Filmas: "Holograma karaliui" / "A Hologram for the King"

Sveiki, skaitytojai,

Tas klaikus pasakymas „su Tom Hanks blogų filmų nebūna“ tapo tokia kliše, kad net suka vidurius pagalvojus, jog ji iš tikrųjų veikia ir mane patį. Sakyčiau, su Tom Hanks nebūna tik komerciškai nesėkmingo filmo arba tokio, kuris nepasiektų eilinio lietuvio akių, tačiau vis tiek vieną kitą juostą esu linkęs pažiūrėti, juolab kad šis aktorius sukūręs tikrai ne vieną legendinę juostą. Filmas „Holograma karaliui“ (angl. A Hologram for the King) (2016) yra viena keistesnių ir įdomesnių komedijos ir dramos junginių, adaptuotų komerciniam kinui. 

Gerai, pradėkime nuo to, kad tai toli gražu nėra T. Hankso geriausias vaidmuo kine, toli gražu jis net neprilygsta geriausiems jo pasirodymams. Lygiai tą patį galima sakyti ir apie filmo visumą, kad tai vidutinis filmas, vidutiniam žiūrovui, tačiau dėl ko visgi verta žiūrėti? Ogi dėl pačios istorijos. Reiktų žinoti, kad tai visgi knygos ekranizacija, kuri ne itin patenkino kino kritikus. Man asmeniškai patiko pačios istorijos pateikimas: absurdiškas Sizifo metodas Artimuosiuose Rytuose. Pagrindinis herojus atvyko čia parodyti naujos holograminės įrangos karaliui, tačiau karalius niekaip nepasirodo. Iš pradžių galvojau: vaje, čia tikriausiai kažkoks mistinių elementų filmas. Po to galvoju: vaje, čia tikrai absurdo komedija. Po to galvojau: ne, tai tarsi filmas „Kartą Jemene“, tik kitoks variantas. Tačiau sapniška ir kone F. Kafkos pasiekta veikėjo būsena iš tikrųjų pradeda simboliškai intriguoti, tačiau beveik neapgauna laimingos šios istorijos pabaigos jausmas, nes tokio patoso filmas tiesiog negali pasibaigti nelaimingai, netgi veikėjui turint ant nugaros siaubingą auglį.

Visumoje filmas tikrai „smagiai žiūrisi“, čia rasite ir atseikėto humoro, ir saikingo dramatizmo, bei vis dar kine gyvastingą T. Hanksą, bet tikriausiai filmas žavi ta sapniškai absurdiška Vakarų ir Rytų rinkodaros ir „reikalų tvarkymo“ požiūriu ir kultūros susigrūmimas, iš ko rutuliojamos egzotiškame fone gana šmaikščios situacijos. Jeigu ši komedija man patiko, tai įsivaizduoju, kad knyga būtų patikusi dar labiau, nes, pripažinkime, kad retai pasitaiko nuostabių ekranizacijų, kad ir kaip bijotume lyginti skirtingas meno šakas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dvasių namai" / "The House of the Spirits"

Sveiki, 

Jau seniai ketinau pažiūrėti I. Allende romano ekranizaciją ir pagaliau pavyko! „Dvasių namai“ (angl. The House of the Spirits) (1993). Meryl Streep, kaip jau galite įspėti, buvo viena iš tų priežasčių, kodėl šį filmą buvo būtina pamatyti. Prieš daugiau nei dešimt metų esu skaitęs „Dvasių namus“ ir galiu pasakyti, kad tada knyga paliko nepaprastai didelį įspūdį, tokį, kad iki šios dienos menu magiško realizmo vaizdus. Nuostabi knyga, bet panašiai galiu pasakyti ir apie ekranizaciją.

Iš pradžių maniau, kad knygą gali ekranizuoti tik patys Lotynų amerikiečiais, nes šiaurės amerikiečiai tiesiog nesugebės perteikti atmosferos. Klydau. Tiesa, ekranizacija visgi nėra knyga, bet ji man labai patiko. Žinoma, didelis filmo pliusas yra aktorių kolektyvas, kuris stulbina savo žinomumo gausa. Meryl Streep kaip visada puiki. Winona Ryder – grožio įsikūnijimas, aš tiesiai šviesiai pasakysiu – aš esu ją įsimylėjęs! Antonio Banderes? Kas jo gali nemėgti? Ak. Glenn Close – nepakartojama kaip ir M. Streep, šitas jos „užsislaptintos“ senmergės lesbietės vaidmuo buvo tiesiog pritrenkiantis, o jau tos liūdesio akys, stotas. Iš tikrųjų ji šiame filme buvo kraupiai įdomi. Na, ir žinoma, Jeremy Irons – po „Lolitos“, maniau, kad greitai jo nebepamatysiu, bet jis sukūręs išties daug ir įdomių vaidmenų, ir tikiuosi, kad su juo dar susitiksiu, juolab kad dar laukia jo ir M. Streep filmas „Prancūzo leitenanto moterys“...

Kadras iš filmo "Dvasių namai".

„Dvasių namai“ patiko savo ilgu pasakojimu – pustrečios valandos istorija su mano mėgstamais aktoriais. Puiki istorija apie vienatvę ir meilę, apie švelnumą ir atsidavimą, apie prievartą ir Čilės istorinius, politinius vingius. Puikūs peizažai, atmosfera ir tiesiog filmui pavyko išlikti „dvasingam“, čia nepasigesi, jog kažko trūko, jis savaime pilna dvasios, gyvenimo ir šiek tiek magijos. Priekaištų neturiu, praleidau puikias valandas su sena gera kino juosta ir, kaip sakant, niekada nevėlu atrasti geras kino juostas.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela