2013 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Filmas: "Laimingi kartu" / "Happy Together"




Sveiki, kino mylėtojai,

Vienas mano mėgstamiausių rytų kino režisierių yra Kar Wai Wong, sukūręs tokius nuostabius filmus kaip „Meilės laukimas“ ir „Mano vaivorų naktys“, šįkart užšokau ant daug senesnės jo juostos – „Laimingi kartu“ (Happy Together) (1997), kuri taip pat buvo pripažinta tiek žiūrovų, tiek kino kritikų. Ši juosta šiek tiek netradicinio Kar Wai Wong‘o scenarijaus – pasakoja apie du kinų vyrukus, nublokštus į Pasaulio galą – Argentiną. Jiedu vienas kitą ir myli, ir tiek pat nekenčia. Abu dirba juodus kinams skirtus darbus – darbus virtuvėje, vedžioja kinų turistus po Buenos Aires ir kaip įmanydami stengiasi gyventi ir išgyventi, o per trumpas atokvėpio dienas svajoja pamatyti Iguazu krioklius.

Filmas išties keistas ir įdomus. Ypatingai natūralūs ir nesuromantizuoti vaikinų santykiai, atmiežti tiek rūpesčiais, tiek buitiniais konfliktais, tiek pasiglamonėjimais, - tai viskas, kas nutinka paprasto žmogaus gyvenime. Čia nebus tik saldi kelionė į savęs pripažinimą ir atradimą, čia viskas jau atlikta, belieka tik kantriai iškęsti vienas kitą ankštame bute, vienoje viengulėje lovoje, sergant ir išduodant, rūpinantis ir atstumiant. 

Ypatingą dėmesį režisierius (kaip ir visada!) skiria muzikai. Visos jo juostos, bent tas, kurias mačiau, yra pilnos savito skambėjimo, užlietos melodijomis, unikaliomis ir perkurtomis. Šiame filme jis perkuria „Happy Together“ septinto dešimtmečio hitą ir paverčia jį sumoderninta versija. Šiame pasaulyje kuriasi įvairiausios šeimos ir svarbiausia yra nebūti vienam. Būti kartu laimingai, nesvarbu, kokios lietingos, tamsios, tvankios ir kokie „nekalbadieniai“ bebūtų, visada kartu. Išties žavi ir muzikali juosta, įdomios pasakojimo kompozicijos ir sudėliota lyg koliažas su kontrastiškomis scenomis – laimingas akimirkas keičia pykčio ir liūdesio akimirkos, o jas paveja laimingos. Pakankamai tamsios ir niūrios spalvos šio filmo, bet ne jausena, režisierius mėgsta filmuoti vakare ir naktimis, čia mano atmintyje išliko tamsios Argentinos sostinės gatvės, pripiltos tamsumos ir lėto išvarginto ėjimo namo, kuriuose žinai, kad nebūsi vienas. Ir tai yra nuostabu.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 69/100
IMDb: 7.7


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą