioje įdomiausioje vietoje, paliekant žiūrovui pačiam ją sugalvoti. Daug paliesta personažų asmeninių gyvenimų, tačiau per visą filmą jie taip ir neišsprendžiami, tai tik atkarpinis momentalus pasakojimas iš socialinio gyvenimo, kuriame visi esame tokie patys – mylimi, nekenčiami, stiprūs ir lygiai tokie patys silpni. 

Be jokios abejonės filmas turi išvysti rimtesnio žiūrovo veidą, nusiteikite eiti kaip į darbą, žiūrėdami šį filmą, nes ir jūs kartu tapsite policininkais, kartu per pertraukas kirsit picą, apklausinėsit pedofilus, vaikus, liūdėsite, barsite, švęsite gimtadienius, įsimylėsite ir skirsitės...

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis:  74/100
IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela