Sveiki, skaitytojai,
Kol sužiūriu visas „Vienuoles“, „Anabeles“ ir „Išvarymus“,
pametu iš tikrųjų šių vienu su kitu persipynusių filmų sąsajas ir galus. Kita vertus,
gal ir neverta visko taip studijuoti, filmus galima žiūrėti ir pavienius,
nekvaršinant sau galvos. Be jokios abejonės, mano viena mėgstamesnių frančizių
iš šios serijų yra „Išvarymas“. Naujausia, jau ketvirtoji dalis, vadinasi „Išvarymas
4: Paskutinės apeigos“ (angl. The Conjuring: Last Rites)
(2025) ir ją režisavo trečiosios dalies tas pats režisierius Michael Chaves. Tiesą
sakant, pirmosios dalies, kuri pasirodė 2013, net nelabai ir pamenu, bet tai
buvo šioks toks įvykis siaubo kino rinkoje, kada dokumentuota istorija sulaukė
tiek daug triukšmo ir įvertinimų. Puikiai prisimenu antrąją dalį, kuri,
sakyčiau, tebėra mano mėgstamiausia iš visų keturių, o dar kaip tik neseniai
pamačiau ir mini dokumentinį serialą apie tikrai egzistuojančią Janet Hodgson
apsėdimą.
Pradėsiu iš toli, nes man pačiam įdomu, kad visos
keturios dalys sukurtos remiantis tikromis asmenybėmis ir jų neįprastai
gąsdinančia veikla. Taip, Edas ir Lorraine Warrenai (angl. Ed and Lorraine
Warren), kuriuos suvaidino aktoriai Vera Farmiga ir Patrick Wilson, yra realiai
egzistavę asmenys, kurie pagarsėjo kaip paranormalių reiškinių tyrėjai ir
demonologai. Jie įkūrė Naujosios Anglijos psichinių tyrimų draugiją (angl. New
England Society for Psychic Research, NESPR) ir teigė tyrę daugiau nei 10
000 atvejų. Jų geriausiai žinomos bylos, tokios kaip Peronų šeimos
persekiojimas (pavaizduotas „Išvaryme“ 2013 m.) ir Enfildo poltergeistas
(pavaizduotas „Išvaryme 2“ 2016 m.), sudaro pagrindą filmų frančizei „Išvarymo
visata“. Ketvirtoji pagrindinės serijos dalis „Išvarymas: Paskutinės apeigos“ remiasi
Smurlų persekiojimo atveju (angl. Smurl haunting case). Nors Warrenai tvirtino,
kad jų patirtos demoninės apsėdimo bylos buvo tikros, jau nuo pat pradžių buvo
daug abejonių, o skeptikai ir kritikai dažnai kaltino juos apgaule bei teigė,
kad jų patirtys nebuvo tokios pripažintos kaip vaizduojama filmuose. Filmas
„Paskutinės apeigos“ buvo sukurtas kaip emocingas atsisveikinimas su Warrenų
pora.
Filmo centre – paslaptingas senovinis veidrodis, kuris
siejasi su pagrindine veikėja Lorraine. Ji, būdama jauna, vos netenka kūdikio
dėl šito apsėsto veidrodžio, bet galiausiai tas prakeiksmas pasiekia ją ir jos
jau užaugusią dukrą po kelių dešimtmečių (maždaug 1986 metais). Vėl matytas
pasakojimo braižas: šeimoje ištikusi didelė krizė, Edas dėl silpnos širdies
negali dirbti stresinio darbo, todėl šeima sustabdžiusi savo veiklą, bet kai
istorija ima persekioti jų atžalą, Edui ir Lorreinei nebėra kur trauktis ir jie
vėl vyksta į Pensilvanijos miestelį, kuriame viename iš namų ne tik vaidenasi,
bet poltergeistas nori nužudyti 8 asmenų šeimą...
Daugiau ne kažin ką atskleisiu, bet šis filmas man
pasirodė apie Edo ir Lorreinos senatvėjimą, susitaikymą su savo ribotumu. Daug
niūraus ir rūpestingo tono, nes Lorreinai ir Edui atrodo, kad jų dukra dar vis
per maža, todėl visomis išgalėmis nori ją apsaugoti, tačiau dukra jau sugeba
priiminėti savarankiškus sprendimus, jos rankos jau paprašė naujas veikėjas
Tonis, kuris nori patikti ir įtikti būsimam uošviui Edui. Iš esmės filmas apie
dukters paleidimą, antrosios bambagyslės nutraukimą, todėl čia patogu
inkorporuoti praeities įvykius su prakeiktu veidrodžiu.
Nepasakyčiau, kad filmas prastas, netgi, sakyčiau, kad
labai pavykęs. Scenarijus neskubus, tačiau baisių ir kraupių įvykių ilgai
laukti nereikia, nes jie jau eina nuo pat ketvirtosios dalies pradžios. Ketvirtoji
dalis, kaip ir antroji, sakyčiau, turi autentišką medžiagą, filmo struktūra,
nors ir klasikinė, bet vis tiek viskas atlikta profesionaliai, palaikomas
pakankamai racionalus pagrindinių veikėjų psichologinis ir motyvacinis tonas, nepanašu,
kaip būna prastuose siaubo filmuose, atsibodę šablonai ir schemos, neretai priartėjusios
prie absurdo ar net parodijos. Šiaip frančizės pirmojo etapo pabaigą vertinu
gana pozityviai, tai savo žanrinę nišą pateisinantis siaubo filmas, kuris retą
kurį labai nuvils.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 54/100
IMDb: 6.3
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą