Filmas: "Dramblio daina" / "Elephant Song"

Sveiki, 

Kad Xavier Dolan yra režisierius genijus, tam tikriausiai dėl to jokių klausimų nekyla, tačiau jį gana retai išvystame kaip aktorių kitų režisierių filmuose. Tokia proga pasitaikė pažiūrėti jo pasirodymą psichologėje dramoje „Dramblio daina“ (angl. Elephant Song) (2014). Filmas pasakoja apie psichikos sutrikimą turintį jaunuolį, kuris užsidaro ilgiems pokalbiams su įstaigos vadovu, o šis bando iš jaunuolio išgauti paslaptis dėl psichiatro dingimo. Tiesą sakant, filmo siužetas intriguoja nuo pat pradžių, intriguoja ir tie psichologiniai žaidimai, kuriuos diktuoja vaikiškai „genialus“ X. Dolan kuriamo veikėjo ūmus būdas, tačiau pats filmas čiuožė ir pračiuožė pro šalį.

Tiesą sakant, filmas ganėtinai vidutiniškas, kadangi nėra stipraus scenarijaus realizavimo. Galima, aišku, kaltinti aktorius, bet jie šiuo atveju „nė prie ko“, o štai visą nepavykusio filmo atsakomybę turėtų prisiimti Charles Biname, kuris į nagus gavo ganėtinai neblogą scenarijų apie sielos sužalotą vaikiną, kur jo dvasioje veriasi ištisos nevykusios šeimos paliktos stigmos. O kas iš viso to išėjo? Vienas pavykęs simbolis – dramblys, keletas gražių ir itin vykusių estetinių kadrų, perėjimų į emocinę atmintį, tačiau daug abejonių ir nepavykusių raiškos būdų pačiame psichiatrijos kabinete. Viso šio ne itin pavykusio filmo problema yra tame, kad režisierius nučiuožė estetiniu paviršiumi ir neužčiuopė tikrosios dramos, todėl filmas atrodo gražus ir iš serijos „prasmingas“, tačiau tai tik forma, tuštoki dialogai, kiautas, kuris slepia išsisėmusį turinį. 

Taip, filme gražiai pasirodė aktorių trio. Labiausiai norėčiau pagirti aktorę Catherine Keener, kuri yra nepasotinamo natūralumo ir puikios intuicijos aktorė, kuriai praktiškai nereikia stengtis būti kažkuo kitu, rodos, dirba be didesnių pastangų ir kiekvienas veido krustelėjimas – superinis. Štai X. Dolan vaidmuo kad ir ryškus, jis daugiau konstrukcinis, tokį padaryti gali ir vidutinio talento aktorius, todėl lyg ir nieko naujo jo dirvonuose. Filmas itin vidutiniškas, einantis daugiau į formas, tačiau be įdomesnių siužetinių vingių ir originalumo. Šiaip sau.

Mano įvertinimas: 5.5/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Geriausi matyti filmai per 2016 metus!

Sveiki,

Kaip ir kiekvienais metais mano kino derlius būna vaisingas, o buvę metai ne išimtis. Kadangi padariau įrašą apie geriausias perskaitytas knygas, būtų neteisinga, jeigu negalėčiau apibendrinti ir kino juostų. Kažko itin daug nepasakysiu, tik tiek, kad per visus 2016 metus pamačiau lygiai 199 filmus ir pateikiu sąrašą tų filmų, kurie man iki šiol yra palikę didžiulį įspūdį, o raudonai pažymėjau ypač patikusius, sukrėtusius arba laikytinus tiesiog šedevrais:

Andrejus Rubliovas

Hju Glaso legenda

Gentis

Mamytė

Kambarys

45 metai

Nežinomos šalies žvėrys

Grėsmingasis aštuonetas

Išbandymų diena

Jonvabalių kapas

Geriausias pasiūlymas

Didesni purslai

Omaras

Mustangės

Vyrai ir viščiukai

Klubas

Komuna

Avinai

Karas

Trumanas

Meilė ir malonė

Velnių salos karalius

Fechtuotojas

Tamsa

Vidurnakčio ekspresas

Įkalintasis

Eimi

Naujasis „Paradiso“ kino teatras

Niekas nenori nakties

Mano vardas Viktorija

Naktinis portjė

Taurių riteris

Kolonija

Bridžitos Džouns kūdikis

Andželos pelenai

Laukimas

Sauliaus sūnus

Žmogžudystės anatomija

Traukinys į Busaną

Tėvo vardu

Amadėjus

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Naktis be karūnos" / " A Royal Night Out"

Sveiki,

Yra filmų, kuriuos žiūriu dėl mados, todėl, kad negaliu peršokti balos, nesušlapęs kojų. Šįkart sušlapau kaip reikiant, pasirinkęs britų romantinę komediją „Naktis be karūnos“ (angl. A Royal Night Out) (2015), kuri pasakoja Antrojo pasaulinio karo pabaigos fiestą Londone. Į naktinį šurmulį pasileidžia tuokart dar visai jauniklės monarchės Elžbieta ir Margaret. 

Visą filmą žiūrėjau ir galvojau: ką pagalvotų tikroji Elžbieta matydama save tokią linksmą? Filmas absoliučiai toli nuo realybės ir skirtas labiau mėgėjiškai pramogai, nei rimtam ir užkietėjusiam gurmanui, o tuo labiau britiškos manarchijos gerbėjams. 

Scenarijus ganėtinai skystas ir iš jo neišvirsi jokio kisieliaus, kadangi juokingai romantinės scenos priminė pigias muilo operas. Tik šis filmas nė kiek nepigus, viskas tviska prabanga: aktoriai, kostiumai, masinės scenos, tačiau akivaizdu, jog toki prabanga tuštoka, o scenarijus erzinančiai nuobodus: Elžbieta po miestą vaikosi savo jaunėlę, kuri nusitašiusi patenka į tuometinį bordelį... Daug triukšmo dėl nieko, neįtikina net tuometiniai „blogiukai“, nes viską griauna komedijinis žanras. Daug absurdiškų situacijų, kurios turėjo prajuokinti žiūrovą, o išėjo nevykęs šou, kur nei juoktis, nei verkti. Neįtikino manęs nei aktoriai, nei jų personažai: viskas kryptingai šabloniška ir galvoju, kad Madonnos sukurtas „Mes tikime meile“ apie monarchus buvo nepalyginamai stipresnis filmas už šį dėmesio nevertą juostą, kurią galima tiesiog žiūrėti mezgant kojines ir šalikus: ir dėl fono, ir dėl to, kad nieko išskirtinio vis tiek nepamatysite.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela