Sveiki,
„Kvailybės vidus yra subtilus ir skaidrus
kaip laumžirgio sparnas, ji spindi inteligencijos įveika.“ Clément
Rosset
Man labai patiko ši prancūzo filosofo mintis, kad grynoji
tikrovė (idiotizmas) yra nepaprastai paprasta, grakšti ir nekvestionuojama
(kaip laumžirgio sparnas), o jos egzistencinis akivaizdumas yra toks stiprus,
kad jis paverčia bejėgiais visus proto ir intelektualinius bandymus ją
paaiškinti, pakeisti ar įveikti. Cituojama kvailybė yra ne proto trūkumas, o
egzistencijos faktas, kurio pranašumas pasireiškia intelekto nesugebėjimu jam
priskirti gilesnės prasmės ar paaiškinti jo atsitiktinumo. Kitą vertus, pagal
Byung-Chul Han, būtent kvailumas trikdo sistemą, išveda iš jos ribų, nes kvailybė
kaip idiotizmas nepavaldus psichopolitikos dėsniams.
Clément Rosset
gimė 1939metais Paryžiuje. Jo biografija nėra pažymėta dramatiškais posūkiais,
bet jo intelektualinė aplinka buvo privilegijuota. Studijavo Paryžiaus École
Normale Supérieure (ENS), vienoje prestižiškiausių Prancūzijos aukštųjų
mokyklų, kur susidūrė su tokiais žymiais mąstytojais kaip Louis Althusser ir
Jacques Lacan. Šis išsilavinimas suformavo jo griežtą, bet nepriklausomą
požiūrį į filosofiją, nors vėliau Rosset sąmoningai atsiribojo nuo Paryžiaus
akademinio elito ir jo madų, pasirinkdamas gyventi ir dirbti Nicos
universitete. Jis visą gyvenimą išlaikė santykinai atsiskyrusio mąstytojo
reputaciją, kuris vengė plačiai paplitusios filosofinės grandilokvencijos.
Rosset'o filosofinis požiūris pasižymėjo radikaliu
realizmo ir antihumanizmo palaikymu. Jam filosofija turėjo tarnauti vienam
tikslui: grynosios tikrovės (pranc. le réel) priėmimui. Ši tikrovė yra
neapdorota, be paaiškinimų ar „antrininkų“ (double), ji yra idiotiška
(idiotie), pradine žodžio prasme – unikali, nepakartojama ir nepakeičiama. Šis
tikrovės paprastumas kelia egzistencinį siaubą daugumai žmonių, todėl jie
pasitelkia iliuzijas, mitus, ar metafiziką – visa tai Rosset vadino
„antrininkais“ – kad pabėgtų nuo nepakeliamo realaus pasaulio atsitiktinumo.
Rosset'ui filosofas yra tas, kuris pakelia tikrovės nepagražintą akivaizdumą.
Pagrindinės Rosset'o idėjos sukasi apie keturias
sąvokas: tikrovė (le réel), antrininkas (le double), idiotizmas (l'idiotie) ir
džiaugsmas (l'allégresse). Anot jo, tikrovė yra vienintelė ir neaprašoma, o bet
koks bandymas ją aprašyti ar paaiškinti sukuria jos antrininką, iliuzinį
pabėgimą. Šis grynas, neapdorotas tikrovės faktas yra idiotiškas (paprastas ir
be priežasties), ir jo priėmimas veda prie džiaugsmo – būsenos, kurią
pasiekiame, kai mūsų troškimai pagaliau sutampa su tikrove, nebereikalaujant iš
jos daugiau prasmės. Rosset'as buvo stipriai paveiktas tokių mąstytojų kaip
Arthur Schopenhauer (ypač jo požiūrio į valią ir kančią) ir Friedrich Nietzsche
(ypač idėjos apie amor fati – meilę likimui).
Tarp jo svarbiausių darbų, kuriais išplėtojo šias
idėjas, yra „Traktatas apie idiotizmą“ (Le Réel. Traité de l'idiotie,
1978), kuriame Rosset išsamiai aprašo tikrovę kaip „be antrininko“ ir gina jos
idiotišką prigimtį. Kitas reikšmingas veikalas yra „Tikrovė ir jos antrininkas“
(Le Réel et son double, 1976), kuriame jis nagrinėja žmonijos polinkį kurti
iliuzijas. Jo rašymo stilius yra lakoniškas, elegantiškas ir literatūrinis,
dažnai naudojantis pavyzdžius iš meno, muzikos ir kasdienio gyvenimo, kad
paaiškintų savo idėjas. Jis išsiskyrė tuo, kad sugebėjo paversti pesimistines
ir niūrias egzistencines tiesas beveik džiaugsmingomis.
Rosset'o indėlis į filosofiją yra jo griežta opozicija
bet kokiam idealizmui, transcendencijai ar paaiškinimui. Jis kvietė atsisakyti
iliuzijų apie gilesnę prasmę ar išganymą ir priimti pasaulį tokį, koks jis yra:
atsitiktinį, vienintelį ir absurdišką. Šis radikalus priėmimas – tai
neatsiejama filosofinės elegancijos forma, kurioje kvailybė (neapdorota
tikrovė), aprašyta kaip „subtili ir skaidri kaip laumžirgio sparnas“, tampa ne
proto trūkumu, o pati aukščiausia ir sunkiausiai pripažįstama tikrovės savybė.
Rosset mirė 2018 metais, palikdamas unikalų palikimą Prancūzijos ir pasaulio
filosofijoje.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą