Filmas: "Vaikinas iš gretimo namo" / "The Boy next door"

Sveiki,

Kad Jennifer Lopez yra ne iš piršto laužta aktorė, tą tikriausiai žino kiekvienas. Jau trečią dešimtmetį šalia muzikinės karjeros besusukiojanti ir filmavimo aikštelėje šioji itin pamėgo trilerio žanro vaidmenis. Filmas „Vaikinas iš gretimo namo“ (angl. The Boy next door) (2015) absoliučiai pritaikytas J. Lopez pasirodymui, kad net atrodo, kad jai specialiai ir buvo parašytas scenarijus, kad galėtų pasirodyti kine. Ir ką čia bepasakysi, J. Lopez žavi, jaunatviška, jausminga ir... seksuali.

Ką galima būtų pasakyti apie patį filmą? Deja, jis ne toks geras kaip J. Lopez ir tam yra net keletas priežasčių. Visų pirma, filmui pristigo idėjų – siužetinė linija pasirodė pernelyg siaura ir jau kažkur matyta: vieniša motina, patyrusi skyrybas, netikėtai leidžiasi suviliojama mokinuko, kuris vėliau ją terorizuoja neįtikėtinais būdais, kaip koks psichopatas, kaip vėliau paaiškės, toks jis ir yra. Daug šantažo, kuris bene vienintelis šio trilerio variklis, tačiau nuojauta žiūrovo neturėtų apgauti, nes viskas veda prie kraupiai laimingos pabaigos. Neįtikino manęs aktorius Ryan Guzman, nutaisęs seksualią šypseną ir iš visos savo povyzos aiškiai demonstruojantis, kad netinka jam šis mokinuko vaidmuo, juolab kad aktoriui trisdešimt metų, tačiau seksualus kūnas šalia J. Lopez paperka banalesnį žiūrovą.

Norėtųsi sakyti, kad tai trileris kaip trileris, tačiau jis toks nykus ir be išskirtinių unikalių režisūros ar siužetų atšakų, kad tiesiog galvoji, kad net 1990 metų vidutiniai trileriai buvo sukalami geriau nei „Vaikinas iš gretimo namo“. Be seksualių aktorių filme menkai kas įtikina, nes viskas atrodo gana daryta paskubomis, pigiai, laikantis klišinių trilerio žanrui būdingų marionetinių siūlų, kuriais tampomas nekantrus žiūrovas, tačiau trileris nieko įdomesnio negali pasiūlyti, o J. Lopez jau reikia traukti į pasaulinį turą su nauja programa, nėra kada zulinti nuobodžių vaidmenų.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 30/100

IMDb: 4.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Holograma karaliui" / "A Hologram for the King"

Sveiki, skaitytojai,

Tas klaikus pasakymas „su Tom Hanks blogų filmų nebūna“ tapo tokia kliše, kad net suka vidurius pagalvojus, jog ji iš tikrųjų veikia ir mane patį. Sakyčiau, su Tom Hanks nebūna tik komerciškai nesėkmingo filmo arba tokio, kuris nepasiektų eilinio lietuvio akių, tačiau vis tiek vieną kitą juostą esu linkęs pažiūrėti, juolab kad šis aktorius sukūręs tikrai ne vieną legendinę juostą. Filmas „Holograma karaliui“ (angl. A Hologram for the King) (2016) yra viena keistesnių ir įdomesnių komedijos ir dramos junginių, adaptuotų komerciniam kinui. 

Gerai, pradėkime nuo to, kad tai toli gražu nėra T. Hankso geriausias vaidmuo kine, toli gražu jis net neprilygsta geriausiems jo pasirodymams. Lygiai tą patį galima sakyti ir apie filmo visumą, kad tai vidutinis filmas, vidutiniam žiūrovui, tačiau dėl ko visgi verta žiūrėti? Ogi dėl pačios istorijos. Reiktų žinoti, kad tai visgi knygos ekranizacija, kuri ne itin patenkino kino kritikus. Man asmeniškai patiko pačios istorijos pateikimas: absurdiškas Sizifo metodas Artimuosiuose Rytuose. Pagrindinis herojus atvyko čia parodyti naujos holograminės įrangos karaliui, tačiau karalius niekaip nepasirodo. Iš pradžių galvojau: vaje, čia tikriausiai kažkoks mistinių elementų filmas. Po to galvoju: vaje, čia tikrai absurdo komedija. Po to galvojau: ne, tai tarsi filmas „Kartą Jemene“, tik kitoks variantas. Tačiau sapniška ir kone F. Kafkos pasiekta veikėjo būsena iš tikrųjų pradeda simboliškai intriguoti, tačiau beveik neapgauna laimingos šios istorijos pabaigos jausmas, nes tokio patoso filmas tiesiog negali pasibaigti nelaimingai, netgi veikėjui turint ant nugaros siaubingą auglį.

Visumoje filmas tikrai „smagiai žiūrisi“, čia rasite ir atseikėto humoro, ir saikingo dramatizmo, bei vis dar kine gyvastingą T. Hanksą, bet tikriausiai filmas žavi ta sapniškai absurdiška Vakarų ir Rytų rinkodaros ir „reikalų tvarkymo“ požiūriu ir kultūros susigrūmimas, iš ko rutuliojamos egzotiškame fone gana šmaikščios situacijos. Jeigu ši komedija man patiko, tai įsivaizduoju, kad knyga būtų patikusi dar labiau, nes, pripažinkime, kad retai pasitaiko nuostabių ekranizacijų, kad ir kaip bijotume lyginti skirtingas meno šakas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Savižudžių būrys" / "Suicide Squad"

Sveiki,

Populiaraus kino tendencijas galima užuosti iš tolo ir nieko čia naujo – klasikiniai kino „blogiukai“ tampa filmo herojais ir jiems bent iš dalies atleidžiama už visuose klasikiniuose variantuose pridarytas bėdas. Panašiu lankstu eina ir labiausiais šiais metais išreklamuotas filmas „Savižudžių būrys“ (angl. Suicide Squad) (2016), su kurio afišomis ir anonsais teko kovoti kaip su po miestus pasklidusiu virusu. Didelio biudžeto, menkoko turinio juosta apjungia „Supermeno“ ir „Betmano“ per paskutinį dešimtmetį kurtų serijų pasaulį ir pasakoja atskirą istoriją apie „Betmano“ priešus, kurie sukyla prieš naują blogį. 

Gerai, pasakysiu, kad man filmas patiko, nors jame aptikau visas tokiam kinui būdingas klišes, tačiau, pasirodo, scenarijus nėra jau toks blogas, kokiam buvau nusiteikęs. Taip, čia viskas vystoma pagal išankstinį komiksui būdingą įvykių gamą, tačiau šie herojai iš tikrųjų visa galvą šarmingesni už paniurėlį kaukėtąjį dėdę Betmeną – ir tai liūdna tiesa, kurią niekas taip ir neišsakė, kad Betmanui tiesiog trūksta šėlsmo ir įdomesnių charakterio bruožų. Jeigu dėl ko verta ir žiūrėti „Savižudžių būrį“, tai tikrai dėl šarmingų charakterių. Tebūnie jie konstruojami šabloniškai, teatrališkai, tačiau į juos įdomu žiūrėti, bet išvis įdomiausia – nauji žymių aktorių amplua, kaip jie mėgaujasi savo nuostabiais personažais. Didelių aplodismentų turėtų sulaukti „Tarzanas. Džiunglių legenda“ aktorė Margot Robbie, suvaidinusi Harley Quinn. Tikriausiai šį personažą pastebėjau ne aš vienas, nes jau kuriamas atskiras scenarijus būtent apie šį personažą, kuris tikriausiai prisidės prie bendros superherojų serijų platformos. Žinoma, puikiai atrodė ir J. Leto, tačiau, kad ir kaip bebūtų, kadrus valdė ir dėmesį traukė M. Robbie, kuri bene vienintelė iš manęs ir sulaukė didžiausio susižavėjimo.

Šiaip, manau, kritikai truputį persistengė nuvertindami šią juostą. Taip, ji tikrai nėra tobula, tačiau vien šarmas, vaizdo efektai ir charakteringųjų gauja daug ką atperka, kad net galima kuo puikiausiai pažiūrėti net nenorint, kad filmas pasibaigtų. 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 40/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela