Sveiki visi,
Pernai „Kino pavasaryje“ pasirodė mažai kam pastebėtas kino filmas „Poetės
dienoraščiai“ (Poll) (The Poll Diaries) (2010 m.), kurį kažkodėl be proto
norėjau pamatyti, nes buvau gavęs gerų atsiliepimų. Tai va, dabar gavau progą
jį pamatyti ir įvertinti pats. Tai vokiečių režisieriaus Chris Kraus filmas,
nufilmuotas Estijos pajūryje, ir ši istorija pasakoja vokiečių poetės Odos von
Siering tam tikrą gyvenimo etapą, kai ji buvo dar tik paauglė. Iš tiesų
veiksmas vyksta Estijos pajūryje 1914 – aisiais metais. Taigi biografinė drama
su išties keistais personažais, jų pomėgiais ir pan.
Iš esmės rimto filmo mėgėjai pastebės, kad filmas yra daugiasluoksnis ir
daugiakryptis. Čia pasakojama jaunos poetės meilės istorija tarp esto anarchisto,
kuris slepiasi namų palėpėje, čia taip pat pasakojamas istorinis kontekstas,
kuris, sakyčiau, gal net įdomesnis už pačią meilės istoriją – praėjusio amžiaus
pradžia Estijoje, pakrantėje gyvena estai, rusai ir vokiečiai, ir visi „turi“
sugyventi. Įdomus požiūriai, tautybės ir filosofijos susidūrimai. Bene įdomiausias
personažas – tai Odos tėvas, kuris atlieka itin grubius medicininius bandymus,
skrodžia ir pjausto atgabentus estų anarchistų lavonus – toks kraugeriškas
personažas, dvelkia nacistiniu žiaurumu, net sunku patikėti, kad viskas vyko iš
tikrųjų.
Aišku, filme viskas lyg ir vyksta kiek kitaip nei gyvenime. Man asmeniškai
labiausiai bene patiko jūroje ant polių pastatytas namas, Estijos jūra,
saulėlydžiai – labai estetiška. Filmas dažniausiai vaizduoja auksinius vakarus,
todėl filmo spalvos tokios ryškios, auksinės – išties labai gražiai nufilmuota
juosta, su gamtos peizažais, vietomis kai kas priminė lietuvių partizanų
persekiojimus. Galiu pasakyti, kad istorija jausminga, pakankamai įdomi, tačiau
negaliu pasakyti, kad mane labai sujaudino... Buvo verta pamatyti šį darbą,
kuriam režisierius ruošėsi net 15 metų, bet labai ypatingo įspūdžio nepaliko. Juosta
išties pavadinčiau moteriška, kadangi filmas fokusuojasi ties mėginimu
atskleisti moterų, ypač jaunosios Odos dvasinį gyvenimą ir, manau pavyko, nes
trylikametė išties buvo pavaizduota labai brandi, atsiskyrusi, užsidariusi savo
pasaulyje, tyli ir kartu pakankamai šaltakraujiška, nes galėjo be skrupulų pjaustyti
prie tėvo kates, domėtis mirtimi ir gyvenimu.
Daugiau apie filmą rasite paspaudę ČIA.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą