Filmas: "Zalės valda" / "Salem's Lot"

 Sveiki,

 

Visiškai netikėtai pažiūrėjau dar vieną siaubo knygų karaliaus Stepheno Kingo romano „Zalės valda“ (angl. Salem's Lot) (2024) ekranizaciją, kurią sukūrė Gary Dauberman. Pastarasis režisavo „Anabelė 3“, tad jam nesvetimas siaubo žanras. „Zalės valda“ iš tikrųjų yra antrasis Stepheno Kingo romanas, parašytas aštunto dešimtmečio viduryje iškart po populiariosios debiutinės „Kerės“. Taip, „Zalės valda“ buvo ne kartą ekranizuota, netgi kurtas mini dviejų dalių serialas (1979), tad pretenzingi žiūrovai iš tikrųjų žiūrėdami naujausią ekranizaciją negailėjo ir kritikos strėlių, ir pagyrimų, o kaip filmas pasirodė man?

 

Istorija remiasi Stokerio klasika tepusiu „Drakula“, nors pasakojimas autentiškas, tačiau nieko jame nerasite to, kas nebūtų sukurta idėjiškai kitų rašytojų. Į mažą miestelį vieną dieną atkeliauja karstas, kurį naktį kurjeriai pristato į apleisto namo rūsį. Spėliodami, kas galėtų būti jo viduje iš tikrųjų tik kvailina žiūrovus, nes ir taip akivaizdu, jog į miestą gyventi atvyko vampyras. Galiausiai tuo metu į miestelį po daugel metų atvyksta garsus rašytojas Benas (aktorius Lewis Pullman), kuris bando išsiaiškinti savo šeimos praeities įvykius, tačiau jo dėmesį patraukia miestelio mergina Siuzana (aktorė Makenzie Leigh) ir prasidėjusios netikėtos mirtys. Galiausiai Benas ir keli miestelėnai bando išsivaduoti nuo vampyro, atlieka įvairius ritualus, kol galiausiai visas miestelis pamažu tampa vampyrmiesčiu...

 

Iš tikrųjų scenarijus ir realizavimas labai jau kingiškas. Tas, kas matė „Kerę“ ar „Tai“ bei kitas klasika tapusias rašytojo ekranizacijas, pastebėsite, kad braižas labai panašus. Mažas miestelis, kuriame žmonės dažnai identifikuojami pagal profesiją, pasakojama iš 8-9 dešimtmečio laikmečio, dažnai iš vaikų perspektyvos. Čionai taip pat turime vaikus, kurie labai tipiškai struktūruoti pagal tipiškas hiperbolizuotas paaugliškus charakterio aspektus. Gal todėl man šiame filme labiausiai kišo pagalius į ratus vaikų charakteriai, ypač berniuko Marko, kuris, turime pripažinti, kad jo tėvai nužudyti, pats kelia sau misterio supermeno užduotis ir tampa mažuoju vanhelsingu – kiek absurdiška, nes beveik jau Marvel serijos aspektai, kurie filmui nepriduoda heroizmo, sakyčiau, vietomis tampa beveik parodija.

 

Kita vertus, filmas gan įtraukus, kelia Stepheno Kingo knyginio pasaulio nostalgiją, nes viskas savaip atpažįstama, lyg žiūrėtum serialą „Keisti dalykai“ pirmąjį sezoną. Filmas gražus, tvarkingas, bet ar bauginantis? Gal kažkiek, tačiau labiausiai glumina struktūruoti ir nenatūralūs veikėjai, besielgiantys pernelyg herojiškai, nes to iš jų tikimasi. Nors filmas ir patiko bei vietomis tikrai mėgavausi, bet tenka pripažinti, kad tai klišinis produktas, pateiktas prieš pat Heloviną ir jis, sakyčiau, gerai pateisina produkcijos funkcionalumą.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Anabelė 3" / "Annabelle Comes Home"

Sveiki, kino sklaidos skaitytojai,

Trečioji serijos apie prakeiktą lėlę švelniu ir nekaltu vardu filmas „Anabelė 3“ (angl. Annabelle) (2019) dalis, mano supratimu, turėjo patenkinti siaubo filmo gerbėjų lūkesčius, kadangi antroji šios serijos dalis buvo net mane patį šiek tiek nustebinusį. Po tragiškai neįdomios pirmosios dalies antroji Anabelės dalis buvo išties puikiai išvystyta, scenarijus apgalvotas, kad net ir nemačius pirmosios ir antrosios dalies, manau, neblogai galima žiūrėti kaip siaubo klasiką.

„Anabelė 3“ šiek tiek nuviliantis filmas dėl tam tikrų esminių dalykų. Visų pirma scenarijus kiek drungnas, viskas taip klišiškai amerikietiškai šabloniška, kad nesuprasi, ar filmas dešimto dešimtmečio ar šiuolaikinis kūrinys. Taip, aštunto dešimtmečio laikmetį jis bando rekonstruoti detalėmis, tačiau jos išnaudojamos tik interjeru ir rūbais, o filmavimo maniera absoliučiai užsakomasis eilinis šokoladukas iš fabriko – be operatoriaus ir režisūrinio unikalumo. Lyginant su antrąja dalimi, šis netgi erzina vaidybos lygmenyje. Kad ir toji aiškiaregė mergaitė, kuri medinė ir sustabarėjusi, reginti kunigo dvasią, atrodo, absoliučiai be talento, o tos paauglės, kurios prižiūri namus, absoliučiai erzinančių charakterių šablonas. Žinoma, sunku atskleisti kažin kokius vaidybos sugebėjimus, kai esi įkinkytas į prasto režisieriaus matymą, tačiau pažiūrėkime į veteranę Vera Farmiga, kuri irgi įkinkyta, bet silpno režisieriaus rankose minimaliomis pastangomis sugeba šį bei tą išspausti.

Jaunimas suvaidino absoliučiai mokykliškai. Neįtikino dar ir dėl to, kad esama pilna nelogiškų scenarijaus klaidų. Realiai kiekvienas iš mūsų pajutęs bet kokį nežemiškos kilmės virpesius neštų kudašių iš to namo, bet ne, paauglė auklė ir mergaitė nusprendžia būti didvyrės (staiga pamiršusios bet kokius žmogiškumo ir natūralumo instinktus)  ir leidžiasi po tamsų namų ieškoti lėlės, kad visa tai pagaliau baigtųsi... Atsiprašau, apie ką mes čia? Yra esminių montavimų klaidų, kada nukritusios monetos ant plytelių staiga kitame kadre jos būna pasistūmėjusios ant kitos plytelės, nes iškirpta iš kito dublio ir tokių cirkų daugybė. Labiausiai erzina tas didaktinis ir pritemptas humanizmas, kada juodaplaukė nori pamatyti savo mirusį tėvą – atsiprašau, negi negalima sukurti įdomesnio ir labiau motyvuoto, originalesnio motyvo?

Vietomis buvo neprastų momentų, kurie gąsdino, pavyzdžiui, vykęs elementas, kada mergina žiūri į televizorių ir mato savo ateitį, kas dėsis po kelių sekundžių. Bet kai pabaigoje turėjo visiems būti „pilnos kelnės“, staiga neskoningai įterpiami komedijos elementai, pavyzdžiui, į namus įsibrovęs Romeo, kuris vištidėje slėpėsi nuo vilkolakio, o „išsipagiriojus“ nuo siaubų vėl visi drąsiai vieni kitus apkabina, sveikina su gimtadieniu ir jokios traumos, jokio emocinio poveikio tarsi „Vaiduoklių medžiotojų“ sezonas... Tiesiog tai tiesiog prasto scenarijaus, prasto režisūrinio matymo filmas, kuris neturi naujos idėjos, užpildytas klišėmis. Jeigu antrojoje dalyje dar galėjome pajusti baimę, tai šioji dalis labiau primena „Skubi Du“ – ir laikmetis atitinka, ir komedija su siaubu limpa, žinoma, neskoningai, turint galvoje, kad tai buvo „Anabelė“. Aišku, pati prasčiausia dalis visgi tebėra pirmoji.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb:6.3

Jūsų Maištinga Siela