Akvilina Cicėnaitė: Akvilinos Cicėnaitės rekomenduojamų knygų sąrašas #VilniusSkaito

 

Kelionė: Estija, Tartu - ką galima pamatyti Tartu mieste? Nuotraukos, įspūdžiai ir komentarai

 

Sveiki,

Taip jau nutiko, kad visai neseniai teko pabuvoti Estijos antrame pagal dydį mieste Tartu, kurio universiteto reitingas yra labai aukštas. Apskritai tai jaunas miestas, nes jame gyvena daug studentų, ne tik estų, bet ir jaunuolių iš viso pasaulio. Tartu tądien buvo gan tvanku ir karšta, tačiau miestas labai žalias, o universiteto miestelio fakultetai įsidėstę įvairiose vietose (kai kas centre, prie rotušės aikštės, o kai kurie pastatai miškinguose Tartu parkuose). Lyginant su Lietuva, Tartu gan skiriasi, nes nustebino Tartu parkai – dideli ir stori ąžuolai atvėsino ir paslėpė aitrius saulės spindulius. Vaikščiodamas po centrą ir parką galvojau, kaip ištisą šimtmetį šioje neįtikėtinai gaivinančioje ir ramioje vietoje mokosi ir vaikšto studentai.

Tiesa, šiemet 2024 metais Tartu yra ir Europos kultūros sostinė, todėl čia turėtų vykti itin daug renginių, tačiau darbo dieną nelabai tos kultūros matėsi, tik papuošta rotušė. Matyt, kaip jau įprasta su Kultūros sostinės renginiais, visgi didieji renginiai vyksta savaitgaliais arba vakarais.

Miesto architektūra įvairi, nuo skandinaviškojo klasicizmo primenančių mūrinių pastatų, kuriuose dažniausiai įsikūrę Tartu universiteto fakultetai, iki triaukščių medinukų, „įaugusių“ į modernių pastatų virtinę. Būtent nustebino spalvotai dažytų medinių pastatų gausa, kurie man priminė Lietuvos mažesniųjų miestų architektūrą, pavyzdžiui, Telšius ir Plungę. Na ir aišku, dėl ko lietuviai dažniausiai vyksta į Tartu? Ogi dėl AHHAA mokslo centro muziejaus, kuris toks vienintelis Pabaltyje. Čia išties yra ką veikti netgi suaugusiems, kurie domisi mokslo technologijomis, nebijo išbandyti ir šiek tiek ekstremalių dalykų. Nors centre daug jaunimo ir netgi visai vaikų, pats daug ką kaip vaikas išbandžiau ir patyriau.

Dalijuosi toliau fotoreportažu ir komentarais.

Man kiek keistokas derinys, bet įdomus. Tartu galima pamatyti Oscar Wild ir Eduard Wild skulptūras. Šie Wildai buvo iš dalies amžininkai, Eduarda kiek jaunesnis, svarbus Estijos veikėjas, tačiau jiedu niekada nebuvo susitikę, tad kažkas dėl bendros pavardės sumąstė tokią meno idėją. O kodėl ne?

Tartu vienas pirmųjų Pabaltyje pradėjo rodyti kiną.

Man asmeniškai tie sutvarkyti ir dailūs Tartu mediniai namai labai patinka.

Švedų veikėjas Johan Skytte (1577-1645) yra itin reikšmingas estam ir Tartu gyventojams, būtent jis ir įkūrė Tartu universitetą, vieną seniausių mokslo židinių Pabaltyje. Jam ir skirtas paminklas viename iš universiteto kiemelių.

Tartu neįprastai daug ąžuolų. Teikia nepaprastos ramybės. Visgi juk tai ypatingas medis.

Čia matote Tartu katalikų katedrą, kuri vietinių vadinama Tartu toonkirk. Ji laikoma viena didžiausių mūrinių bažnyčių šiaurės Baltijoje, tiesa, dalis yra neišlikusi. Ji tokia didelė, kad dalis bažnyčios rekonstruota ir jame veikia Tartu universiteto muziejus, o griuvėsiai tvarkingai sutvarkyti. Sakoma, kad nuo viršaus atsiveria visas nepakartojamas tartu vaizdinys.

Žymus estų tautos poetas ir estų poezijos modernintojas Kristian Jaak Peterson (1801-1822), tikriausiai lietuvių atitiktų Maironį, bet, deja, vyras nugyveno viso labo 21 metus ir mirė nuo tuberkuliozės. Jis gimė Rygoje ir mirė Rygoje, tačiau išsilavinimą įgavo Tartu universitete ir kūrė estiškai. Nors buvo gavęs finansavimą studijoms, bet iki Tartu turėjo eiti pėsčiomis, nes neturėjo už ką čionai atvykti, todėl paminkle jis pavaizduotas su kelionės lazdele.

Paminklas svarbiam vokiečių kilmės mokslininkui Karl Ernst von Baer (1792-1876).

Studentų tiltas. Tradicija per jį perbėgti ar pereiti nekvėpuojant, mintyse kartojant savo troškimą ir norą. Gali būti, kad tai turistams sukurta tradicija pramogų dėlei. Tiesa, kitoje pusėje lotyniškai pašlovinta tinginystė. Senas studentų juokelis.

Besibučiuojanti porelė – rotušės širdyje esantis fontanas, tiesa, labai gražus ir patrauklus.

Vaizdas nuo studentinio tilto nuo kalvos į tartu senamiestį.

Jūsų Maištinga Siela

Suomija: įdomūs faktai apie Suomiją, kelionė į Helsinkį, įdomybės apie Skandinaviją

 

Sveiki, keliautojai, skaitytojai, smalsieji,

Pridedu įdomumo dėlei įdomių faktų apie Suomiją, vieną pažangiausių ir visuomeniškai laimingiausių šalių pasaulyje. Kai kurie faktai tikrai bus žinomi, kai kurie pamiršti ir negirdėti. Dalijuosi.

1. Suomija žinoma kaip „Tūkstančio ežerų žemė“, tačiau iš tikrųjų ji gali pasigirti daugiau nei 180 000 ežerų, todėl ji yra viena iš tankiausių ežero šalių pasaulyje.

2. Suomijos švietimo sistema garsėja savo meistriškumu ir nuolat užima aukščiausią vietą pasaulyje dėl aukštos kokybės ir įtraukaus požiūrio.

3. Suomijoje gyvena čiabuviai samių žmonės, esantys šiauriniuose šalies regionuose ir turi savitą kultūrą ir kalbą.

4. Suomiška „sisu“ sąvoka įkūnija atsparumą, ryžtą ir atkaklumą nelaimių akivaizdoje, atspindinčią tautinį charakterį ir dvasią.

5. Suomijos sostinė Helsinkis yra vienas šalčiausių sostinių pasaulyje, tačiau taip pat žinomas dėl savo gyvybingos kultūros scenos, modernios architektūros ir gražios krantinės.

6. Remiantis Pasaulio laimės statistika, Suomija nuosekliai vertinama kaip viena laimingiausių pasaulio šalių, priskiriama tokioms veiksniams kaip socialinė parama, laisvė ir pasitikėjimas valdžia.

7. Suomiškos pirties tradicija siekia tūkstančius metų ir yra neatsiejama suomių kultūros dalis, šalyje pirčių yra daugiau nei 3 milijonai, apytikriai po vieną dviem žmonėms.

8. Suomija yra viena iš labiausiai miškingų šalių Europoje, apie 75 % jos žemės ploto užima miškai, kas, aišku, suteikia galimybes poilsiui ir plėtotis miškininkystės pramonei.

9. Suomių kalba yra finougrų kalbų šeimos dalis ir yra žinoma dėl sudėtingos gramatikos ir unikalios garso sistemos, įskaitant balsių harmoniją.

10. Suomija buvo pirmoji šalis pasaulyje 1906 m. suteikusi moterims visas politines teises, įskaitant teisę balsuoti ir kandidatuoti į rinkimus.

11. Suomijos salynas, sudarytas iš tūkstančių salų palei Baltijos jūros pakrantę, siūlo kvapą gniaužiantį gamtos grožį ir galimybes šokinėti salomis, plaukti baidarėmis.

12. Suomijos nacionalinis epas Kalevala, sudarytas Elias Lönnrot XIX a., yra epinės poezijos rinkinys, įkvėpęs suomių literatūrą, muziką ir meną.

13. Suomija turi stiprią dizaino ir inovacijų tradiciją, o tokie ikoniški prekių ženklai kaip „Marimekko“, „Iittala“ ir „Nokia“ įgijo tarptautinį pripažinimą už savo produktus.

14. Vidurnakčio saulės reiškinys pasireiškia Suomijos Laplandijoje vasaros mėnesiais, kur saulė išlieka matoma 24 valandas per parą dėl geografinės padėties netoli Arkties poliarinio rato.

15. Suomija turi turtingą žiemos sporto tradiciją, įskaitant slidinėjimą, ledo ritulį ir šuolius su slidėmis, o Suomijos sportininkai dažnai puikuojasi tarptautinėse varžybose.

16. Suomiška sąvoka „kalsarikänit“ reiškia atsipalaidavimą namuose su apatiniais ir mėgavimąsi vien gėrimu, atspindinčiu suomišką paprastumo ir pasitenkinimo vertę.

17. Suomijoje gyvena vietiniai suomių karelų žmonės, kurių kultūra, kalba ir tradicijos atliko svarbų vaidmenį formuojant suomių tapatybę.

Maištinga Siela

"Auksinis protas": dešimtojo sezono "Auksinio proto" nugalėtojas Sigitas Ivinskas

 

Sveiki,

Žinote, su kuo man asocijuosi „Auksinis protas“? Ogi su ilgais ir tamsiais penktadienio žiemos vakarais. Mėgstu šį metą ir šią laidą. Tai tikriausiai vienintelė laida, kurią kažkaip stengiuosi pažiūrėti ir nuolat stebiu, jeigu pavyksta. Kitko nuosekliai per televiziją nelabai ir žiūriu, nes turinys manęs netenkina.

Taigi vakar, gegužės 31 dieną, buvo parodyta nufilmuota finalinė dešimto sezono „Auksinio proto“ dalis. Paaiškėjo, jog jubiliejinio sezono nugalėtoju tapo ekonomistas Sigitas Ivinskas, už kurį sirgo nemaža žiūrovų dalis. Finale antrąją vietą užėmė prieš kelerius metus laimėjusi Severija Šavelienė. Tiesa, pats neturėjau kokio nors ryškaus favorito, mane domino labiau, ar aš pats atsakyčiau į vieną ar kitą klausimą, ir galiu pasakyti, kad klausimų buvo visokiausių. Buvo ir itin nereikalaujančių pastangų, į kuriuos galima atsakyti nė nežinant, pavyzdžiui, kaip aktorė pakeisdavo balsą, įgarsindavusi „Snieguolė ir septynis nykštukus“? Išsiimdavo dantis. Sunkiausi klausimai tikriausiai buvo žodžių grandinėlės, prie kurių klupo beveik visi dalyviai, nes ne visos žodžių prasmės aiškios ir žinomos. Bet kokiu atveju, „Auksinis protas“ smagi pramoga ir džiaugiamės už Sigitą Ivinską, kuris laimėjo 15 tūkstančių eurų prizą.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Vânia Fernandes – Senhora do Mar [žodžiai / lyrics / palavras] anTUNiA cover

Sveiki,

Šią dainą klausausi jau kokį 15 metų! Su pertraukomis, nes ją pamirštu ir vėlei iš naujo atrandu, nes tai viena mano mėgstamiausių „Eurovizijos“ dainų. Šiaip Portugalijos nelaikau itin sėkminga eurovizine šalimi, nors jai per pastarąjį dešimtmetį ir pavyko laimėti, bet dažnai jos siunčiamų kūrinių nesuprantu, nes jie pernelyg keisti ir nepaklausomi, tačiau yra ir išimčių. Be šiųmetės portugalės, man labiausiai patinka 2008 metais pasirodžiusi Vânia Fernandes daina „Senhora do Mar“, su kuria ji laimėjo nacionalinę dainų atranką. Pati atlikėja, kuriai šiandien jau 38 m., gimė 1985 metų rugsėjo 25 dieną Madeiroje. Ji net turi lietuvišką Vikipedijos įrašą! Su šia daina ji sėkmingai pateko į „Eurovizijos“ finalą ir ten užėmė 13 vietą.

Išraiškingas balsas ir portugališki ritmai, aprėpiantis jūrų uosto ir vandenynų platybes – štai ką man primena šios ilgesingos baladės skambesys. Tarsi lėktum kaip albatrosas aplink senovinius portugalų laivus, kurie plaukia į tolimus kraštus, o jūra jiems maloninga arba negailestinga. Džiazo atlikėja geba dainuoti skirtingais žanras, tačiau mane nustebino visiškai netikėtas 2017 metų portugalų vyrų instrumentinės grupės anTUNiA atlikimas su balalaikomis (ar kaip jie vadina tuos instrumentus?). Tai taip egzotiška ir išraiškinga, kad nebūčiau pagalvojęs, kad man apskritai gali patikti toks atlikimas, tačiau patinka ir netgi labai. Šiandien siūlau pasiklausyti abiejų kūrinių versijų.

Vabios Fernandes versija

anTUNiA versija

[Palavras / žodžiai / lyrics]

Vânia Fernandes – Senhora do Mar

Senhora do Mar

Ante vós me tendes caída

Quem vem tirar meia da vida e da paz

Desta mesa, desta casa perdidas

Amor que é de ti

Senhora do Mar

Ante vós minha alma está vazia

Quem vem chamar a si o que é meu

Oh mar alto, trás p'ra mim...

Amor meu sem fim

Ai negras águas

Ondas de mágoas

Gelaram o meu fogo no olhar

(Senhora do Mar)

Ele não torna a navegar

E ninguém vos vê chorar

Senhora do Mar

Quem vem tirar meia da vida e da paz

Desta mesa, desta casa perdidas

Amor que é de ti

Ai negras águas

Ondas de mágoas

Gelaram o meu fogo no olhar

(Senhora do Mar)

Vida sem sal, rezas em vão

Deixai seu coração

Bater junto a mim

Ai negras águas

Ondas de mágoas

Gelaram o meu fogo no olhar

(Senhora do Mar)

Ele não torna a navegar

E ninguém vos vê chorar

Senhora do Mar

Maištinga Siela

Fotografiska Tallinn magazine #5 2024: Toomas Volkmann (Elis Jurkatam)

 

Sveiki,

Drąsūs tie estai, kai pagalvoji... Nors ko norėti, jie visada buvo progresyvesni, nes protestantai ir mažiau tikintys dogmomis. Nemokamas kelte iš Talino į Švediją dalijamas žurnalas Fotografiska Tallinn magazine apie estų fotografiją džiugina šiek tiek surūgusias ir apgirtusias lietuvių akis. Tikiu, kad ne vienas tokį šmurkštelėjo į kišenę ar rankinę, kad galėtų piktintis užsidarę kajutėje arba parvežti kaip pasipiktinimo reliktą namiškiams. Bus ir tokių, kurie tiesiog džiaugsis. Dalijuosi vienu atviresniu straipsniu iš leidinio, kuriame apie Toomas Volkmann fotografiją.

Maištinga Siela

Fotografiska Tallinn magazine 2024: Berliiniin! Margit Aasmäe (estų fotografija)