Sveiki visi,
Šiandien trumpai noriu pristatyti kino filmą „Pikokas“ (Peacock)
(2010 m.). Taigi pirmas pilnametražis Michael Lander‘io vaidybinis filmas,
kuris mus nukelia į Pikoko miestelį, kuriame susiduriame su žmogumi, kuris turi
dvi tapatybes – vyras, kuris eina į darbą, dirba banke ir t.t. ir moteriškoji
Ema, namų šeimininkė. Iš tikrųjų režisierius užsimojo pavaizduoti sutrikusį
žmogaus psichologiją, susidvejinusi asmenybė, kuri neigia ir teigia. Iš pradžių
filmas baugino, nes pagavau trilerinio pobūdžio įtampą su įtempta psichologijos
gija, tačiau tenka pripažinti, kad bent manęs filmas neišlaikė, nes prasidėjo
absurdas...
Didžiausias absurdas yra tai, kad aplinkiniai ignoruoja
sutrikusį vyrą ir ale nepastebi jo susigūžimo ir beprotystės požymių. O viso
absurdo karalius – tai negi niekas nemato, kad Ema – tai tas pats užsislaptinęs
vyras! Taip, filmas užgauna ypač jautrius ir itin sudėtingus žmogaus
psichologijos ir elgesio mechanizmus, tačiau pati situacija, pats Pikokas man
pasirodė nelabai įtikinantis. Žinoma, viską lyg ir kompensuoja puikūs trys
pagrindiniai aktoriai: Cillian Murphy, Ellen Page, Susan Sarandon, kurie įkūnijo
įdomius personažus. Iš esmės kažko man šiame filme trūko, o gal kažko buvo per
daug, viską norėta pateikti labai sudėtingai ir įtemptai, aiškiai bandyta
artikuliuoti, motyvuoti personažus, bet kažkas kažkur, mano galva, prasilenkia
su realybe...
Filmas nedisponuoja transseksualumo tematika, kaip galbūt
man iš pradžių pasirodė, veikia bando analizuoti žmogaus psichiką, tačiau
nejučia filmas primine „Transamerika“, kuris be jokios abejonės buvo daug
geresnis ir stipresnis filmas už „Pikoką“. Štai jums turiu rimto filmo pavyzdį,
kuris bent jau man neužpildė savasties ir išjautimo.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą