2019 m. gegužės 22 d., trečiadienis
2019 m. gegužės 21 d., antradienis
Spektaklis: "Kas prieš mus" režisierius Jonas Vaitkus
Sveiki,
Neseniai
teko dar pernai Klaipėdos dramos teatre paruoštą režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklį „Kas prieš mus“. Pjesės autorius –
garsiausias šiuo metu Klaipėdos dramaturgas Gintaras Grajauskas.
Istorija
pasakoja apie realiai kažkada egzistavusią trumpą valstybę, kurią bandė valdyti
menininkai prie Viduržemio jūros, Kroatijoje (Fiumė miestas). Iš tikrųjų labai
gera pjesė ir medžiaga didingam spektakliui, kuris neapsiriboja asmeninėmis
smulkiomis problemomis, o trokšta apčiuopti realaus pasaulio vaizdinį,
dažniausiai absurdišką troškimą aprėpti ir pakeisti pasaulį pagal savo matymą. Iš
tikrųjų šis spektaklis apie didingą troškimą, kuris pavirsta nieku, nes
pritrūksta kompetencijų valdyti savo tautą racionalumu ir logika.
Senosios
Italijos ilgesys, noras gręžtis į Dantę, į muziką, okupuoto miesto naujasis
diktatorius skendi savo paties iliuzijose ir labiau rūpinasi menu nei valdymo
politika, vyro uniformos spalva, nei ištekliais ir iždu. Iš esmės spektaklyje
vaizduojama amžina priešprieša: menas, kultūra prieš politiką ir griežtą
racionalumą, valdingumas prieš estetiką ir meno laisvumą. Nesunku šio
spektaklio priešpriešas priskirti nūdienai, kai į politiką nukanka menininkai
(prisiminkime Valinsko partiją) ir tai buvo jų drugelių skrydis į liepsnas.
Dabar Ukraina turi aktorių prezidentą, nesunku įspėti, kad nieko gero iš to
nebus. Kitą vertus, kodėl menininkai iš esmės taurios ir puikios sielos žmonės
negali keisti pasaulio, o štai politiniu verslumu pasižymintys bei militaristiniai
revoliucionieriai gali? Tai irgi kitas klausimas, susijęs galgi net kiek su
archetipiniais dalykais, tokiais kaip vyriškumo klausimas, lyderystės jėga –
paskui ką eis eilinis vyras? Paskui menininką diktatorių, ar diktatorių, kuriam
reikia mūšio?
Daug
paralelių galima įžvelgti šiame spektaklyje, kuriame pagrindinį vaidmenį, kiek
primenantį Šekspyro Hamletą, Karalių Lyrą
ir kitus pasmerktuosius nesėkmei valdovus bei jų vidines priešpriešas su
valstybės valdymo klišėmis, atliko garsus aktorius Rolandas Kazlas. Ką ir bepridursi, jam šitas vaidmuo tiko ir... Ir scenografija
atrodė išties gera, įkvėpta renesanso ir senosios Antikos, kurioje vyksta
fašistinės Italijos eros maskaradas. Kultūrinių pergalių ir griuvėsių
sanklodoje vargšas valdovas vis dar ieško svajodamas kažin kokios tiesos,
tačiau viskam yra pasmerktas. Tas aišku jau nuo pirmųjų spektaklio minučių.
Po spektaklio
pasidarė šiek tiek liūdna. Ne dėl paties spektaklio, nes jis iš esmės geras, bet
dėl tos pačios banaliosios tiesos, kad kažkur spektaklyje radosi toji liūdna
tiesa, kad pasaulį gali valdyti tik tam tikro brutalaus vieno sukirpimo
valdininkai, fašistai, diktatoriai, prezidentai, o tas jautruolis, kultūros atstovas visada liks kažin kur paspirtas. Kitą
vertus, argi nėra didesnė tragedija, kai šalies vairo gviešiasi laukinio
liberalizmo ir laisvojo meno atstovas? Kaip ir kiekvienam menininkui,
skriejančiam į politinės tiesios iliuziją, lemta galiausiai sudegti kaip
drugeliui liepsnose. Bent jau šiame spektaklyje tai jau tikrai.
Jūsų
Maištinga Siela
Maištingos sielos kalendorius: šią dieną Clara Barton įkūrė Amerikos Raudonojo Kryžiaus padalinį
Sveiki,
Šią gegužės
21 dieną 1881 metais šešiasdešimtmetė amerikietė Clara Barton Amerikoje įkuria Raudonojo Kryžiaus organizaciją. Vos penkiolikos
ji tapo mokytoja ir įkūrė mokyklą, karo apsiausties metais ji kaip slaugė
tarnavo Europoje Prūsijos-Prancūzijos kare XIX amžiuje, taip pat turėjo
patirties JAV pilietiniame kare. Perėmusi europietišką Raudonojo Kryžiaus modelį,
ji įkūrė padalinį JAV ir šis sprendimas pakeitė iš esmės JAV visiems laikams.
Šiandien šiai organizacijai JAV tenka sureaguoti kas 8 minutes į piliečių
pagalbos šauksmą. Organizacija išgelbėjo milijonus gyvybių.
Jūsų
Maištinga Siela
2019 m. gegužės 20 d., pirmadienis
Šios dienos citata: Robert Menasse apie Europos Sąjungą, demokratiją ir šalies valdymo politiką
Sveiki,
Dažnas
nori duonos ir žaidimų, ypač dažnas lietuvis to trokšta iš Europos Sąjungos, nė
nesuvokdamas pamatinių šios Bendrijos veikimo principų. Netgi mano senelis
įsivaizduoja maždaug taip: reikia gražiai Briuselyje pasakyti, kad mums blogai,
ir europarlamentarai turi „parvežti“ problemos sprendimą – dažniausiai tai,
žinoma, yra pinigai. Juk mes ES šalis, mus reikia šelpti, kitaip koks tikslas „būti
Europoje“?
Literatūros ir meno korespondentas Marijus Gailius kalbina austrų rašytoją Robert Menasse, kuris neseniai
svečiavosi Lietuvoje ir pristatė savo romaną apie ES pavadinimu Sostinė. Šiame interviu nemažai
paprastų, bet esminių dalykų, kurie paneigia mūsų įsivaizduojamą Briuselio
veikimo aparatą. Taip jau yra, kad dažnas tvirčiausią nuomonę turi apie tuos
dalykus, kurių neišmano, tad pravartu euroskeptikams, nacionalistams ir tiems,
kurie sako, kad Lietuva parsidavė supuvusiems Vakarams ir Briuseliui,
paskaityti šį „sveiką“ interviu. Kadangi interviu „sveikas“, jo kaip tik šioji
žmonių grupė neskaitys. Juk niekas laisva valia nemėgsta griauti savo kvailų
įsitikinimų ir keisti pažiūrų, o tuo labiau pripažinti, kad klydo.
Visgi
Leonidas Donskis buvo teisus,
sakydamas, kad mums ES gyvybiškai svarbi kaip demokratijos rodiklis ir esminis
jos veikimo mechanizmas. Pažiūrėkite, kas nutinka toms mažosioms šalims, kurios
tik imituoja demokratiją ir nepriklauso ES? Baltarusija? Balkanai? Šalys, apie
kurias mažai ką žinome? Tų šalių žmogaus teisės formuojamos pagal griežtą
politikų nuostatą...
Aišku,
mes ilgimės botago, nes esame linkę pamiršti, kad labai lengva nacionaliniais „gerumais“
prisišaukti chaosą ir diktatūrą. Nesakau, kad Lietuva itin demokratiška, nes
demokratija apskritai netikiu, tačiau tikiu demokratijos iliuzija, tuo patogiu „laisvės“
modeliu, kada nesi tiek suveržtas kaip diktatoriaus režime, bet iš esmės
stimuliuoji iliuziją, kad gali kažką nulemti tuose rinkimuose, kad esi svarbus
savo šaliai ir ne vien tik mokesčių mokėtojas, tačiau mąstantis žmogus,
supranta šios sistemos dūmų uždangą... Bent jau turi (kol kas) žodžio laisvę,
gali į lovą pasikviesti kaimynę, pirkti pigesnes/brangesnes dešreles, savaitgalį
praleisti prie ežero, negavęs kilpos ant kaklo. Toji demokratijos iliuzija
patogi žmonėms ir patogi valdantiesiems. Nepameluosiu sakydamas, kad patogi ir
man, tad esu už Roberto Menasse Europos Bendrijos versiją.
Jūsų
Maištinga Siela
Maištingos sielos kalendorius: Šią dieną padaryta pirmoji teleskopu "Hubble" nuotrauka
Sveiki,
Šią
dieną, gegužės 20 d., kosmoso tyrėjai 1990 metais gavo pirmąją galingo
teleskopo „Hubble“ kosminę nuotrauką. Iš tikrųjų su „Hubble“ kosmoso tyrimą
galimą skaidyti istoriškai prieš „Hubble“ ir jau po. Vien šio teleskopo dėka
buvo parašyta dešimtimis tūkstančių tiriamųjų darbų, tai istorinis revoliucinis
prietaisas, iškeltas daugiau nei puse tūkstančių kilometrų, kad išeitų iš
atmosferos ir išvengtų optinio iškraipymo.
Tiesa,
prieš jus nuotraukoje ne pirmoji fotografija, nes pirmoji fotografija buvo
brokuota, teleskopas iškeltas prastai sufokusuotas ir negaudė tinkamos šviesos,
todėl fotografijos buvo neryškios. Tik 1993 metais šis netikslumas buvo
pašalintas ir nuo šiol fotografijos „Hubble“ yra tokios pat ryškios, kaip
šioji.
Jūsų
Maištinga Siela
2019 m. gegužės 19 d., sekmadienis
Maištingos sielos kalendorius: Į laisvę išleistas rašytojas Oscar Wild
Sveiki,
Šiandien,
gegužės 19 dieną, yra garsaus airių rašytojo Oscar Wild paleidimo iš kalėjimo diena. Tai nutiko 1897 metais, kai
garsus rašytojas buvo ilgą laiką kalinamas katorgos kalėjime už homoseksualumą.
1891 metais jis užmezgė santykius su jaunu aristokratu, kurio tėvas apkaltino
žymųjį aristokratų vakarėlių liūtą dorovės laužymo nuodėme. Netrukus rašytojas
buvo nuteistas už savo aistrą ir tai buvo jo šlovės pabaiga.
Išėjęs
iš kalėjimo rašytojas greitai persikėlė į Prancūziją, kur gyveno labai
skurdžiai, kol galiausiai 1900 metais mirė nuo meningito.
Jūsų
Maištinga Siela
Eurovision 2019 results table / Eurovizijos finalo balsavimo rezultatai, lentelė ir mano pamąstymai apie šį konkursą
Sveiki,
Vakar
įvyko 2019 metų Eurovizijos finalas. Sužinojome, kad laimėjo Nyderlandai su
jautria ir puikia daina. Gal ir turėčiau, kaip ir kasmet, kažką pakritikuoti,
pažarstyti ironijos, sarkazmo, kandžių epitetų atlikėjams, bet, žinote, nesinori.
Ir nebematau tikslo, nes iš esmės pakeičiau matymą.
Iš
tikrųjų manau, kad viskas buvo gerai. Netgi labai. Buvo gerų kūrinių, kuriuos
galbūt klausysiuosi, buvo gerų pasirodymų. Buvo Madonna. Buvo puikių emocijų...
Net nežinau, kodėl žiniasklaidos antraštės pas mus bando įskiepyti kažin kokį
kritinį mąstymą, bet išeina viena didžiulė šlykščių komentarų, replikų ir savo
bukumo demonstravimo kloaka, kurioje skęsta daugelis savimi nepatenkintų ir
irzlių tautiečių. Nenoriu būti viso to dalimi. Noriu tik pasidžiaugti puikiais
pasirodymais, kurie turėjo žinią – vieni geresnę, aktualesnę, kiti – asmeninę,
labiau lokalią, bet visiems mums puikiai atpažįstamą.
Kas lieka
per Euroviziją? Begalinis atsipalaidavimas. Nebesinori nei kritikuoti aprangos,
nei įvaizdžio, nei dar kažko... Tiesiog viską priimi besąlygiškai, nes
supranti, kad daugelis nesierzinančių, laidančių replikų dėl LGBT karnavalo,
arba, kad šviesiaplaukiams švedams atstovauja juodaodis, arba, kad prancūzui
šoko itin apkūni moteris... Visa tai juokinga, nes gyvenimas vienas didelis
pasirinkimas iš įvairovės. Šis konkursas yra savęs „pasimatavimas“. Permąstyk, kiek
per visą laidą pagalvojai pozityvių minčių apie dainą, atlikėjus ir apskritai kažką
pozityvaus, ir kiek pagalvojai negatyvių „kritiškų“ minčių? Dabar sudėk santykį
ir pamatysi, kuo tu iš tikrųjų gyveni – ar esi negatyvi pelė savo kampe, ar esi
tiesiog pasauliui atviras žmogus, priimantis save ir kitus. Ir tai neturi nieko
bendro su morale, kažkokiomis vertybėmis, apribojimais – tai tik tavo
įsitikinimų padarinys, kuris nieko tavęs neapsaugo, o tik įrėmina ir įkalina
kvailų įsitikinimų spąstuose. Kitaip sakant, šiemet Eurovizija, man net
nežinant, tapo mano dvasinės būklės testu.
Taigi.
Konkursu buvau patenkintas. Pasirodymais buvau patenkintas. Jurijumi buvau
patenkintas. Laimėtoju buvau patenkintas. Ir viskas buvo liuks.
Viena
labiausiai įsimintinų pasirodymų buvo Danos International pasirodymas. Toks gyvas,
paprastas, keliantis tą Love in the air
efektą. Staiga užsinorėjau būti toje salėje jai dainuojant šią dainą ir pabučiuoti
bet ką, kas sėdi šalia, nes... Juk šitaip gyventi gera, nei viskuo bjaurėtis!
Pasiklausykime ir pasižiūrėkime šios dainos:
Jūsų
Maištinga Siela
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)








