Maištinga siela

2023 m. rugsėjo 11 d., pirmadienis

Filmas: "Paskutinė Demetros kelionė" / "The Last Voyage of the Demeter"

Sveiki,

Stokerio „Drakulos“ veikėjas yra vienas iš tų daugiausiai Holivude ekranizuojamų personažų. Tiesą sakant, kai kurios istorijos labai nutolusios nuo knygos. Režisieriai ir scenaristai visaip dar bando išpešti iš Drakulos komercinės sėkmės ir pripildyti kino sales siaubo, tik, kaip žinia, iš tų pastangų dažnai išeina ne siaubas, o nesusipratimas, parodijos, klišių kruša. Naujausią bandymą šiemet su Drakula mėgina ambicingas režisierius André Øvredal, kuriam kine yra pavykę sukelti šiurpuliukų. Jo režisuotas filmas „Skrodimas“ (2016), kiek mena atmintis, buvo gan neblogas vidutinių komercinių siaubo filmų kategorijoje, tad smalsumas vedė pasižiūrėti, ką naujo sukūrė kino kūrėjas.

Naujausias filmas vadinasi „Paskutinė Demetros kelionė“ (angl. The Last Voyage of the Demeter) (2023) pasakoja apie 1897 metus, kada dar mediniu senoviniu laivu iš Bulgarijos uostamiesčio Varnos išplaukia laivas Demetra. Nuo pat pradžių režisierius bando kurti XIX amžiaus kelionių atmosferą ir jam, tiesą sakant, neblogai pavyksta. Atrodo, jog projektas sulaukęs pakankamai finansavimo, kad galėtų užpildyti erdves kompiuterine grafika bei perteikti laikmečio kostiumus, dekoracijas, atmosferą. Laive, žinome, viskas vyksta pagal standartus. Ilgoje kelionėje iš Varnos į Londoną vyksta pirmiausia gyvūnų žudynės, vėliau ir pačių jūreivių, nes Drakulai, kuris keliauja toje dėžėje, reikia nuolat maitintis.

Tiesa, nesitikėkite gražaus ir romantizuoto bei hiperseksualaus vampyro, kokius galite matyti seriale „Vampyro dienoraštis“. Filmas laikosi Drakulo klasikinio įvaizdžio (prisimenant „Nosferatas“ nebyliojo kino išraiškas), tačiau šįkart kino kūrėjai Drakulą padarė dar labiau atnžmogiu, kone sukryžmino klasikinį Drakulą su ateivių pilkių išvaizda ir perteikė gerą monstriškumą. Visgi filmo techninė dalis ir raiškos yra stipriausia, ką kūrėjas „išspaudžia“, visgi pats siužetas primityvokas, nuspėjamas ir nelabai lieka intrigos, nes jau filmo pradžioje parodomos Demetros būsimos nuolaužos. Klausimas: ar pats Drakula išgyveno ir pateko į Londoną? Tiesą sakant, nelabai ir rūpi, nes iš esmės kuriant filmą XXI amžiuje norisi nevienkrypčio ir plokščio siužeto su mirčių statistiniu algoritmu, o kokio nors, kaip sako liaudis, „paturbinto“ siužeto, kuriame būtų kelios laiko linijos, nenuspėjamos kelionės laiku (mindfuck niuansų) ir to, ką galėtume pavadinti netikėtų istorijų vingiais. Būtent to šiam filmui labiausiai ir stigo. Tam tikra prasme, tradicija kine ne visada suveikia.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Voratinklis" / "Cobweb"

Sveiki,

Savaitgalį norėjosi ko nors išties paprasto ir nesudėtingo, todėl pažiūrėjau keletą abejotinos vertės siaubo filmų. Vienas iš tokių – „Voratinklis“ (angl. Cobweb) (2023), pasakojantis istoriją apie berniuką Piterį ir jo šeimą. Piteris gyvena savo kambaryje, griežtai prižiūrimas tėvų, tačiau vieną naktį jis išgirsta sienoje krebždesį, kol galiausiai sukviečia tėvus, tačiau tėvai visus košmarus priskiria Piterio lakiai fantazijai. Neatrodo Piteris laimingas ir mokykloje, kur jį persekioja klasės vaikai, o namuose tėvas ir mama taip pat stokoja jam meilės, todėl vieną naktį jis pradeda kalbėtis su sienoje gyvenančia būtybe ir netgi pasakoti apie savo jausmus...

Norėčiau apie šį filmą pasakyti ką nors gero, bet po peržiūros šauna tik viena mintis. Šis filmas turėjo idėją ir ją „įsūdė“ į įprastus režisūrinius rėmus. Imu galvoti, ar neverta tikėti, jog tuos standartinius siaubo filmus kuria ne režisieriai, o kažkoks dirbtinis intelektas, nes visi jie vieno kolorito ir visur tos pačios loginės klaidos. Iš vienos pusės siaubo čia lyg ir netrūksta, idėja gera, tačiau Piterio tėvai pavaizduoti kaip eiliniai psichopatai (nors jie tokie ir yra), tačiau negi nėra kitų raiškos būdų kaip medinė psichopatų šeimynėlė; mama lyg prarijusi kuolą, o tėvas vaikšto su tokia šypsena, lyg bandytų ištvirkinti visus rajono vaikus.

Pirmąją filmo pusę daugmaž laikyčiau pusėtina, nes vyksta trileris ir detektyvas, paslaptis už sienos, tačiau pasirodžius pabaisai, manding, iš tikrųjų situacija pradeda panašėti į siaubo parodiją. Daug metų už sienos gyvenęs monstras nesugebėjo kumščių išdaužti paprastutės gipskartoninės sienos, tačiau, ištrūkusi į laisvę, staiga vienu ypu nurauna fizinį pajėgumą turinčiam vaikėzui galvą? Kas per proporcijų neatitikimas? Arba finalinė berniuko ir pabaisos kova. Ką tik neįtikėtinu greičiu kaip voras lakiojusi ir visus iš eilės žudžiusi pabaisa neįveikia berniuko, kuris ją laiko tiesiog už kaltūną primenančių plaukų ir dar spėja išsiropoti iš duobės? Žodžiu, ką aš noriu pasakyti? Jeigu užsimerksite ir šio filmo visiškai neanalizuosite (aš jau nebemoku, nes tai liga) gal ir visai gerai susižiūrės, tačiau akivaizdžios loginės spragos, atsiradusios dėl komercinio klišinio pataikavimo žiūrovui, šį filmą tiesiog gniuždo, lyg jis būtų skirtas nekraupinti, o šešiamečiams „tvarkingai“ pagąsdinti.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

2023 m. rugsėjo 9 d., šeštadienis

Latvijas himna – Dievs, svēti Latviju! (Vārdus) / Latvijos himnas – Dieve, laimink Latviją! (Žodžiai)

Sveiki,

Turėjau nuojautos, kad šiandien FIBA čempionate lietuviai nusileis latvių krepšininkams. Neretai latviams pavyksta nugalėti lietuvius aikštelėje, tad ir jų pergalės himnas skamba tikriausiai ne vienuose namuose. Prisiminiau, kad kažkada buvau pakvaišęs dėl Latvijos nacionalinio himno, niūniuodavau tą melodiją universitete, o dabar, tokią dieną, belieka vėl prisiminti.