Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Paleistuvė“ (Tart) (2001 m.).
Žiūrėjau šį filmą ir prisiminiau, kad labai seniai visgi esu jį matęs per
televizorių, tačiau tai buvo taip seniai, kad teko viską išgyventi iš naujo. Filmą
laikyčiau vidutiniška drama, kuri disponuoja jaunimu ir bando parodyti jaunimo
problemas – pirmasis seksas, pritapimas, populiarumas, narkotikai, draugystė. Iš
esmės, tai filmas, kuris bent man neparodė nieko naujo to, ko nebūčiau matęs
kituose filmuose apie jaunimą. Kažkuo net šiek tiek man „susirišo“ su kitu,
šiek tiek stipresniu filmu – „Prozako karta“.
Na, filmo pavadinimas išties iššaukiantis, gal dėl to sustojau ir
pagalvojau – šunys matė, pažiūrėsiu. Ir pažiūrėjau. Po seanso taip ir
nesupratau – ar praturtėjau kažkuo, ar šiaip „prastūmiau“ laiką, nes iš dramos
beveik nieko neliko, herojai irgi kažkaip nei jaudino, nei per daug sudomino, o
juk filmo braižas pasirinktas jaudinti. Čia siužetas taip pat toks
vidutiniškas, moralas dar vidutiniškesnis ir viskas man išliko tokiame nieko
neišsiskiriančiame lygyje, kad tiesiog taip ir tegaliu lengvabūdiškai kaip
tikra paleistuvė atsiliepti apie
filmą – šiaip sau. Galvoju, kad filmas aktualus arba paauglių tėveliams arba patiems
paaugliams, kurie mėgsta viskuo, kas pavojinga eksperimentuoti. Neįžvelgiau praktiškai
jokios meninės vertės, o jos lyg ir nereikėjo, nes filmas, ir taip aišku, kokiu
tikslu ir kokiai auditorijai sukurtas. Kino gurmanas pasakysiu atvirai – next movie, o šiaip mažiau
besidomintiems kinu – kodėl gi ne?
Jūsų Maištinga Siela,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą