Pateiktas paveikslėlis yra išsamus statistinis duomenų
rinkinys, kuriame vaizduojamas 2026 metų Europos šalių dešimtukas pagal gryno
alkoholio suvartojimą vienam gyventojui per metus. Šiame sąraše dominuoja Rytų
ir Centrinės Europos valstybės, o duomenų šaltinis nurodomas Pasaulio sveikatos
organizacijos (PSO) Pasaulinė alkoholio ir sveikatos informacijos sistema
(GISAH). Visas reitingas yra pateiktas litrais per metus vienam asmeniui,
aiškiai sunumeruotas nuo 1 iki 10.
Sąrašo viršuje, pirmojoje vietoje, neabejotinai
atsiduria Rumunija, kurios rodiklis siekia 17,1 litro per metus. Tai žymiai
lenkia visas kitas šalis dešimtuke. Antrąją vietą užima Sakartvelas su 15,5
litro, o trečiojoje vietoje rikiuojasi Latvija, suvartojanti 14,7 litro. Šie
skaičiai rodo gana aukštą alkoholio suvartojimo lygį šiame regione, gerokai
viršijantį daugelio Vakarų Europos šalių vidurkius, kurie dažnai siekia apie 11
litrų.
Ketvirtojoje pozicijoje yra Moldova su 14,0 litro, o
Čekija užima penktąją vietą su 13,0 litro. Lietuva šiame reitinge yra šešta,
suvartodama 12,2 litro alkoholio vienam gyventojui per metus. Įdomu tai, kad
septintoje vietoje esanti Lenkija taip pat nurodoma su 12,2 litro, todėl jos
abi dalijasi šią poziciją. Toliau dešimtuką tęsia Austrija (11,8 litro),
Bulgarija (11,5 litro) ir sąrašą dešimtoje vietoje užbaigia Estija su maždaug
11+ litrų.
Papildomai atskirai išskirtos Prancūzija ir Vokietija,
kurios taip pat yra tarp pagrindinių pretendentų suvartoti didelį alkoholio
kiekį. Abi šios šalys nurodomos su maždaug 11+ litrų suvartojimu per metus
vienam gyventojui, todėl jos rikiuojasi tik vos žemiau pagrindinio dešimtuko,
rodydamos, kad šiaurės ir vidurio Europos šalių grupė yra labai artima šiame
statistiniame rodiklyje. Apatinėje dešinėje esantis tekstas apibendrina, kad
Estija, Prancūzija ir Vokietija patenka tarp šių pagrindinių pretendentų,
klasifikuojamų tiesiai po pagrindine šalių kategorija.
Žinau, kad dar nepraūžė
savaitgalio aistros ir neatslūgo skandalai po „Eurovizijos“ finalo, aš skubu
pasidalyti laimėtojo austro JJ daina „Wasted Love“ (liet.
Iššvaistyta meilė) daina, su kuria atlikėjas laimėjo 2025 metų konkursą. Tiesą sakant,
nujaučiau dar pusfinalio pasirodyme, nors tuokart austras viso labo buvo tik
penktas, latvės pirmosios, o mūsų lietuvių grupė „Katarsis“ šešti. Man JJ daina
patiko, tiesą sakant, gal ne tiek daina, kiek visas bendras konceptas scenoje,
priminė tas vaikystės akimirkas, kada iš tikrųjų savo lovose iš patalynių
statydavome laivus ir išgyvendavome tikrą audrą (kiek tada buvo mums metų?).
Pernykštė daina man iki šiol sunkiai paklausoma, nors ir turi panašumų su
šiuometine, bet austro dainą aš suprantu, Nemo nesupratau... Abu atlikėjai
priklauso queer bendruomenei, tad siūlau labiau susipažinti su šių metų
atlikėju JJ ir jo kūriniu.
JJ, kuris triumfavo
„Eurovizijos 2025“ konkurse atstovaudamas Austrijai su daina „Wasted Love“, yra
charizmatiškas ir talentingas atlikėjas, greitai pelnęs tarptautinį
pripažinimą. Vienas iš išskirtinių jo bruožų neabejotinai yra jo vokalas, kuris
apibūdinamas kaip itin emocionalus, švelnus, tačiau tuo pačiu metu turintis
stiprų ir įtaigų tembrą. Kritikai ir gerbėjai vieningai pabrėžia jo gebėjimą
perteikti dainos jausmą ir istoriją vien savo balso niuansais, sukuriant
klausytojui gilų ir asmenišką ryšį. Jo pasirodymuose dažnai juntama
pažeidžiamumo ir nuoširdumo aura, kuri kartu su techniškai puikiu vokaliniu
atlikimu sužavi ir palieka ilgalaikį įspūdį.
Nors JJ šiuo metu yra
labiausiai žinomas dėl savo muzikinės karjeros, jo kilmė siejama su Viena,
Austrijos sostine. Detalesnė informacija apie jo vaikystę ir šeimą nėra plačiai
viešinama, tačiau žinoma, kad muzika jo gyvenime vaidino svarbų vaidmenį nuo ankstyvo
amžiaus. Jis pats yra užsiminęs apie įvairius muzikinius įkvėpimus, pradedant
klasika ir baigiant šiuolaikine pop muzika, kurie formavo jo unikalų skambesį.
Kalbant apie studijas, viešai prieinama informacija yra ribota, tačiau yra
žinoma, kad jis rimtai gilinosi į muzikos teoriją ir vokalo techniką, kas
akivaizdžiai atsispindi jo profesionaliame atlikime.
Be muzikos, JJ yra
aktyvus socialiniuose tinkluose, kur dalijasi savo kūrybos procesu, koncertų
akimirkomis ir kartais praskleidžia asmeninio gyvenimo užkulisius. Nors jis
stengiasi išlaikyti tam tikrą privatumą, jo įrašai leidžia susidaryti įspūdį
apie jo pomėgius ir interesus. Jis dažnai mini savo meilę gamtai ir kelionėms,
o jo socialinių tinklų paskyrose galima rasti nuotraukų iš įvairių pasaulio
kampelių. Taip pat yra žinoma, kad jis aktyviai remia įvairias socialines
iniciatyvas, ypač tas, kurios susijusios su psichikos sveikata ir aplinkosauga,
rodydamas savo empatišką ir rūpestingą asmenybę. Apskritai, JJ yra ne tik
talentingas muzikantas, bet ir įdomi, daugialypė asmenybė, kurios nuoširdumas
ir talentas pelnė jam daugybės gerbėjų simpatijas visame pasaulyje.
JJ daina „Wasted Love“
paliečia universalų ir skaudų vienpusės meilės patyrimą, kuriame atlikėjas
išlieja savo jausmus asmeniui, kuris negali arba nenori jų priimti. Dainos
tekstas metaforiškai vaizduoja atlikėjo meilę kaip gilų vandenyną, į kurį jo
mylimasis (-oji) bijo pasinerti, galiausiai palikdamas jį vieną skęsti savo
jausmuose. Dominuojanti emocija yra liūdesys ir nusivylimas, jaučiant, kad
brangūs jausmai yra švaistomi be atsako. Vis dėlto, net ir būdamas vienas,
dainos herojus išlaiko silpną vilties kibirkštį. Ši tema, būdama artima
daugybei žmonių, galėjo sukurti stiprų emocinį ryšį su klausytojais visoje
Europoje, leidžiant jiems atpažinti savo pačių patirtis ir jausmus dainos
istorijoje.
Be abejonės, didelę įtaką
dainos sėkmei turėjo išskirtinis JJ vokalas. Jo balsas pasižymi emocionalumu,
švelnumu ir kartu stipriu, įtaigiu tembru, kuris sugebėjo perteikti visą dainos
jausmų paletę. Kritikai ir klausytojai vienbalsiai pabrėžė jo gebėjimą
nuoširdžiai ir pažeidžiamai atlikti kūrinį, sukuriant gilų ryšį su auditorija.
Jo vokalinis meistriškumas leido klausytojams ne tik išgirsti, bet ir pajusti
dainos skausmą bei subtilią viltį. Šis emocinis atvirumas scenoje buvo vienas
iš pagrindinių veiksnių, padėjusių dainai palikti ilgalaikį įspūdį.
Muzikiniu požiūriu,
„Wasted Love“ pasižymėjo harmoninga teksto ir melodijos sąveika. Lyriškos,
jausmingos dainos dalys organiškai perėjo į stiprėjančius muzikinius
fragmentus, o kulminacija tapo netikėtas techno stiliaus intarpas. Šis
kontrastingas elementas suteikė dainai modernumo ir originalumo, padarydamas ją
įsimintiną tarp kitų konkursinių kūrinių. Gebėjimas sujungti emocionalią
baladės pradžią su šiuolaikiniu elektroniniu skambesiu galėjo patraukti tiek
tradicinės, tiek šiuolaikinės muzikos gerbėjus. Galiausiai, JJ profesionalus ir
įtaigus pasirodymas scenoje dar labiau sustiprino dainos poveikį. Jo kūno kalba
ir išraiška puikiai atspindėjo dainos emocinę būseną, padarydamos jo pasirodymą
vientisą ir paveikų. Visos šios priežastys kartu – universali tema, išskirtinis
vokalas, originali muzikinė aranžuotė ir profesionalus atlikimas – lėmė „Wasted
Love“ pergalę „Eurovizijoje 2025“, sužavint tiek komisijos narius, tiek
žiūrovus visoje Europoje.
Noriu priminti, kad
Lietuva Austrijai finale skyrė 4 balus.
Spėjau aprašyti įspūdžius
iš Čekijos sostinės Prahos, todėl šiandien noriu pasidalyti įspūdžiais iš
Austrijos sostinės Vienos. Atvažiavus į šį miestą vidurvasarį pirmiausia
pribloškia karštis ir tvankuma. Reikia nemažai ištvermės prasivaikščioti visą
dieną Vienoje, kai oro temperatūra +34-36C*, bet viskas ištveriama, kai geras
apavas, kepuraitė ant galvos ir vandenukas turistų kuprinėje!
Kas pirmiausia krenta į
akis Vienoje? Žinoma, pirmiausia kainos. Čia išties brangu, net jeigu valgysite
centre savitarnoje, sumokėsite kaip neblogoje užeigoje, tarkime, Vilniuje.
Kainų atžvilgiu Viena, bent man, pasirodė brangesnis miestas nei Praha.
Skaičiuoti čia labai lengva – viskas eurais, o kavos puodelį galite pradėti
skaičiuoti nuo 4 eurų. Bet juk į Vieną važiuojate ne pavalgyti! Nors
pasiskaninti tradiciniu austru šniceliu ar pyragu štrudeliu – galite, juk ne
kasdien!
Taigi per Vieną teka
Dunojus, kuris prateka per keturias Europos sostines ir čia jis turi įvairių
kanalų ir apkaltinti austrų, kad jie dėl neturėjimo prieigos prie jūros, todėl neturi
laivų, neįmanoma. Turi, dar ir kaip, nes platus Dunojus leidžia tai daryti!
Koks jausmas būti Vienoje? Žinoma, geras. Kuo jis skiriasi nuo Prahos ir kitų
miestų? Pirmiausia Viena atrodo platesnė, ištaigingesnė. Jeigu Prahoje viskas
daugiau ar mažiau suspausta, tai Viena šviesesnė, gatvės labai plačios, čia
pastatai prabangūs, aplink balti rūmai su plačiais vartais, daug statulų su
žirgais ir daug plačių aikščių – vietos netgi azijiečių turistams išpyškinti fotoaparato
baterijai iki valios. Vaikštant greit ima suktis galva ir viskas pamažu daugiau
ar mažiau tampa vienoda tarsi buvę Habsburgų didikai bandytų vienas kitą
pranokti statydami įvairias statulas ir aikštes.
Kas keisčiausia – nors
Viena atrodo šviesi ir balta, visgi centrinėje dalyje visur dvokia arklio
mėšlu, mat nuolat marširuoja karietos, kurios vežioja turistus, o tie arkliai
ir tuštinasi ir šlapinasi tiesiog gatvėje, ko nepamatysit, tarkim, Budapešte ar
Prahoje.
Keliaudami iš vienos
aikštės į kitą, klausomės kelionių vadovės pasakojimų apie kadaise čia
gyvenusius didikus. Austrijos istorija neatsiejama nuo Vengrijos, abi kadaise
buvo vienoje imperijoje, todėl nemažai tenka išgirsti apie Mariją Teresę bei
vieną gražiausių kada nors buvusių Europos didikių – Elžbietą, dar kitaip
vadinamą gražiąja Sisi. Keisti tų Habsburgų dinastijos laidojimosi papročiai –
kūnai laidojami šeimos sarkofaguose, širdys išlupamos ir įdedamos į sidabrinės
urnas ir laidojamos kitur... Įspūdingi pastatai, gražūs ir platūs fontanai
Vieną paverčia vienu didelių aikščių ir rūmų „sąaugų“ kompleksu, kad net
fotoaparatai iš arčiau neaprėpia viso vaizdo.
Kažkas sakė, kad labiau
patiko Prahoje, bet energetiškai galbūt Vienoje man patiko šiek tiek labiau ir
visas senamiestis bei rūmai padarė didesnį įspūdį nei vaizdai Prahoje. Vėlgi
Viena atrodo prabangi, nepigi, ištaiginga ir netgi manieringa dėl savo
praeities ir paveldo. Betgi juk didžiausią įspūdį ir padaro tai, kas, tarkime,
yra labiau nutolę nuo Lietuvos ir visiškai į mus nepanašu, argi ne?
Gamtos mokslo muziejus. Įspūdingas ir objektyvo "nepaimtas" pastatas. Kitoje pusėje - identiška kopija, skirta meno muziejui.
Mocarto skulptūra. Patys austrai jo nepripažino, tai padarė pirmieji čekai, tačiau šiandien Mocartas laikomas genijumi.
Tarp rūmų įsiterpęs didelis rožių sodas, kurį gaivina štai tokie vandens telkiniai.
Rašytojas J. W. von Goethe paminklas - reikia sugalvoti norą ir paliesti jo batą. Spėkit, koks buvo mano noras?
Veina gražiausių pasaulyje maro kolonų. Tokių esama Europoje labai daug, kadangi siautė maras, o kolonos būdavo skirtos maro aukoms.
Į rėmus vėlgi netelpanti šv. Stepono katedra.
Garsieji Vienos operos rūmai, kurie neįtiko karaliui, tačiau čia kasmet surengiama per 300 koncertų.
Fontanas. Pavyko aptikti neužgultą azijiečių turistų.
Tokių "arklinių" paminklų iš visų rūmų pusių.
Saulėtą dieną Vienoje pilną turistų iš viso pasaulio.
Šioje bažnyčioje buvo krikštijami, tuokiami ir laidojami Habsburgai. Iš išorės atrodo itin kukli ir integruota prie visų rūmų.
Veinas gražiausių Vienos vaizdų, tačiau absoliučiai netelpantis į objektyvą.
