2019 m. gegužės 21 d., antradienis

Spektaklis: "Kas prieš mus" režisierius Jonas Vaitkus


Sveiki,

Neseniai teko dar pernai Klaipėdos dramos teatre paruoštą režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklį „Kas prieš mus“. Pjesės autorius – garsiausias šiuo metu Klaipėdos dramaturgas Gintaras Grajauskas.

Istorija pasakoja apie realiai kažkada egzistavusią trumpą valstybę, kurią bandė valdyti menininkai prie Viduržemio jūros, Kroatijoje (Fiumė miestas). Iš tikrųjų labai gera pjesė ir medžiaga didingam spektakliui, kuris neapsiriboja asmeninėmis smulkiomis problemomis, o trokšta apčiuopti realaus pasaulio vaizdinį, dažniausiai absurdišką troškimą aprėpti ir pakeisti pasaulį pagal savo matymą. Iš tikrųjų šis spektaklis apie didingą troškimą, kuris pavirsta nieku, nes pritrūksta kompetencijų valdyti savo tautą racionalumu ir logika.

Senosios Italijos ilgesys, noras gręžtis į Dantę, į muziką, okupuoto miesto naujasis diktatorius skendi savo paties iliuzijose ir labiau rūpinasi menu nei valdymo politika, vyro uniformos spalva, nei ištekliais ir iždu. Iš esmės spektaklyje vaizduojama amžina priešprieša: menas, kultūra prieš politiką ir griežtą racionalumą, valdingumas prieš estetiką ir meno laisvumą. Nesunku šio spektaklio priešpriešas priskirti nūdienai, kai į politiką nukanka menininkai (prisiminkime Valinsko partiją) ir tai buvo jų drugelių skrydis į liepsnas. Dabar Ukraina turi aktorių prezidentą, nesunku įspėti, kad nieko gero iš to nebus. Kitą vertus, kodėl menininkai iš esmės taurios ir puikios sielos žmonės negali keisti pasaulio, o štai politiniu verslumu pasižymintys bei militaristiniai revoliucionieriai gali? Tai irgi kitas klausimas, susijęs galgi net kiek su archetipiniais dalykais, tokiais kaip vyriškumo klausimas, lyderystės jėga – paskui ką eis eilinis vyras? Paskui menininką diktatorių, ar diktatorių, kuriam reikia mūšio?

Daug paralelių galima įžvelgti šiame spektaklyje, kuriame pagrindinį vaidmenį, kiek primenantį Šekspyro Hamletą, Karalių Lyrą ir kitus pasmerktuosius nesėkmei valdovus bei jų vidines priešpriešas su valstybės valdymo klišėmis, atliko garsus aktorius Rolandas Kazlas. Ką ir bepridursi, jam šitas vaidmuo tiko ir... Ir scenografija atrodė išties gera, įkvėpta renesanso ir senosios Antikos, kurioje vyksta fašistinės Italijos eros maskaradas. Kultūrinių pergalių ir griuvėsių sanklodoje vargšas valdovas vis dar ieško svajodamas kažin kokios tiesos, tačiau viskam yra pasmerktas. Tas aišku jau nuo pirmųjų spektaklio minučių.

Po spektaklio pasidarė šiek tiek liūdna. Ne dėl paties spektaklio, nes jis iš esmės geras, bet dėl tos pačios banaliosios tiesos, kad kažkur spektaklyje radosi toji liūdna tiesa, kad pasaulį gali valdyti tik tam tikro brutalaus vieno sukirpimo valdininkai, fašistai, diktatoriai, prezidentai, o tas jautruolis, kultūros atstovas visada liks kažin kur paspirtas. Kitą vertus, argi nėra didesnė tragedija, kai šalies vairo gviešiasi laukinio liberalizmo ir laisvojo meno atstovas? Kaip ir kiekvienam menininkui, skriejančiam į politinės tiesios iliuziją, lemta galiausiai sudegti kaip drugeliui liepsnose. Bent jau šiame spektaklyje tai jau tikrai.

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos kalendorius: šią dieną Clara Barton įkūrė Amerikos Raudonojo Kryžiaus padalinį


Sveiki,

Šią gegužės 21 dieną 1881 metais šešiasdešimtmetė amerikietė Clara Barton Amerikoje įkuria Raudonojo Kryžiaus organizaciją. Vos penkiolikos ji tapo mokytoja ir įkūrė mokyklą, karo apsiausties metais ji kaip slaugė tarnavo Europoje Prūsijos-Prancūzijos kare XIX amžiuje, taip pat turėjo patirties JAV pilietiniame kare. Perėmusi europietišką Raudonojo Kryžiaus modelį, ji įkūrė padalinį JAV ir šis sprendimas pakeitė iš esmės JAV visiems laikams. Šiandien šiai organizacijai JAV tenka sureaguoti kas 8 minutes į piliečių pagalbos šauksmą. Organizacija išgelbėjo milijonus gyvybių.

Jūsų Maištinga Siela

2019 m. gegužės 20 d., pirmadienis

Šios dienos citata: Robert Menasse apie Europos Sąjungą, demokratiją ir šalies valdymo politiką


Sveiki,

Dažnas nori duonos ir žaidimų, ypač dažnas lietuvis to trokšta iš Europos Sąjungos, nė nesuvokdamas pamatinių šios Bendrijos veikimo principų. Netgi mano senelis įsivaizduoja maždaug taip: reikia gražiai Briuselyje pasakyti, kad mums blogai, ir europarlamentarai turi „parvežti“ problemos sprendimą – dažniausiai tai, žinoma, yra pinigai. Juk mes ES šalis, mus reikia šelpti, kitaip koks tikslas „būti Europoje“?

Literatūros ir meno korespondentas Marijus Gailius kalbina austrų rašytoją Robert Menasse, kuris neseniai svečiavosi Lietuvoje ir pristatė savo romaną apie ES pavadinimu Sostinė. Šiame interviu nemažai paprastų, bet esminių dalykų, kurie paneigia mūsų įsivaizduojamą Briuselio veikimo aparatą. Taip jau yra, kad dažnas tvirčiausią nuomonę turi apie tuos dalykus, kurių neišmano, tad pravartu euroskeptikams, nacionalistams ir tiems, kurie sako, kad Lietuva parsidavė supuvusiems Vakarams ir Briuseliui, paskaityti šį „sveiką“ interviu. Kadangi interviu „sveikas“, jo kaip tik šioji žmonių grupė neskaitys. Juk niekas laisva valia nemėgsta griauti savo kvailų įsitikinimų ir keisti pažiūrų, o tuo labiau pripažinti, kad klydo.

Visgi Leonidas Donskis buvo teisus, sakydamas, kad mums ES gyvybiškai svarbi kaip demokratijos rodiklis ir esminis jos veikimo mechanizmas. Pažiūrėkite, kas nutinka toms mažosioms šalims, kurios tik imituoja demokratiją ir nepriklauso ES? Baltarusija? Balkanai? Šalys, apie kurias mažai ką žinome? Tų šalių žmogaus teisės formuojamos pagal griežtą politikų nuostatą...

Aišku, mes ilgimės botago, nes esame linkę pamiršti, kad labai lengva nacionaliniais „gerumais“ prisišaukti chaosą ir diktatūrą. Nesakau, kad Lietuva itin demokratiška, nes demokratija apskritai netikiu, tačiau tikiu demokratijos iliuzija, tuo patogiu „laisvės“ modeliu, kada nesi tiek suveržtas kaip diktatoriaus režime, bet iš esmės stimuliuoji iliuziją, kad gali kažką nulemti tuose rinkimuose, kad esi svarbus savo šaliai ir ne vien tik mokesčių mokėtojas, tačiau mąstantis žmogus, supranta šios sistemos dūmų uždangą... Bent jau turi (kol kas) žodžio laisvę, gali į lovą pasikviesti kaimynę, pirkti pigesnes/brangesnes dešreles, savaitgalį praleisti prie ežero, negavęs kilpos ant kaklo. Toji demokratijos iliuzija patogi žmonėms ir patogi valdantiesiems. Nepameluosiu sakydamas, kad patogi ir man, tad esu už Roberto Menasse Europos Bendrijos versiją.

Jūsų Maištinga Siela  

Maištingos sielos kalendorius: Šią dieną padaryta pirmoji teleskopu "Hubble" nuotrauka


Sveiki,

Šią dieną, gegužės 20 d., kosmoso tyrėjai 1990 metais gavo pirmąją galingo teleskopo „Hubble“ kosminę nuotrauką. Iš tikrųjų su „Hubble“ kosmoso tyrimą galimą skaidyti istoriškai prieš „Hubble“ ir jau po. Vien šio teleskopo dėka buvo parašyta dešimtimis tūkstančių tiriamųjų darbų, tai istorinis revoliucinis prietaisas, iškeltas daugiau nei puse tūkstančių kilometrų, kad išeitų iš atmosferos ir išvengtų optinio iškraipymo.

Tiesa, prieš jus nuotraukoje ne pirmoji fotografija, nes pirmoji fotografija buvo brokuota, teleskopas iškeltas prastai sufokusuotas ir negaudė tinkamos šviesos, todėl fotografijos buvo neryškios. Tik 1993 metais šis netikslumas buvo pašalintas ir nuo šiol fotografijos „Hubble“ yra tokios pat ryškios, kaip šioji.

Jūsų Maištinga Siela

2019 m. gegužės 19 d., sekmadienis

Maištingos sielos kalendorius: Į laisvę išleistas rašytojas Oscar Wild


Sveiki,

Šiandien, gegužės 19 dieną, yra garsaus airių rašytojo Oscar Wild paleidimo iš kalėjimo diena. Tai nutiko 1897 metais, kai garsus rašytojas buvo ilgą laiką kalinamas katorgos kalėjime už homoseksualumą. 1891 metais jis užmezgė santykius su jaunu aristokratu, kurio tėvas apkaltino žymųjį aristokratų vakarėlių liūtą dorovės laužymo nuodėme. Netrukus rašytojas buvo nuteistas už savo aistrą ir tai buvo jo šlovės pabaiga.

Išėjęs iš kalėjimo rašytojas greitai persikėlė į Prancūziją, kur gyveno labai skurdžiai, kol galiausiai 1900 metais mirė nuo meningito.

Jūsų Maištinga Siela

Eurovision 2019 results table / Eurovizijos finalo balsavimo rezultatai, lentelė ir mano pamąstymai apie šį konkursą


Sveiki,

Vakar įvyko 2019 metų Eurovizijos finalas. Sužinojome, kad laimėjo Nyderlandai su jautria ir puikia daina. Gal ir turėčiau, kaip ir kasmet, kažką pakritikuoti, pažarstyti ironijos, sarkazmo, kandžių epitetų atlikėjams, bet, žinote, nesinori. Ir nebematau tikslo, nes iš esmės pakeičiau matymą.

Iš tikrųjų manau, kad viskas buvo gerai. Netgi labai. Buvo gerų kūrinių, kuriuos galbūt klausysiuosi, buvo gerų pasirodymų. Buvo Madonna. Buvo puikių emocijų... Net nežinau, kodėl žiniasklaidos antraštės pas mus bando įskiepyti kažin kokį kritinį mąstymą, bet išeina viena didžiulė šlykščių komentarų, replikų ir savo bukumo demonstravimo kloaka, kurioje skęsta daugelis savimi nepatenkintų ir irzlių tautiečių. Nenoriu būti viso to dalimi. Noriu tik pasidžiaugti puikiais pasirodymais, kurie turėjo žinią – vieni geresnę, aktualesnę, kiti – asmeninę, labiau lokalią, bet visiems mums puikiai atpažįstamą.

Kas lieka per Euroviziją? Begalinis atsipalaidavimas. Nebesinori nei kritikuoti aprangos, nei įvaizdžio, nei dar kažko... Tiesiog viską priimi besąlygiškai, nes supranti, kad daugelis nesierzinančių, laidančių replikų dėl LGBT karnavalo, arba, kad šviesiaplaukiams švedams atstovauja juodaodis, arba, kad prancūzui šoko itin apkūni moteris... Visa tai juokinga, nes gyvenimas vienas didelis pasirinkimas iš įvairovės. Šis konkursas yra savęs „pasimatavimas“. Permąstyk, kiek per visą laidą pagalvojai pozityvių minčių apie dainą, atlikėjus ir apskritai kažką pozityvaus, ir kiek pagalvojai negatyvių „kritiškų“ minčių? Dabar sudėk santykį ir pamatysi, kuo tu iš tikrųjų gyveni – ar esi negatyvi pelė savo kampe, ar esi tiesiog pasauliui atviras žmogus, priimantis save ir kitus. Ir tai neturi nieko bendro su morale, kažkokiomis vertybėmis, apribojimais – tai tik tavo įsitikinimų padarinys, kuris nieko tavęs neapsaugo, o tik įrėmina ir įkalina kvailų įsitikinimų spąstuose. Kitaip sakant, šiemet Eurovizija, man net nežinant, tapo mano dvasinės būklės testu.

Taigi. Konkursu buvau patenkintas. Pasirodymais buvau patenkintas. Jurijumi buvau patenkintas. Laimėtoju buvau patenkintas. Ir viskas buvo liuks.

Viena labiausiai įsimintinų pasirodymų buvo Danos International pasirodymas. Toks gyvas, paprastas, keliantis tą Love in the air efektą. Staiga užsinorėjau būti toje salėje jai dainuojant šią dainą ir pabučiuoti bet ką, kas sėdi šalia, nes... Juk šitaip gyventi gera, nei viskuo bjaurėtis! Pasiklausykime ir pasižiūrėkime šios dainos:


Jūsų Maištinga Siela