Filmas: "Dvyliktosios naktis" / "La nuit du 12"

 Sveiki,

 

Mėgstu kriminalinius detektyvus, tačiau neretai nutinka taip, kad filmai vieni įtraukia ir išlaiko įtampą iki galo, o kiti tiesiog praeina be didesnės intrigos. Tiesą sakant, daug kas man rekomendavo pažiūrėti prancūzų režisieriaus Dominik Moll pastatytą „Dvyliktosios naktis“ (pranc. La nuit du 12) (2022), pastarasis Kanų kino festivalyje sulaukė nemažai pagyrimo ir puikių vertinimų. Iš filmo visgi tikėjausi nemažai, juolab kad neseniai žiūrėjau Auksine palmės šakele įvertintą „Kritimo anatomiją“ – puikią kriminalinę istoriją, tad kontekste visgi „Dvyliktosios naktis“ atrodo netgi prastas filmas.

 

Istorija pasakoja apie vidurnaktį nužudytą jauną moterį. Ją kažkas apipylė benzinu ir padegė, o prancūzų policininkai ir kriminalinių bylų detektyvai bando išsiaiškindami kvosdami tai geriausią žuvusiosios draugę, tai jos meilužius, tačiau viskas, prie ko jie prisikasa, vėliau vienaip ar kitaip jiems išsprūsta iš rankų. Pagrindinis veikėjas Johanas tiria byla ir kartais, bent jau man, priminė Nedą Flandersą iš „Simpsonų“, nes toks beskonis ir vertybių vertybes utriruojantis veikėjas gali atbaidyti bet ką. Jis tiesiog tobulai neįdomus, kaip, beje, ir pats tyrimas ir nusikaltimas, kuris nekelia didelio įspūdžio, o vietomis netgi nuobodžiai sekamas neįdomus Johano gyvenimas, išskirtinai susietas tik su stresiniu darbu.

 

Filmas absoliučiai klasikinio kriminalinio „sukirpimo“, tiesa, pabaigoje taip ir nesužinome, kas iš tikrųjų nužudė moterį – lyg ir turėtų būti gero filmo bruožas nepasakyti visko iki galo, tačiau šioje istorijoje nelabai tai suveikia, nes istorija lyg ir statoma pagal klasikinius detektyvo modelius, kai pabaigoje atskleidžiama tiesa. Tiesa, vienintelis lūžis įvyksta nuobodžiajam Johanui, kuris galiausiai pradeda jausti naujai detektyvei potraukį ir nebesijaučia toks flandersiškas tarp haumeriškų savo kolegų. Jeigu rimtai, filmas labai vidutinis visais atžvilgiais, o retkarčiais epizodiškai ir nuobodokas.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tikai žvėrys" / "Seules les bêtes" / "The Only Animals"

 Jūsų Maištinga Siela

Sveiki, svajotojai ir kino žiūrovai,

Ne taip dažnai tenka matyti prancūzų kriminalinių dramų, apskritai mėgstu detektyvinio siužeto filmus, o jeigu jie dar sukurti kitoniškai, neįprastai, įtraukiai, tada esu neabejingas. Panašiai nutiko su prancūzų režisieriaus Dominik Moll filmu „Tiktai žvėrys“ (pranc. Seules les bêtes) (2019), kuriame pasakojama keletas susikertančių pasakojimų, kurie sukasi apie kelis kriminalinius įvykius iškart.

Siužetas lyg ir paprastas: patiklus prancūzų fermeris susirašinėja iš savo ūkio su nepažįstamąja, nes nebejaučia potraukio žmonai, tad net negalvodamas, kad jo internetinė draugė yra Afrikoje įsitaisęs sukčius, kuris prisidengęs merginos pornografiniais vaizdiniai suka istoriją apie mirusį tėvą ir kitas problemas, tiki jos žodžiais. Visą filmą vis galvojau, ar Europoje vis dar gali būti tokių patiklių vyrukų, kurie įsisvaigę savo fantazijose bėga pervesti moteriai, su kuria net neturėjo „skaipinio“ pokalbio, pinigų? Negana to, jis naiviai tiki, kad kaimelyje apsistojusi panašios išvaizdos moteris yra toji iš pornografinių vaizdų...

Žodžiu, naivius ir gyvuliškai gašlius vyro fantazavimus paslepia puikus šios kriminalinės istorijos montažas, nes istorija eina nuo atgalios prie kriminalo ištakų t. y., buvusius vaizdinius netrukus papildo naujos perspektyvos, daug ką netikėtai paaiškina, ar tai būtų aistringas lesbiečių romanas, ar vyro, savo fermoje tarp presuoto šieno slepiančio moters lavoną, istorijos. Veikėjai šiek tiek utriruoti šizofreninėmis obsesijomis, pakrikę, bet ne tiek, kad visiškai virstų kino idėjinėmis karikatūromis. Iš vienos pusės viskas logiškai pateisinama kaip kokiame gerai supresuotame mini „Netflix“ seriale, o iš kitos – žiūrėti viską atbuline tvarka tampa ir dideliu detektyviniu žaidimu, kuris pasiteisina, išlaiko pramogą, įtampą ir intrigą.

Didžioji dalis istorijos perteikiama žiemą, bet čia įpinama ir afrikietiška istorija apie internetinius sukčius, jų gyvenimus traumuojantį ir ne pačių geriausių išeičių ieškoti verčiantį skurdą. Juodaodė moteris Monika akivaizdžiai sako savo dukters tėvui, kad liks kaip „palydovė“ savo baltajam vyrui, nes taip geriausia jai ir jųdviejų dukrai. Tuo pačiu pinigų ir staigaus praturtėjimo troškimas veikėjas veda per apgaulės baltaodį europietį, savo kriminale naudodamas ir afrikietišką šamanizmą... Filmas praplečia Prancūzijos ir jos buvusios kolonijos kriminalinius galios ryšius, tad net gyvendami padvaluose su laptopais internetiniai troliai beveik taip pat sunkiai stengiasi užsikalti, kaip europiečiai ūkininkai. Filme klausiama: ar galioja tiek vienai, tiek kitai pusei kokie nors moraliniai saugikliai, ar pateisinama viskas galios ir aistros žaidimuose? Šiaip labai pavykęs filmas, net nesitikėjau, kad taip įtrauks ir išlaikys dėmesį iki paskutinio kadro.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.1

 

Jūsų Maištinga Siela